|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Vilkaviškio katedra 1915 m. iš vokiečių mokyklos pastato kiemo. Fotografija publikuojama pirmą kartą.
Aleksanderio KOCHANSKIO sūnaus šeimos archyvo nuotr.
Istorinėje literatūroje miestų ištakos įprastai siejamos su pirmąja rašytiniame šaltinyje užfiksuota žinia. Vilkaviškio vardas minimas keliuose senuosiuose raštuose. Tad kurią dieną galėtume laikyti miesto pradžios ženklu, jo gimtadieniu?
Mūsų protėvių – baltų – pilių, miestelių, upių ir ežerų vardai dažniausiai aptinkami kaimynų – kryžiuočių ir slavų – kronikose, metraščiuose. Jau XIV a. kryžiuočių kelių per Sūduvą aprašymuose paminėti Vilkaviškio krašto vietovardžiai: Širvinta, Liepona, Rausvė, Vištytis. Kryžiuočių kelių į Kauno, Darsūniškio, Merkinės pilis aprašymuose 1384 m. rugpjūčio 1 d., Šv. Petro išvadavimo dieną, paminėta Šiaudiniškių vietovė. Tad ši data lyg ir yra kaimelio gimtadienis.
Panašiai gimtadieniai buvo nustatyti ir didiesiems miestams. Vilnių 1323 m. savo laiškuose Vokietijos miestams pamini kunigaikštis Gediminas, nurodydamas ir tikslią parašymo datą, sausio 25-ąją. Kronikininkas Vygandas Marburgietis savo kronikoje 1361 m. pamini Kauną.
Daugelio Lietuvos miestų ir miestelių, kaimų vardai siejami su bažnyčių pastatymo data, parapijų vizitacijomis, žemės dovanojimo aktais.
Bene patikimiausiu šaltiniu tikslinant Vilkaviškio ir jo apylinkių miestelių, kaimų pirmojo paminėjimo datas laikoma kunigo, istoriko Jono Totoraičio parašyta išsami studija „Sūduvos Suvalkijos istorija“. Knygos autorius iš bažnyčių archyvų pririnko gausios istorinės medžiagos. Visiems, kurie domisi Sūduvos (Suvalkijos) istorija, kruopščiai parengtas darbas tebėra vertingas ir dabartiniais laikais.
Iš J. Totoraičio veikalo galime nustatyti tikslias kai kurių vietovių paminėjimo datas. Gana tiksli Lankeliškių paminėjimo data – 1609 m. liepos 18 d., kai karalius Žygimantas III užrašė bažnyčiai 6 valakus žemės.
Savo gimtadienį turi ir Pajevonys. Tai rugsėjo 27-oji. J. Totoraitis rašo, kad karaliaus Stepono Batoro žmona Ona Jogailaitė liepė pastatyti Pajevonyje bažnyčią ir kunigo išlaikymui 1589 m. rugsėjo 27 d. užrašė 9 valakus žemės.
Apie Virbalio įkūrimą J. Totoraitis rašo, kad „palei plačią Prūsų ribą karalienė Bona įkūrė po vieną kaimą ir apie 1540 metus Punios girioje Naująją Valią arba Virbalį. Tuos naujus kaimus ir Virbalį ji priskyrė prie Jurbarko. 1555 m. ji pastatė Virbalyje bažnyčią, pirmąją šiaurinėje Sūduvos dalyje, ir priskyrė ją prie Žemaičių diecesijos.“ 1593 m. Virbalis gauna Magdeburgo (savivaldos) teises ir herbą.
Ar Vilkaviškio miestas gali turėti tikslią savo gimimo datą? Deja, iš J. Totoraičio veikalo to tiksliai nustatyti negalime.
Kaimynai šakiečiai savo miesto gimtadieniu pasirinko 1599-uosius, nes tais metais dalijant Gelgaudiškio turtus dalybų akte paminėtas Šakaičių kaimas.
Istorikas J. Totoraitis taip aprašo Vilkaviškio vardo paminėjimo istoriją: „Kojelavičius savo rašte, išspausdintame 1650 metais, paminėjo Paširvintį (Alvitą), priklausantį prie Užgirio dekanato, kuriame tada buvo šios bažnyčios: Pajevonys (1586), Vištytis (1560), Alvitas (1617), Lankeliškiai (1609), Vilkaviškis (1620), Punskas (1597). Vilkaviškyje bažnyčia statoma todėl, kad Birštono girios lankytojui Prienų seniūnui nepatogu buvo, kad kaimai, jo girios pakraštyje įkurti, priklausytų bažnyčiai, esančiai kitoje seniūnijoje. Dėl to, kad tik Paširvintyje buvo įkurta 1617 m. parapija, Prienų seniūnas, didelis ponas Steponas Pacas, didžiojo kunigaikščio raštininkas, Vilkaviškyje 1620 m. stato medinę bažnyčią Švč. Marijos Panos Aplankymo vardu.“ (Sūduvos Suvalkijos istorija. Marijampolė, 2003, I d., 504 psl.). Tituliniai Vilkaviškio katedros atlaidai švenčiami gegužės 26 d. Tad gal šią dieną galėtume laikyti miesto pradžios ženklu, jo gimtadieniu?
Vilkaviškio gimtadieniu laikytini ir 1660 m., kai karalius Jonas Kazimieras jam suteikė miesto teises. Jeigu Varšuvos senųjų aktų archyve pavyktų rasti šį dokumentą su konkrečia jo paskelbimo data, ši galėtų tapti ir gana tikslia miesto gimtadienio data.
Svarbūs ir 1697-ieji, kai karalius Augustas II patvirtino miesto teises ir miesto herbą – tamsiai raudoną leliją mėlyname fone. 1791 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Vilkaviškį paskelbė laisvu ir miesto privilegijas patvirtino.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus rengia parodą, skirtą Vilkaviškio vardo paminėjimo 400-osioms metinėms. Šia proga kreipiamės į visus pasaulio vilkaviškiečius, prašydami peržiūrėti savo asmeninius archyvus. Gal juose rasite senų miesto vaizdų, vertingų dokumentų ar įdomių rašytinių šaltinių, kuriuose atsispindėtų nors menkiausia miesto istorijos dalelė? Tai gali būti nepaprastai vertingas indėlis fiksuojant miesto istoriją. Ruošdami parodą tikimės sulaukti senojo Vilkaviškio fotografijų iš vilkaviškiečių, gyvenančių Lietuvoje ar užsienyje – JAV, Australijoje, Izraelyje, Kanadoje, albumų.
Žmonių, turinčių senų Vilkaviškio miesto fotografijų ar rašytinės medžiagos, prašome tai siųsti į Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų adresu: Dvaro g. 6, Paežerių k., Šeimenos sen., LT-70372 Vilkaviškio raj., arba atsiųsti suskaitmenintas kopijas el. p. vilkaviskiokrastomuziejus@gmail.com.
Senojo miesto fotografijų daugiausiai yra išsaugoję išeiviai žydai. Aleksanderis Kochanskis, atvykęs iš Merilendo valstijos (JAV), muziejuje paliko jo tėvo fotografuotus 1915–1920 m. Vilkaviškio vaizdus, katedros, čiuožyklos prie dabartinės bibliotekos, šeimos narių fotografijas.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas, muziejininkas
Istorinėje literatūroje miestų ištakos įprastai siejamos su pirmąja rašytiniame šaltinyje užfiksuota žinia. Vilkaviškio vardas minimas keliuose senuosiuose raštuose. Tad kurią dieną galėtume laikyti miesto pradžios ženklu, jo gimtadieniu? |
Mūsų protėvių – baltų – pilių, miestelių, upių ir ežerų vardai dažniausiai aptinkami kaimynų – kryžiuočių ir slavų – kronikose, metraščiuose. Jau XIV a. kryžiuočių kelių per Sūduvą aprašymuose paminėti Vilkaviškio krašto vietovardžiai: Širvinta, Liepona, Rausvė, Vištytis. Kryžiuočių kelių į Kauno, Darsūniškio, Merkinės pilis aprašymuose 1384 m. rugpjūčio 1 d., Šv. Petro išvadavimo dieną, paminėta Šiaudiniškių vietovė. Tad ši data lyg ir yra kaimelio gimtadienis.
Panašiai gimtadieniai buvo nustatyti ir didiesiems miestams. Vilnių 1323 m. savo laiškuose Vokietijos miestams pamini kunigaikštis Gediminas, nurodydamas ir tikslią parašymo datą, sausio 25-ąją. Kronikininkas Vygandas Marburgietis savo kronikoje 1361 m. pamini Kauną.
Daugelio Lietuvos miestų ir miestelių, kaimų vardai siejami su bažnyčių pastatymo data, parapijų vizitacijomis, žemės dovanojimo aktais.
Bene patikimiausiu šaltiniu tikslinant Vilkaviškio ir jo apylinkių miestelių, kaimų pirmojo paminėjimo datas laikoma kunigo, istoriko Jono Totoraičio parašyta išsami studija „Sūduvos Suvalkijos istorija“. Knygos autorius iš bažnyčių archyvų pririnko gausios istorinės medžiagos. Visiems, kurie domisi Sūduvos (Suvalkijos) istorija, kruopščiai parengtas darbas tebėra vertingas ir dabartiniais laikais.
Iš J. Totoraičio veikalo galime nustatyti tikslias kai kurių vietovių paminėjimo datas. Gana tiksli Lankeliškių paminėjimo data – 1609 m. liepos 18 d., kai karalius Žygimantas III užrašė bažnyčiai 6 valakus žemės.
Savo gimtadienį turi ir Pajevonys. Tai rugsėjo 27-oji. J. Totoraitis rašo, kad karaliaus Stepono Batoro žmona Ona Jogailaitė liepė pastatyti Pajevonyje bažnyčią ir kunigo išlaikymui 1589 m. rugsėjo 27 d. užrašė 9 valakus žemės.
Apie Virbalio įkūrimą J. Totoraitis rašo, kad „palei plačią Prūsų ribą karalienė Bona įkūrė po vieną kaimą ir apie 1540 metus Punios girioje Naująją Valią arba Virbalį. Tuos naujus kaimus ir Virbalį ji priskyrė prie Jurbarko. 1555 m. ji pastatė Virbalyje bažnyčią, pirmąją šiaurinėje Sūduvos dalyje, ir priskyrė ją prie Žemaičių diecesijos.“ 1593 m. Virbalis gauna Magdeburgo (savivaldos) teises ir herbą.
Ar Vilkaviškio miestas gali turėti tikslią savo gimimo datą? Deja, iš J. Totoraičio veikalo to tiksliai nustatyti negalime.
Kaimynai šakiečiai savo miesto gimtadieniu pasirinko 1599-uosius, nes tais metais dalijant Gelgaudiškio turtus dalybų akte paminėtas Šakaičių kaimas.
Istorikas J. Totoraitis taip aprašo Vilkaviškio vardo paminėjimo istoriją: „Kojelavičius savo rašte, išspausdintame 1650 metais, paminėjo Paširvintį (Alvitą), priklausantį prie Užgirio dekanato, kuriame tada buvo šios bažnyčios: Pajevonys (1586), Vištytis (1560), Alvitas (1617), Lankeliškiai (1609), Vilkaviškis (1620), Punskas (1597). Vilkaviškyje bažnyčia statoma todėl, kad Birštono girios lankytojui Prienų seniūnui nepatogu buvo, kad kaimai, jo girios pakraštyje įkurti, priklausytų bažnyčiai, esančiai kitoje seniūnijoje. Dėl to, kad tik Paširvintyje buvo įkurta 1617 m. parapija, Prienų seniūnas, didelis ponas Steponas Pacas, didžiojo kunigaikščio raštininkas, Vilkaviškyje 1620 m. stato medinę bažnyčią Švč. Marijos Panos Aplankymo vardu.“ (Sūduvos Suvalkijos istorija. Marijampolė, 2003, I d., 504 psl.). Tituliniai Vilkaviškio katedros atlaidai švenčiami gegužės 26 d. Tad gal šią dieną galėtume laikyti miesto pradžios ženklu, jo gimtadieniu?
Vilkaviškio gimtadieniu laikytini ir 1660 m., kai karalius Jonas Kazimieras jam suteikė miesto teises. Jeigu Varšuvos senųjų aktų archyve pavyktų rasti šį dokumentą su konkrečia jo paskelbimo data, ši galėtų tapti ir gana tikslia miesto gimtadienio data.
Svarbūs ir 1697-ieji, kai karalius Augustas II patvirtino miesto teises ir miesto herbą – tamsiai raudoną leliją mėlyname fone. 1791 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Vilkaviškį paskelbė laisvu ir miesto privilegijas patvirtino.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus rengia parodą, skirtą Vilkaviškio vardo paminėjimo 400-osioms metinėms. Šia proga kreipiamės į visus pasaulio vilkaviškiečius, prašydami peržiūrėti savo asmeninius archyvus. Gal juose rasite senų miesto vaizdų, vertingų dokumentų ar įdomių rašytinių šaltinių, kuriuose atsispindėtų nors menkiausia miesto istorijos dalelė? Tai gali būti nepaprastai vertingas indėlis fiksuojant miesto istoriją. Ruošdami parodą tikimės sulaukti senojo Vilkaviškio fotografijų iš vilkaviškiečių, gyvenančių Lietuvoje ar užsienyje – JAV, Australijoje, Izraelyje, Kanadoje, albumų.
Žmonių, turinčių senų Vilkaviškio miesto fotografijų ar rašytinės medžiagos, prašome tai siųsti į Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų adresu: Dvaro g. 6, Paežerių k., Šeimenos sen., LT-70372 Vilkaviškio raj., arba atsiųsti suskaitmenintas kopijas el. p. vilkaviskiokrastomuziejus@gmail.com.
Senojo miesto fotografijų daugiausiai yra išsaugoję išeiviai žydai. Aleksanderis Kochanskis, atvykęs iš Merilendo valstijos (JAV), muziejuje paliko jo tėvo fotografuotus 1915–1920 m. Vilkaviškio vaizdus, katedros, čiuožyklos prie dabartinės bibliotekos, šeimos narių fotografijas.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas, muziejininkas
Publikuota: 2020-02-27 08:14:42
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|