„Santaka“ / Lietuvos žinomumą formuoja turizmas, kultūra ir šalies žmonės / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  


Vienintelė Lietuvoje Vaiguvos upė-gatvė neabejotinai yra unikalus objektas, į Plokščių miestelį Šakių rajone pritraukiantis nemažai turistų.

Renatos VITKAUSKIENĖS nuotr.


Lietuvos žinomumą formuoja turizmas, kultūra ir šalies žmonės


Pirmą kartą šalies istorijoje atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas. Jis parodė, kad šalis vertinama palankiai, tačiau apie Lietuvą nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo. Pagrindiniai žinomumą užsienyje formuojantys veiksniai yra turizmas, šalies kultūra ir paveldas, žmonės. Lietuviai vertinami už svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos.

Mūsų šalyje atlikti du tyrimai: kiekybinis ir kokybinis (giluminiai interviu), dalyvaujant ekspertams. Siekta išsiaiškinti, kaip patys lietuviai vertina savo valstybę, su kokiomis vertybėmis šiandien save tapatina.

Tyrimais buvo siekta nustatyti mūsų šalies žinomumą ir vertinimą apimant įvairias sritis (turizmą, eksportą, užsienio ir vidaus politiką, investicijas ir imigraciją, kultūrą ir paveldą, gyventojus) kiekvienoje tikslinėje užsienio šalyje bei Lietuvoje, taip pat siekta atskleisti lietuvių tapatybę sudarančius elementus.

Tyrimų rezultatai parodė, kad Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis. Tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Šalies gyventojai yra vertinami už išskirtinius charakterio bruožus: svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Tokius duomenis atskleidė tyrimas, atliktas Lietuvoje ir keturiolikoje tikslinių užsienio šalių.


Matomas ir Lietuvos indėlis tarptautinėje politikoje. Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, atrodo patrauklesnė potencialiems investuotojams. 75 proc. apklaustųjų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. 73 proc. pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų.

„Tai pirmas toks kompleksinis ir išsamus mūsų šalies žinomumo bei reputacijos tyrimas, kuris bus vienas esminių atspirties taškų formuojant Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją. Siekdami kryptingai pristatyti savo šalį, turime žinoti jos privalumus ir silpnybes. Tyrimo rezultatai bus naudingi ne tik viešojo sektoriaus, dirbančio šalies pristatymo srityje, bet ir verslo atstovams“, – atlikto tyrimo svarbą akcentavo Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas. Su tyrimo duomenimis galima susipažinti internete adresu https://lietuva.lt/lietuvos-zinomumo-tyrimas.

Tyrimas atskleidė, kad užsienio šalių gyventojai Lietuvą priskiria Baltijos šalims ir Rytų Europai, o patys lietuviai norėtų būti matomi Baltijos regiono ir Europos dalimi.

Taip pat pastebėti šie dominuojantys lietuvio tapatybės bruožai: tai tradicijas saugantis žmogus, gana sunkiai įsileidžiantis vertybines naujoves, tačiau imlus inovacijoms. Pagrindinė atrama – šeima ir gamta, jose randama užuovėja, palaikymas. Lietuviai džiaugiasi gyvendami švarioje, saugioje šalyje ir šiuo metu labiausiai rūpinasi gyvenimo kokybe, materialine gerove ir finansiniu saugumu. Šiandien jiems asmeniškai svarbiausia gyvenimo kokybė (35 proc.), materialinė gerovė ir finansinis saugumas (33 proc.).


Kai lyginame save su kaimyninėmis šalimis (Latvija, Estija, Lenkija), vertiname save prasčiau, trūksta lyderystės ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Paskutinis Lietuvos žinomumo tyrimas (tiesa, mažesnės apimties) buvo atliktas 2006 metais – nuo to laiko šalis nematavo žinomumo ir reputacijos pokyčio. Kitos valstybės, siekdamos stebėti savo žinomumo ir reputacijos kitimą, tyrimus atlieka nuolatos (sausio–spalio mėnesiais jie buvo atlikti dar keturiolikoje šalių).

Tyrimas finansuojamas ES investicinių fondų lėšomis, įgyvendinant Vyriausybės kanceliarijos projektą „Vieningos į rezultatus orientuotos informavimo sistemos apie Lietuvą sukūrimas“.

Šalys, kuriose atliktas tyrimas, buvo atrinktos bendradarbiaujant su mūsų valstybės institucijomis ir asocijuotomis verslo struktūromis. Siekta, kad pasirinktos tikslinės rinkos užsienyje atitiktų daugumos institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų interesus.

Per tyrimą kiekybiškai apklausta 8000 respondentų, atlikta 50 giluminių interviu, ekspertinėse darbo grupėse dalyvavo 50 rinkodaros profesionalų – verslo, turizmo, meno, kultūros, mokslo ir kitų sričių atstovų. Lietuvos gyventojų diskusijose dalyvavo 120 respondentų iš 9 miestų.




Pagal pranešimą spaudai



Publikuota: 2020-01-16 13:33:03

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai