|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Politika
|
|
|
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Simonas Gentvilas ir Kęstutis Glaveckas įregistravo Pelno įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 30 000 iki 2 000 000 eurų būtų padidintas pinigų apskaitos principas.
Parlamentarų įsitikinimu, siūlomi pakeitimai smulkioms įmonėms suteiktų galimybę taupyti apyvartines lėšas ir padidintų jų konkurencingumą.
„Mažos įmonės yra silpniausia ekonomikos grandis. Suteikus paslaugą ar pardavus prekę, neretai apmokėjimo reikia laukti mėnesiais, o mokesčiai valstybei, ypač PVM įsipareigojimai, atsiranda vos išrašius sąskaitą. Pinigų apskaitos principo taikymas įmonėms iki 2 000 000 eurų apyvartos, suteiktų smulkioms įmonėms galimybę taupyti apyvartines lėšas, padidintų jų konkurencingumą ir derybines galias tiekiant paslaugas su ilgo termino atsiskaitymais“, – mano Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas.
Liberalai siūlo pinigų apskaitos principą taikyti maksimalų Europos Sąjungos leidžiamą 2 000 000 eurų apyvartą vykdančių įmonių apmokestinimui, vietoje dabartinio 30 000 eurų pajamų limito. Simono Gentvilo ir Kęstučio Glavecko registruotomis Pelno mokesčio įstatymo pataisomis taip pat siūloma 10 proc. surinkto pelno mokesčio įskaičiuoti į savivaldybių savarankiškus biudžetus.
„Dalies pelno mokesčio įskaitymas į savivaldybių biudžetus sukurtų tiesioginį savivaldybių suinteresuotumą verslo sąlygų gerinimu savivaldybėse. Tai ypač naudinga inovatyvių įmonių ir aukštos pridėtinės vertės startuolių ekosistemos plėtrai, nes itin našios ir pelningos įmonės dažnai turi sąlyginai mažai darbuotojų, todėl nėra savivaldybių dėmesio objektas. Be to net ir nedidelis surinkto pelno mokesčio perskirstymas tarp valstybės ir savivaldybės paskatintų savivaldybes rūpintis ne tik darbo vietų steigimu bet ir ilgalaikiu savivaldybės teritorijoje įsikūrusių įmonių rentabilumu ir klestėjimu. O mokesčių paskirstymą priartintų arčiau gyventojų“, – įsitikinęs Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto vicepirmininkas, liberalas Kęstutis Glaveckas.
2020 m. biudžete numatyta surinkti 843, 5 mln. eurų pelno mokesčio. Įskaičius 10% pelno mokesčio į savivaldybių savarankiškus biudžetus, savivaldybės gautų 84, 3 mln. eurų papildomų pajamų. Parlamentarų nuomone, reikšmingai išaugęs savivaldybių suinteresuotumas įmonių pelningumu, sukurtų geresnes verslo sąlygas, kas ilguoju laikotarpiu lemtų didesnį pelno mokesčio mokėjimą.
Lietuvos Respublikos seimo liberalų sąjūdžio frakcijos informacija
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Simonas Gentvilas ir Kęstutis Glaveckas įregistravo Pelno įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 30 000 iki 2 000 000 eurų būtų padidintas pinigų apskaitos principas. |
Parlamentarų įsitikinimu, siūlomi pakeitimai smulkioms įmonėms suteiktų galimybę taupyti apyvartines lėšas ir padidintų jų konkurencingumą.
„Mažos įmonės yra silpniausia ekonomikos grandis. Suteikus paslaugą ar pardavus prekę, neretai apmokėjimo reikia laukti mėnesiais, o mokesčiai valstybei, ypač PVM įsipareigojimai, atsiranda vos išrašius sąskaitą. Pinigų apskaitos principo taikymas įmonėms iki 2 000 000 eurų apyvartos, suteiktų smulkioms įmonėms galimybę taupyti apyvartines lėšas, padidintų jų konkurencingumą ir derybines galias tiekiant paslaugas su ilgo termino atsiskaitymais“, – mano Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas.
Liberalai siūlo pinigų apskaitos principą taikyti maksimalų Europos Sąjungos leidžiamą 2 000 000 eurų apyvartą vykdančių įmonių apmokestinimui, vietoje dabartinio 30 000 eurų pajamų limito. Simono Gentvilo ir Kęstučio Glavecko registruotomis Pelno mokesčio įstatymo pataisomis taip pat siūloma 10 proc. surinkto pelno mokesčio įskaičiuoti į savivaldybių savarankiškus biudžetus.
„Dalies pelno mokesčio įskaitymas į savivaldybių biudžetus sukurtų tiesioginį savivaldybių suinteresuotumą verslo sąlygų gerinimu savivaldybėse. Tai ypač naudinga inovatyvių įmonių ir aukštos pridėtinės vertės startuolių ekosistemos plėtrai, nes itin našios ir pelningos įmonės dažnai turi sąlyginai mažai darbuotojų, todėl nėra savivaldybių dėmesio objektas. Be to net ir nedidelis surinkto pelno mokesčio perskirstymas tarp valstybės ir savivaldybės paskatintų savivaldybes rūpintis ne tik darbo vietų steigimu bet ir ilgalaikiu savivaldybės teritorijoje įsikūrusių įmonių rentabilumu ir klestėjimu. O mokesčių paskirstymą priartintų arčiau gyventojų“, – įsitikinęs Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto vicepirmininkas, liberalas Kęstutis Glaveckas.
2020 m. biudžete numatyta surinkti 843, 5 mln. eurų pelno mokesčio. Įskaičius 10% pelno mokesčio į savivaldybių savarankiškus biudžetus, savivaldybės gautų 84, 3 mln. eurų papildomų pajamų. Parlamentarų nuomone, reikšmingai išaugęs savivaldybių suinteresuotumas įmonių pelningumu, sukurtų geresnes verslo sąlygas, kas ilguoju laikotarpiu lemtų didesnį pelno mokesčio mokėjimą.
Lietuvos Respublikos seimo liberalų sąjūdžio frakcijos informacija
Publikuota: 2019-11-05 12:09:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|