„Santaka“ / Apie mus: „kamanių lizdo“ stiprybė / Kultūra

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kultūra

Dalinkitės:  


„Atsivėrus archyvams ir tam, kas buvo tabu šalies gyvenime, paaiškėjo, kad visų mūsų sąmonė buvo maitinama, kvailinama, angažuojama komunistinei pasaulėžiūrai – vienai iš kruvinųjų doktrinų. Kai supratau akiplėšišką melą, pajutau, tarsi ir mano paties rankos būtų kruvinos. Ši knyga man – tarsi satisfakcija, kviečianti į dvikovą viso gyvenimo melą“, – sako Algimantas Grakavinas.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Apie mus: „kamanių lizdo“ stiprybė

Laima VABALIENĖ


Vilkaviškietis Algimantas Grakavinas savo poetinę kūrybą yra sudėjęs į keturis eilėraščių rinkinius. Neseniai pasirodžiusi penktoji jo knyga „Kamanių ruduo“ – apsakymų ir novelių mozaika.

„Laiko tėkmė nusineštų žmonių prisiminimus – giliai širdy saugotus gyvenimo potyrius – skaudžius, žeidžiančius... Nusineštų negrįžtamai, jeigu jų niekas neužrašytų, jeigu jie tik keliautų iš lūpų į lūpas, kol pagaliau užgestų“, – rašo „Kamanių rudens“ redaktorė Aldona Maksvytienė. A. Grakavinas – iš tų žmonių, kurie mūsų tautos atminčiai neleidžia užgesti. Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos bei Vilkaviškio literatų klubo „Seklyčia“ narys ir savo poezija iš lyrikų būrio išsiskyrė gilinimusi į konkrečius žmogaus būties ir laiko klodus. Tad nestebina, kad naujoji prozos knyga taip pat atspindi tam tikrus Lietuvos gyvavimo tarpsnius.

„Iš šių apsakymų ir novelių pabandžiau į mozaiką sudėti rinkinį, atspindintį gimtosios šalies žmonių vidinio gyvenimo, tarpusavio ryšių, uždaro kolorito pasakojimą, kaip tarsi apie vienos laukinių bičių – kamanių – šeimos vidinį, iš šalies sunkiai pastebimą, jausenomis grįstą, įvairių laikotarpių gyvenimą“, – taip rinkinį apibūdina pats autorius. Lietuvių tautos gyvybingumą jis lygina su kamanių išlikimu, užėjus darganoms ir šalčiui. Draskė ir draskė „kamanių lizdą“ piktos rankos karais, melais, kiršinimu, saldaus gyvenimo svetur pažadais... Rodėsi, jau išnyko lizdas, subyrėjo vienybė, tačiau išlikusi viena kita kamanė sparnelių ūžesiu vėdino atmintį, kaupė jėgas, vėl prikeldama tautą naujam gyvenimui.



Tai liudija A. Grakavino apysakų ir novelių herojai – paprasti, daug matę, daug patyrę, daug išgyvenę žmonės. Autorius skaitytojams atvėrė iki šiol negyjančius jų gyvenimų skaudulius, į istoriją pažvelgė ir pro savo išmonės prizmę. Knygoje kalbama apie tikrąjį ir butaforinį patriotiškumą, kovotojų už savo šalį bekompromisius sprendimus, krikščioniškąsias vertybes, žmogaus kasdienės egzistencijos prasmę, savivertės išsaugojimą išlikimo labirintuose, didį meilės jausmą...

„Pasilieku viltį, kad mūsų „lizdo“ atminties šaknys išliks gyvybingos, o kraujas, pralietas kovose už laisvę, taps mus visus (kamanes) rišančia, susitaikymo ir vienybės substancija, nebeleisiančia šaltu lietumi, melo šalnomis ir saldesnio gyvenimo nektaru mus sukiršinti“, – tokį tikėjimą knygos „Kamanių ruduo“ skaitytojams išsako jos autorius A. Grakavinas.



Publikuota: 2020-03-30 08:29:09

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai