|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Taip trumpai galėtų būti apibūdinta dviprasmiška situacija, šiuo metu susiklosčiusi tarp Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NAKD) ir nealkoholinius alkoholinių gėrimų atitikmenis gaminančių įmonių.
Precedentas, kuomet buvo pareikalauta ne tik pašalinti nealkoholinės netrauktinės reklamą, bet ir nutraukti paties produkto gamybą, atskleidė įstatymo taikymo nuoseklumo trūkumą, visu aštrumu iškėlė sprendimo priėmėjo kompetencijos viršijimo klausimą ir pagrįstai leidžia klausti, kuo remiantis toks sprendimas apskritai buvo priimtas.
Žvelgiant iš vartotojo perspektyvos, regis, turime situaciją, kai gaminti ir reklamuoti nealkoholinį alų, vyną, šampaną ar kitą gėrimą galima, o štai nealkoholinio stipresnio gėrimo atitikmens, pasirodo – ne. Ir šiuo atveju problema, pasirodo, visai ne laipsniai. Pagrindinis oficialių institucijų motyvas – pernelyg didelis taros panašumas į alkoholinį gaminio atitikmenį. Taigi, jei vartotojams gal ir viskas aišku, tai patiems gamintojams bei teisininkams kyla įvairių klausimų.
Teisinio nuoseklumo stoka
Pirmiausia į akis krenta akivaizdus teisės aktų taikymo nenuoseklumas iš NAKD pusės. Akivaizdžiausias pavyzdys – nealkoholinio alaus reklama, kuri de facto kontroliuojančiai institucijai nekliūna. Netrūksta ir vyno ar šampano reklamų. Jos įstatymo sergėtojams taip pat netrukdo. Tiesa, sakoma, kad klausimas dėl pakuočių panašumo ir čia jau buvo kilęs. Esą alaus gamintojai turėjo pakeisti produkto išvaizdą, kad šis aiškiai skirtųsi nuo alkoholinio gaminio.
Tačiau kiek žiūriu į tuos butelius visgi esminio skirtumo nematau. Butelis lygiai toks pat apvalus, primenantis alaus ar giros butelį. Jau nekalbant apie nealkoholinio šampano butelį, kuris pačia savo esme yra tam tikros formos, kuri vargu ar gali būti pakeista. Taip, ant gėrimo nurodyta, kad jis nealkoholinis. Ir tiek to skirtumo.
Tad šioje vietoje, mėginant riboti nealkoholinės trauktinės reklamą nori nenori peršasi mintis apie dvigubus standartus. O, pripažinkime, iš teisę taikančių institucijų mes tikrai tikimės nuoseklumo – jei leidžiamas vienas atvejis, kodėl draudžiamas kitas? NAKD turi priimti vienareikšmišką, pagrįstą, aiškų ir teisėtą sprendimą. O dabar viskas kur kas panašiau į pasiteisinimus. Ir taip, jei fiksuojama spraga, dviprasmybė – įstatymų leidėjams apie tai turi būti pranešama ir ieškoma išeičių, tačiau savavališkai priimti sprendimą, išeinantį už reglamentavimo rėmų, institucija neturi galios.
Maža to, šiuo atveju buvo priimtas sprendimas ne tik apriboti reklamą, bet ir pareikalauta sustabdyti produkto gamybą. Jei draudimas reklamuoti gali būti diskutuotinas, tai apribojimas gaminti – tikrai ne šio įstatymo kompetencija. Įsivaizduokite, Lietuvoje gaminamas legalus produktas, kurio reklama, pabrėžiu reklama, yra draudžiama įstatymu. Įmonė šiuo produktu planuoja prekiauti užsienio rinkose, pavyzdžiui Didžiosios Britanijos lietuviškų produktų parduotuvėse. Būtų tikrai įdomu sužinoti, kokiu pagrindu institucijos gali reikalauti tokio produkto gamybą nutraukti.
Draudimai – tik įstatymu
Būtent todėl ir kyla minčių, kad šiuo konkrečiu atveju NAKD viršijo savo kompetencijas ir įstatymą pritaikė ypač plačia apimtimi. Dar daugiau, pagal teisės teoriją ir Konstitucinio teismo praktiką bet kokie draudimai, ribojimai ir panašūs suvaržymai galimi tik įstatymu. Šiuo atveju įstatyme nėra parašyta, kad alkoholinį gėrimą savo išvaizda primenantis produktas ar jo pakuotė, tara yra draudžiama. Taip, netrukus, nuo lapkričio 1 d. situacija keisis – alkoholio kontrolės įstatyme atsiranda draudimas, susietas su vaikišku šampanu. Taigi, bus draudžiama gaminti, parduoti ir reklamuoti produktus, kurie savo forma ar pakuote primena alkoholinius gėrimus.
Tačiau tam, kad toks sprendimas būtų priimtas, reikėjo įstatymų leidėjo sprendimo ir niekam nekilo klausimų, kad tokią įstatymo pataisą priimti galima tik Seime. Tačiau šiuo metu toks draudimas nėra įsigaliojęs, ir panašu, kad NAKD tiesiog užbėgo įvykiams už akių ir paskubėjo taikyti dar negaliojantį įstatymą.
Praktikoje aš turėjęs tokių atveju, kada tarnybos mėgina taikyti įstatymą anksčiau nei jis įsigalioja su tam tikru išskaičiavimu. Esą kol išsibylinės įstatymas jau bus įsigaliojęs ir teismas neturės nieko kito pasakyti, kaip tik tai, kad toks draudimas galioja ir nors jo nebuvo tuo metu, bet įstatymo leidėjas turėjo aiškią intenciją, todėl tai nekeičia esmės. Mano galva, tokie išvedžiojimai, prisidengiant visuomenės interesu, yra niekiniai. Juk įstatymų leidėjas ne veltui nustato atidedamąjį įsigaliojimo terminą. Šiuo atveju draudimas įsigalioja nuo lapkričio 1 d. tam, kad gamintojai ir prekybininkai turėtų laiko prisitaikyti ir pasirengti.
Noras išaiškinti, ar noras nubausti?
Dar viena problema, kurią atvėrė pastarasis NAKD išaiškinimas – tai ne kartą kilęs klausimas, ar valstybės institucijos tikrai nori realiai padėti verslui veikti nepažeidžiant įstatymų. O visgi dažniau yra nusiteikusios tik įstatymus taikyti maksimaliai plačia apimtimi ir susiklosčius situacijai vien bausti ir drausti.
Sunku atsakyti vienareikšmiškai, nes praktikos esama įvairios. Gerasis pavyzdys – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri ne kartą yra pademonstravusi, kad turi suformavusi įstatymo aiškinimo praktiką. Prireikus, VMI visada paaiškina savo poziciją, kaip ji supranta vieną ar kitą normą ir ką reiktų daryti, kaip elgtis, norint įstatymo nepažeisti. NAKD atveju matome visai kitą principą, todėl erdvės dviprasmybėms ir toliau lieka pakankamai nemažai, o net ir po lapkričio 1 d. tikėtis, kad klausimų nekils – naivu.
Juk pakuotės, taros panašumo klausimas ir toliau neabejotinai kils visu aštrumu, taip, kaip anksčiau kildavo kur kas daugiau teisminių ginčų dėl panašaus produktų dizaino. Tačiau šioje srityje formuojasi nuosekli teismų praktika. Įsivyrauja nuostata, kad jeigu dizaino panašumą lemia gaminio funkcija ir gamintojas dėjo visas pastangas, kad tą panašumą panaikintų, tai nėra laikoma klaidinančiu faktoriumi. Kalbant apie gėrimų gamintojus analogija būtų tokia: jei aiškiai nurodyta, kad produktas nealkoholinis, nederėtų preziumuoti, kad visuomenė yra kvaila ir nesupras, jog čia ir yra nealkoholinis gaminys ir vis tiek manys, kad perka alkoholinį gėrimą. Juk šiuo atveju gamintojas aiškiai parašė: nealkoholinė netrauktinė. Stumdami ribą ad absurdum netruksime prieiti prie to, kad nebus galima gaminti ir reklamuoti dantų skalavimo skysčio, nes jo tara, sutikite, savo forma labai panaši į trauktinės butelį.
Tad šioje srityje dar laukia ilgas kelias, o tiesiausia išeitis – įstatyminiu lygiu nustatyti aiškūs papildomi kriterijai, kaip draudimas gali būti įgyvendinamas. Kol konkrečių išaiškinimų nėra, nuojauta kužda, kad turėsime tikrai daug painiavos.
Taip trumpai galėtų būti apibūdinta dviprasmiška situacija, šiuo metu susiklosčiusi tarp Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NAKD) ir nealkoholinius alkoholinių gėrimų atitikmenis gaminančių įmonių. |
Precedentas, kuomet buvo pareikalauta ne tik pašalinti nealkoholinės netrauktinės reklamą, bet ir nutraukti paties produkto gamybą, atskleidė įstatymo taikymo nuoseklumo trūkumą, visu aštrumu iškėlė sprendimo priėmėjo kompetencijos viršijimo klausimą ir pagrįstai leidžia klausti, kuo remiantis toks sprendimas apskritai buvo priimtas.
Žvelgiant iš vartotojo perspektyvos, regis, turime situaciją, kai gaminti ir reklamuoti nealkoholinį alų, vyną, šampaną ar kitą gėrimą galima, o štai nealkoholinio stipresnio gėrimo atitikmens, pasirodo – ne. Ir šiuo atveju problema, pasirodo, visai ne laipsniai. Pagrindinis oficialių institucijų motyvas – pernelyg didelis taros panašumas į alkoholinį gaminio atitikmenį. Taigi, jei vartotojams gal ir viskas aišku, tai patiems gamintojams bei teisininkams kyla įvairių klausimų.
Pirmiausia į akis krenta akivaizdus teisės aktų taikymo nenuoseklumas iš NAKD pusės. Akivaizdžiausias pavyzdys – nealkoholinio alaus reklama, kuri de facto kontroliuojančiai institucijai nekliūna. Netrūksta ir vyno ar šampano reklamų. Jos įstatymo sergėtojams taip pat netrukdo. Tiesa, sakoma, kad klausimas dėl pakuočių panašumo ir čia jau buvo kilęs. Esą alaus gamintojai turėjo pakeisti produkto išvaizdą, kad šis aiškiai skirtųsi nuo alkoholinio gaminio.
Tačiau kiek žiūriu į tuos butelius visgi esminio skirtumo nematau. Butelis lygiai toks pat apvalus, primenantis alaus ar giros butelį. Jau nekalbant apie nealkoholinio šampano butelį, kuris pačia savo esme yra tam tikros formos, kuri vargu ar gali būti pakeista. Taip, ant gėrimo nurodyta, kad jis nealkoholinis. Ir tiek to skirtumo.
Tad šioje vietoje, mėginant riboti nealkoholinės trauktinės reklamą nori nenori peršasi mintis apie dvigubus standartus. O, pripažinkime, iš teisę taikančių institucijų mes tikrai tikimės nuoseklumo – jei leidžiamas vienas atvejis, kodėl draudžiamas kitas? NAKD turi priimti vienareikšmišką, pagrįstą, aiškų ir teisėtą sprendimą. O dabar viskas kur kas panašiau į pasiteisinimus. Ir taip, jei fiksuojama spraga, dviprasmybė – įstatymų leidėjams apie tai turi būti pranešama ir ieškoma išeičių, tačiau savavališkai priimti sprendimą, išeinantį už reglamentavimo rėmų, institucija neturi galios.
Maža to, šiuo atveju buvo priimtas sprendimas ne tik apriboti reklamą, bet ir pareikalauta sustabdyti produkto gamybą. Jei draudimas reklamuoti gali būti diskutuotinas, tai apribojimas gaminti – tikrai ne šio įstatymo kompetencija. Įsivaizduokite, Lietuvoje gaminamas legalus produktas, kurio reklama, pabrėžiu reklama, yra draudžiama įstatymu. Įmonė šiuo produktu planuoja prekiauti užsienio rinkose, pavyzdžiui Didžiosios Britanijos lietuviškų produktų parduotuvėse. Būtų tikrai įdomu sužinoti, kokiu pagrindu institucijos gali reikalauti tokio produkto gamybą nutraukti.
Būtent todėl ir kyla minčių, kad šiuo konkrečiu atveju NAKD viršijo savo kompetencijas ir įstatymą pritaikė ypač plačia apimtimi. Dar daugiau, pagal teisės teoriją ir Konstitucinio teismo praktiką bet kokie draudimai, ribojimai ir panašūs suvaržymai galimi tik įstatymu. Šiuo atveju įstatyme nėra parašyta, kad alkoholinį gėrimą savo išvaizda primenantis produktas ar jo pakuotė, tara yra draudžiama. Taip, netrukus, nuo lapkričio 1 d. situacija keisis – alkoholio kontrolės įstatyme atsiranda draudimas, susietas su vaikišku šampanu. Taigi, bus draudžiama gaminti, parduoti ir reklamuoti produktus, kurie savo forma ar pakuote primena alkoholinius gėrimus.
Tačiau tam, kad toks sprendimas būtų priimtas, reikėjo įstatymų leidėjo sprendimo ir niekam nekilo klausimų, kad tokią įstatymo pataisą priimti galima tik Seime. Tačiau šiuo metu toks draudimas nėra įsigaliojęs, ir panašu, kad NAKD tiesiog užbėgo įvykiams už akių ir paskubėjo taikyti dar negaliojantį įstatymą.
Praktikoje aš turėjęs tokių atveju, kada tarnybos mėgina taikyti įstatymą anksčiau nei jis įsigalioja su tam tikru išskaičiavimu. Esą kol išsibylinės įstatymas jau bus įsigaliojęs ir teismas neturės nieko kito pasakyti, kaip tik tai, kad toks draudimas galioja ir nors jo nebuvo tuo metu, bet įstatymo leidėjas turėjo aiškią intenciją, todėl tai nekeičia esmės. Mano galva, tokie išvedžiojimai, prisidengiant visuomenės interesu, yra niekiniai. Juk įstatymų leidėjas ne veltui nustato atidedamąjį įsigaliojimo terminą. Šiuo atveju draudimas įsigalioja nuo lapkričio 1 d. tam, kad gamintojai ir prekybininkai turėtų laiko prisitaikyti ir pasirengti.
Dar viena problema, kurią atvėrė pastarasis NAKD išaiškinimas – tai ne kartą kilęs klausimas, ar valstybės institucijos tikrai nori realiai padėti verslui veikti nepažeidžiant įstatymų. O visgi dažniau yra nusiteikusios tik įstatymus taikyti maksimaliai plačia apimtimi ir susiklosčius situacijai vien bausti ir drausti.
Sunku atsakyti vienareikšmiškai, nes praktikos esama įvairios. Gerasis pavyzdys – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri ne kartą yra pademonstravusi, kad turi suformavusi įstatymo aiškinimo praktiką. Prireikus, VMI visada paaiškina savo poziciją, kaip ji supranta vieną ar kitą normą ir ką reiktų daryti, kaip elgtis, norint įstatymo nepažeisti. NAKD atveju matome visai kitą principą, todėl erdvės dviprasmybėms ir toliau lieka pakankamai nemažai, o net ir po lapkričio 1 d. tikėtis, kad klausimų nekils – naivu.
Juk pakuotės, taros panašumo klausimas ir toliau neabejotinai kils visu aštrumu, taip, kaip anksčiau kildavo kur kas daugiau teisminių ginčų dėl panašaus produktų dizaino. Tačiau šioje srityje formuojasi nuosekli teismų praktika. Įsivyrauja nuostata, kad jeigu dizaino panašumą lemia gaminio funkcija ir gamintojas dėjo visas pastangas, kad tą panašumą panaikintų, tai nėra laikoma klaidinančiu faktoriumi. Kalbant apie gėrimų gamintojus analogija būtų tokia: jei aiškiai nurodyta, kad produktas nealkoholinis, nederėtų preziumuoti, kad visuomenė yra kvaila ir nesupras, jog čia ir yra nealkoholinis gaminys ir vis tiek manys, kad perka alkoholinį gėrimą. Juk šiuo atveju gamintojas aiškiai parašė: nealkoholinė netrauktinė. Stumdami ribą ad absurdum netruksime prieiti prie to, kad nebus galima gaminti ir reklamuoti dantų skalavimo skysčio, nes jo tara, sutikite, savo forma labai panaši į trauktinės butelį.
Tad šioje srityje dar laukia ilgas kelias, o tiesiausia išeitis – įstatyminiu lygiu nustatyti aiškūs papildomi kriterijai, kaip draudimas gali būti įgyvendinamas. Kol konkrečių išaiškinimų nėra, nuojauta kužda, kad turėsime tikrai daug painiavos.
Publikuota: 2019-10-22 11:07:16
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|