Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

---

Vytenis Pauliukaitis.

Į išmaniuosius įrenginius nuolat sukritę miestų gyventojai net neįsivaizduoja, kad nemažai daliai vyresnio amžiaus žmonių regionuose internetą vis dar atstoja kasdieninio susitikimo vietos: būtent čia dalinamasi naujienomis ir bendraujama tarpusavyje, sako žinomas režisierius ir televizijos laidų veidas Vytenis Pauliukaitis. Psichologas Antanas Kairys pastebi, kad ir senjorai patiria spaudimą atitikti tobulo žmogaus kriterijus bei nenori būti išjuokti dėl to, kad neišmano skaitmeninių technologijų.

„Pakeliavus po Lietuvos miestus ir miestelius suprantu, kad tenykščiams senjorams internetas tarsi kokia siaubų skrynelė: nemokėsiu, apgaus, apvogs. Žmonės bendrauja taip, kaip ir prieš keliasdešimt metų – apsipirkinėdami, nuėję į mišias, susitikę gatvėje, dalyvaudami meno saviveikloje. Taip ir patys sako, kad „mažai naudos iš to interneto, juk viską gali sužinoti parduotuvėje, turguje ar bažnyčioje, ir apskritai, geriau nekišti nagų ten – dar apgaus“. Tenka savo pavyzdžiu įrodinėti, kad žilas plaukas dar ne nuosprendis ir oi, kiek daug tame internete dar galima nuveikti“, – sako jis.

Sugedusio telefono efektas

V. Pauliukaitis pripažįsta, kad daug žmonių regionuose gyvena įsibaiminę išmaniųjų technologijų ir slegiami pasimetimo. Be to, drąsos neprideda ir dalijimasis žiniomis bei naujienomis stovint parduotuvių eilėse ar prie turgaus prekystalių.

„Na žinote, čia kaip tas žaidimas „Sugedęs telefonas“ – pirmas gal ir išgirdo teisingą pavadinimą, o paskutinis jau pats prifantazavo ten, kur jam trūko. Bene keisčiausia girdėti frazę, kad „dėl interneto žmonės susvetimėja“. Turėdami tiek daug geresnio gyvenimo užsienyje ieškančių artimųjų taip patys iš savęs atimame galimybę su jais bendrauti dažniau. Deja, juos parduotuvėje ar turguje vargu, ar besutiksime“, – atkreipia dėmesį režisierius, po įvairius Lietuvos miestus keliaujantis su projekto „Prisijungusi Lietuva“ komanda, organizuojančia nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus bibliotekose.

Pasak jo, dar pasitaiko ir tokių, kurie pernelyg gerai save vertina ir mano, kad papildomai mokytis nebereikia, nes puikiai pažįsta tuos „internetus“.

„Tačiau mokėjimas įsijungti feisbuką ar guglą nereiškia, kad išnaudojate visas galimybes ir esate visavertis interneto vartotojas. O kaip susimokėti mokesčius, nusipirkti bilietą į koncertą ar išsiųsti el. laišką, susiredaguoti nuotraukas iš kelionių ir daugelį kitų dalykų? Gaila, kad ne visi pagalvoja apie laiką ir pinigus, o toliau baiminasi“, – įsitikinęs V. Pauliukaitis.

Žinomas režisierius pripažįsta, kad kartais norisi pasakyti, jog viskas yra daug paprasčiau, nei fantazuojate, tačiau svarbu paskatinti senjorus įsidrąsinti ir nebijoti mokytis, klausti.

Psichologas: svarbiausia noras

Socialinę ir interneto naudojimo psichologiją tyrinėjantis Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto dėstytojas, doc. dr. Antanas Kairys sako, kad baimės gimsta iš nežinojimo ir įsivaizdavimo, kad kompiuterio įjungimas prilygsta erdvėlaivio valdymui.

Tie, kurie neturi tvirtų skaitmeninių praktinių įgūdžių, tiesiog neigia jų būtinybę ir sako, kad ir be to gali apsieiti. Bet jūs įsivaizduokite – šiandien tai juk tas pats, kas nemokėti skaityti!

„Technologijos sparčiai vystosi, kasdien atneša kažką naujo, todėl spėti viską „susiurbti“ į save ir prisijaukinti naujų dalykų, reikia laiko. Ir ne tik senjorams. Jei pavyzdžiui, paaugliams duotume išbandyti diskinį telefoną, neabejoju, kad kiltų nesusipratimų, nes jiems lygiai taip pat sklandžiai juo naudotis reikės naujų įgūdžių“, – atkreipia dėmesį A. Kairys.

Pasak jo, koją kiša ir žmonių inertiškumas. Nes jei prieš 30 metų gyvenome be technologijų ir išmaniųjų telefonų, tai ir dabar galima be to apsieiti.

„Kai kurių senjorų gyvenimo būdas sustyguotas, tad kam keisti kažką, jei gerai ir taip? Todėl neįžvelgiama naujų technologijų nauda. Dar vienas svarbus dalykas, kad vyresnio amžiaus žmonės stereotipiškai yra laikomi nepajėgiais suprasti skaitmenines technologijas, jomis naudotis. Dėl to jie patiria papildomą nerimą, bandydami suprasti, arba iš viso atsisako pabandyti. Taip yra todėl, kad žmonės bijo būti pašiepti aplinkinių, jaučia spaudimą atitikti tobulo ir apie viską nusimanančio žmogaus kriterijus“, – pasakoja VU dėstytojas.

Psichologas pasakoja, kad vyresnio amžiaus žmonių elgesys internete yra puiki aliuzija į prigimtinę žmonių baimę būti išjuoktiems, nes žmonės neretai yra vertinami pagal savo žinias ir sugebėjimus.

Griauti visuomenėje nusistovėjusius stereotipus, garsiai kalbėti apie žmonių baimę klausti ir prašyti pagalbos, susijusios su internetu, išmaniaisiais įrenginiais, e. paslaugomis siekiama projekto „Prisijungusi Lietuva“ vykdomos viešinimo kampanijos metu „Man ne gėda klausti“. Visose šalies bibliotekose organizuojamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose tiek pradedantieji, tiek pažengusieji yra skatinami nebijoti klausti ir pasiryžti įgyti praktinių įgūdžių.

Baimių atsikratysime tik „klibindami“ stereotipus

Asociacijos „Langas į ateitį“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atlikta reprezentatyvi apklausa apie gyventojų elgseną ir įpročius internete, parodė, kad 24 proc. šalies gyventojų, vyresnių nei 56 m. teigia, jog informacinėmis technologijomis nesinaudoja iš viso, o gėdos jausmą prašydami pagalbos yra patyrę net 76 proc. apklaustųjų. Dažniau nepatogu klausti yra didžiųjų miestų gyventojams, o moterys yra linkusios labiau prašyti pagalbos, palyginti su vyrais.

„Nereikia bijoti paspausti netinkamą mygtuką ar pakartoti operaciją kelis kartus. Kompiuteris ar telefonas nesprogs, o jūsų už padarytą klaidą mokantis, niekas į požemius neištrems. Tie, kurie neturi tvirtų skaitmeninių praktinių įgūdžių, tiesiog neigia jų būtinybę ir sako, kad ir be to gali apsieiti. Bet jūs įsivaizduokite – šiandien tai juk tas pats, kas nemokėti skaityti“, – pasakoja žinomas režisierius V. Pauliukaitis.

Jis atkreipia dėmesį į dar vieną problemą: įsibaiminusius žmonės labai lengva pakurstyti ir jiems į galvas „įsūdyti“ netikrų dalykų. Taip galima manipuliuoti informacija ir kurti su tikrove nieko bendro neturinčias istorijas.

Skaitmeninio raštingumo mokymuose Lietuvoje iš viso jau sudalyvavo apie 20 tūkst. žmonių. Vyriausiajam mokymų dalyviui 92-eji.

Galerija: Internetas

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---