„Santaka“ / Nelegalūs automobilių ardytojai apie parduodamas detales skelbia ir internete / Aplinkosauga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aplinkosauga

Dalinkitės:  


Padangas, buferius ir kitas neigiamą rinkos vertę turinčias automobilių atliekas nelegalūs ardytojai dažnai numeta prie konteinerių.

Autorės nuotr.


Nelegalūs automobilių ardytojai apie parduodamas detales skelbia ir internete

Eglė MIČIULIENĖ


Nelegalius automobilių ardytojus keiksnoja ne vienas: seniūnai – už paliktas detales ir senas padangas prie kapinių konteinerių, girininkai – už apšiukšlintas pamiškes, kaimynai – už oro taršą deginant plastiką. Pareigūnai tokiems pažeidėjams grasina baudomis, tačiau nelegalių ardytojų vis tiek užfiksuojama.



Ardyti negalima net savo reikmėms

Praėjusiais metais Vilkaviškio rajone aplinkosaugininkai nustatė šešis atvejus, kai gyventojai užsiėmė nelegalia automobilių ardymo veikla. Vieni iš jų vertėsi transporto priemonių ardymu neturėdami leidimo, kiti teigė ardę senus savo pačių automobilius savoms reikmėms.

Pajevonio seniūnijos Būdviečių kaime įkurtos įmonės savininkas nubaustas jau ne pirmą kartą. Jis į aplinkosaugininkų akiratį dėl transporto priemonių ardymo buvo patekęs prieš keletą metų.

– Pernai ir vėl gavome pranešimą, kad Būdviečiuose ardomi automobiliai. Nuvykus pranešimas pasitvirtino, tad pažeidėjams už nelegalią veiklą buvo surašyta administracinė bauda, – kalbėjo Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos vyresn. specialistas Vaidotas Venckus.

Pačiame Pajevonyje nustatytas ir dar vienas automobilį ardęs gyventojas. Jis sugebėjo įrodyti, jog seną mašiną ardė savo reikmėms.



– Tačiau nesvarbu, sava ar svetima transporto priemonė, – teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti nenaudojamus automobilius, tai daryti gali tik leidimus ir licencijas šiai veiklai vykdyti turintys asmenys. Mūsų rajone automobilius ardyti leidimus turi penkios įmonės: UAB „Ridara“, „Vilkdara“, „Onorė“, „Vyarauto“ ir Lolitos Špinderienės įmonė, – sakė inspektorius.



Kelia į feisbuką

Pilviškių seniūnijoje, Bebrininkų kaime, gyvenantis vyras įkliuvo įsidėjęs skelbimą į feisbuką, kad parduoda automobilių detales, – apie tai pareigūnams pranešė skelbimą perskaitęs asmuo. Beje, tokių skelbimų internete vis daugėja, tad į juos dėmesį turėtų atkreipti ne tik aplinkosaugininkai, bet ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Automobilį savo sodyboje ardė ir tos pačios Pilviškių seniūnijos Mažučių kaimo vienkiemyje gyvenantis vyras. Jis irgi tvirtino seną mašiną ardantis tik tam, kad panaudotų detales kitai savo transporto priemonei. Tą patį teigė ir šios seniūnijos Naudžių kaimo gyventojas, į kurio kiemą aplinkosaugininkai užsuko gavę signalą iš anoniminio pranešėjo.

Visi transporto priemones ardę asmenys buvo nubausti administracine tvarka, taip pat jiems surašyti privalomi nurodymai sutvarkyti automobilių atliekas tinkamai, t. y. priduoti atliekų tvarkytojams ir pateikti pareigūnams tai įrodančius dokumentus.





Mokėti už atliekas nenori

Inspektorių teigimu, netinkamai tvarkant seną techniką kyla pavojus, jog į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį ir užteršti gruntinius vandenis. Be to, nelegalūs ardytojai ne tik nemoka mokesčių, bet ir vengia pagal įstatymus sutvarkyti vertės rinkoje neturinčias automobilių atliekas.

– Išsiardęs automobilį dar tinkamas naudoti detales žmogus parduoda, metalus priduoda į metalo laužą. Lieka vadinamosios neigiamą vertę turinčios atliekos, kurias priduodantiems atliekų tvarkytojams dar reikia sumokėti pinigų. Deja, šitos atliekos dažnai iškeliauja prie atokiau stovinčių buitinių atliekų konteinerių ar – dar blogiau – į pamiškes. Už tokių atliekų sutvarkymą vėliau tenka mokėti savivaldybėms, – kalbėjo inspekcijos vyr. specialistas Vitas Bakas.

Ardant automobilius susidaro maždaug trečdalis (apie 35 proc.) neigiamą vertę turinčių atliekų. Tai – salono apdailos dalys, plastikiniai buferiai, sėdynės, stiklai, padangos, alyva, filtrai ir kt. Norėdami priduoti varinius laidus, jų izoliacinę medžiagą ardytojai paprasčiausiai nudegina, taip dar ir teršdami atmosferą.



Baudų dydžiai skiriasi



Apie nelegalius transporto priemonių ardytojus gamtosaugininkams praneša ir degančios gumos smarvės bei netvarkos neapsikentę kaimynai, ir patys automobilių detalių pirkėjai (ypač kilus konfliktinei situacijai su pardavėju), taip pat Gamintojų ir vartotojų asociacijos nariai, radę skelbimus internete.

Senus automobilius savo pačių reikmėms ardžiusiems asmenims inspektoriai skiria nuo 60 iki 140 eurų baudas. Tiesa, pirmą kartą skiriama nuobauda gali būti sumažinta perpus. Tačiau įkliuvus antrąkart ne tik išaugs bauda, bet ir pareigūnai gali nepatikėti, kad detales ardytojas naudos tik remontuoti kitam savo automobiliui.

O tiems, kas verčiasi nelegalia automobilių ardymo veikla, skiriamos didesnės baudos. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už ūkinės veiklos vykdymą neturint Aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą bei gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo ir aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą gresia nemenkos baudos: asmenims – nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1700 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų.

Be to, nustačius pažeidimą, nelegaliems ardytojams surašomi privalomieji nurodymai susidariusias atliekas priduoti atliekų tvarkytojams.



Publikuota: 2020-01-23 08:41:21

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai