Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kultūra

---

„Atsivėrus archyvams ir tam, kas buvo tabu šalies gyvenime, paaiškėjo, kad visų mūsų sąmonė buvo maitinama, kvailinama, angažuojama komunistinei pasaulėžiūrai – vienai iš kruvinųjų doktrinų. Kai supratau akiplėšišką melą, pajutau, tarsi ir mano paties rankos būtų kruvinos. Ši knyga man – tarsi satisfakcija, kviečianti į dvikovą viso gyvenimo melą“, – sako Algimantas Grakavinas.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Vilkaviškietis Algimantas Grakavinas savo poetinę kūrybą yra sudėjęs į keturis eilėraščių rinkinius. Neseniai pasirodžiusi penktoji jo knyga „Kamanių ruduo“ – apsakymų ir novelių mozaika.

„Laiko tėkmė nusineštų žmonių prisiminimus – giliai širdy saugotus gyvenimo potyrius – skaudžius, žeidžiančius... Nusineštų negrįžtamai, jeigu jų niekas neužrašytų, jeigu jie tik keliautų iš lūpų į lūpas, kol pagaliau užgestų“, – rašo „Kamanių rudens“ redaktorė Aldona Maksvytienė. A. Grakavinas – iš tų žmonių, kurie mūsų tautos atminčiai neleidžia užgesti. Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos bei Vilkaviškio literatų klubo „Seklyčia“ narys ir savo poezija iš lyrikų būrio išsiskyrė gilinimusi į konkrečius žmogaus būties ir laiko klodus. Tad nestebina, kad naujoji prozos knyga taip pat atspindi tam tikrus Lietuvos gyvavimo tarpsnius.

„Iš šių apsakymų ir novelių pabandžiau į mozaiką sudėti rinkinį, atspindintį gimtosios šalies žmonių vidinio gyvenimo, tarpusavio ryšių, uždaro kolorito pasakojimą, kaip tarsi apie vienos laukinių bičių – kamanių – šeimos vidinį, iš šalies sunkiai pastebimą, jausenomis grįstą, įvairių laikotarpių gyvenimą“, – taip rinkinį apibūdina pats autorius. Lietuvių tautos gyvybingumą jis lygina su kamanių išlikimu, užėjus darganoms ir šalčiui. Draskė ir draskė „kamanių lizdą“ piktos rankos karais, melais, kiršinimu, saldaus gyvenimo svetur pažadais... Rodėsi, jau išnyko lizdas, subyrėjo vienybė, tačiau išlikusi viena kita kamanė sparnelių ūžesiu vėdino atmintį, kaupė jėgas, vėl prikeldama tautą naujam gyvenimui.

Tai liudija A. Grakavino apysakų ir novelių herojai – paprasti, daug matę, daug patyrę, daug išgyvenę žmonės. Autorius skaitytojams atvėrė iki šiol negyjančius jų gyvenimų skaudulius, į istoriją pažvelgė ir pro savo išmonės prizmę. Knygoje kalbama apie tikrąjį ir butaforinį patriotiškumą, kovotojų už savo šalį bekompromisius sprendimus, krikščioniškąsias vertybes, žmogaus kasdienės egzistencijos prasmę, savivertės išsaugojimą išlikimo labirintuose, didį meilės jausmą...

„Pasilieku viltį, kad mūsų „lizdo“ atminties šaknys išliks gyvybingos, o kraujas, pralietas kovose už laisvę, taps mus visus (kamanes) rišančia, susitaikymo ir vienybės substancija, nebeleisiančia šaltu lietumi, melo šalnomis ir saldesnio gyvenimo nektaru mus sukiršinti“, – tokį tikėjimą knygos „Kamanių ruduo“ skaitytojams išsako jos autorius A. Grakavinas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---