„Santaka“ / Iš Meksikos parsivežė minčių apie savą verslą ir vertingos patirties / Jaunimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Jaunimas

Dalinkitės:  


Net ir gyvendamas Meksikoje Povilas nepamiršo Lietuvos.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Iš Meksikos parsivežė minčių apie savą verslą ir vertingos patirties

Andrius GRYGELAITIS



Serdokuose gyvenantis Povilas Grabauskas praėjusius mokslo metus praleido Meksikoje. Per šį laiką jis ne tik gerai pažino šalį, bet ir išmoko ispanų kalbą, o į gimtinę grįžo su mintimis apie nuosavą meksikietiškų patiekalų restoraną.



Rinkosi iš trijų

Į Meksiką Povilas išvyko per tarptautinio klubo „Rotary“ kasmet vykdomą mokinių apsikeitimo tarp valstybių mainų programą. Pirmą kartą apie ją jaunuolis išgirdo prieš kelerius metus, kai jo buvo paprašyta pavertėjauti tuo metu mūsų rajone viešėjusiai moksleivei iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Po kiek laiko Povilas ir pats sulaukė pasiūlymo dalyvauti mainų programoje. Užpildęs reikiamus dokumentus, jis galėjo nevaržomai rinktis kone iš viso pasaulio valstybių sąrašo, kur norėtų praleisti būsimus mokslo metus. Galiausiai vaikino prioritetų sąrašo viršūnėje atsidūrė trys šalys: JAV, Taivanas ir Meksika. Po ilgų svarstymų serdokietis nusprendė pasirinkti pastarąją. Meksika jam atrodė mažiausiai pažįstama ir labiausiai iš visų intriguojanti valstybė.

Gyvendamas šioje šalyje Povilas lankė ir vietinę mokyklą, tačiau ten įgytos žinios oficialiai jokiuose dokumentuose neatsispindi. Į Meksiką P. Grabauskas išvyko Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje baigęs 10 klasių, o grįžęs, priešingai nei buvę jo klasės draugai, nuo šio rugsėjo eina į vienuoliktąją.

„Dar prieš išvykdamas žinojau, kad teoriškai prarasiu vienus mokslo metus. Buvau įstojęs į Vilniuje esančią Ozo gimnaziją, kuri vienintelė šalyje suteikia galimybę mokytis nuotoliniu būdu, tačiau vėliau iš jos atsiėmiau dokumentus. Supratau, jog noriu daugiau dėmesio skirti ne mokslams, o šalies pažinimui, nes nežinia, ar dar kada nors pasitaikytų tokia galimybė“, – pasakojo Povilas.

Visgi gyvendamas Meksikoje jis lankė mokyklą, tačiau rinkosi tik tas disciplinas, kurios domino labiausiai: fiziką, matematiką bei informacines technologijas. Vaikinas taip pat stengėsi kuo geriau įsisavinti ispanų kalbos pagrindus. Tą padaryti jam pavyko gana greitai. Po dviejų mėnesių P. Grabauskas ėmė suprasti šią kalbą, po keturių – minimaliai susikalbėti, o šiandien jau puikiai šneka ispaniškai. Perprasti ispanų kalbos ypatumus jam labiausiai padėjo ne tik šios kalbos pamokos, bet ir nuolatinis bendravimas su vietiniais gyventojais.

Pagarba artimiesiems

Nuvykęs į Meksiką kraštietis apsigyveno maždaug 2 milijonus gyventojų turinčiame Tolukos mieste, kiek toliau nei už 60 km nuo sostinės Meksiko. Įdomu tai, jog Toluka yra aukščiausiai virš jūros lygio esantis šalies miestas, todėl daugeliui čia atvykstančiųjų kartais ima svaigti galva, trūksta deguonies. Vis dėlto Povilas su šiomis problemomis nesusidūrė. Jis ne vienus metus Vilkaviškyje lankė dviračių sporto treniruotes, tad greičiausiai tai padėjo puikiai adaptuotis svetimoje aplinkoje.

P. Grabauskas Meksikoje apsiprato labai greitai. Jis pats save vadina itin lanksčiu žmogumi, o vykdamas į valstybę, esančią už Atlanto vandenyno, jau žinojo, ko joje galima tikėtis.

Tolukoje vaikinas apsigyveno šeimoje, kuri savo sūnų per mainų programą taip pat buvo išleidusi į kitą šalį. Dienas leisdamas toli nuo tėvynės Povilas tikino pastebėjęs, kad Meksikoje itin ryškūs skirtumai tarp turtingųjų ir vargstančiųjų. Šeima, kurioje gyveno pats jaunuolis, – viena iš labai retų, viduriniajai klasei priskiriamų, šeimų.

„Supratau, jog meksikiečiams labiau už viską rūpi jų artimieji. Tarpusavyje vyrauja ypač artimi santykiai. Mes kone kas antrą dieną važiuodavome į svečius pas kokius nors giminaičius. Didelė pagarba ten rodoma ne tik gyviems šeimos nariams. Pavyzdžiui, per mirusiųjų pagerbimo dieną meksikiečiai prie bendro stalo sustato jau į amžinybę iškeliavusių savo artimųjų portretus, žiedlapiais nubarsto kelią iki jų. Tai – labai gražu“, – pasakojo pašnekovas.

Vaišino cepelinais

Tolukos mieste, kuriame gyveno P. Grabauskas, yra itin daug kavinių ir restoranų. Pats kraštietis juokėsi, kad meksikiečių maistas jam taip niekada ir nepabodo. Lietuvį nepaprastai sužavėjo firminis meksikietiškas patiekalas tako bei gausiai vietinių gyventojų vartojami padažai, kurie maistui suteikia daugybę papildomų skonių.

Povilas net ėmė puoselėti mintį apie nuosavo meksikietiško maisto restorano atidarymą Lietuvoje. Tiesa, šį sumanymą vaikinas kol kas pasilieka tolimai ateičiai.

P. Grabauskas mėgsta ir pats gaminti maistą, tačiau juokėsi, jog ne visada tai pavyksta. Viešėdamas Meksikoje, jis tos šeimos nariams net buvo išviręs cepelinų ir iškepęs lietinių blynų. Vietiniams lietuviški patiekalai paliko didelį įspūdį.

Gyvendamas Meksikoje Povilas daug keliavo, pažino didžiąją šios šalies dalį. Viena kelionė, kurią organizavo vietiniai „Rotary“ klubo nariai, truko net mėnesį. Paklaustas, ar kas nors Meksikoje nustebino, pašnekovas tikino, jog jam kiek neįprasti pasirodė vietiniai namai. Pavyzdžiui, Tolukoje yra daug senų pastatų. Dauguma jų statomi iš betono ir metalo mišinio, kad galėtų atlaikyti neretai čia kylančius žemės drebėjimus.

Tiesa, pačiam P. Grabauskui neteko po kojomis pajusti drebančios žemės. Visgi jis buvo iš anksto perspėtas, jog prasidėjus žemės drebėjimui ir išgirdus mieste kaukiančias sirenas reikia vos per 20–30 sekundžių palikti vidaus patalpas ir bėgti į lauką. Jei to padaryti greitai nepavyktų, tektų slėptis prie sienų ir saugotis griūvančio stogo ar krentančių daiktų.

„Gal ir nuskambės keistai, bet iš tikrųjų norėjau pajusti bent nedidelius požeminius smūgius. Kita vertus, gal ir gerai, kad jų nebuvo“, – juokėsi vaikinas.

Povilas tikino pastebėjęs, jog Meksika – ne pati saugiausia šalis. Jam savo akimis dienos metu teko stebėti kelių vaikinų bandymą apiplėšti į automobilį sėdančią merginą. Tiesa, jiems to padaryti nepavyko.

„Vietiniai perspėjo, kad reikia vengti spalvotų namų kvartalų, kurie dažniausiai būna užmiesčiuose, nes ten nusikalstamumas – itin didelis. Taip pat Meksikoje gausu nedidelių kaimelių, kuriuose šeimininkauja vietinės gaujos, o prireikus policijos pagalbos iš karto kviečiami kareivių būriai“, – pasakojo pašnekovas.

Nepaisant neišdildomų įspūdžių tolimoje Meksikoje, Povilas džiaugėsi sugrįžęs atgal į namus. Jis teigė besimėgaujantis gyvenimu nedideliame rajone, džiaugėsi galimybe būti kartu su šeimos nariais bei draugais.

„Be abejo, gyvendamas Meksikoje susiradau daug naujų draugų. Iš viso vien Tolukoje gyveno 22 mainų programoje dalyvavę moksleiviai. Galiu drąsiai pasakyti, kad dabar prireikus mane tikrai priimtų pasisvečiuoti ten susirasti draugai iš Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Belgijos, Brazilijos ar kai kurių kitų šalių. Visiems patarčiau, jei tik yra galimybė, dalyvauti panašiose programose. Tai ne tik praplečia akiratį, bet ir padeda susirasti daugybę naujų bičiulių“, – tikino Povilas.





Publikuota: 2019-10-08 10:40:42

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Teikdami GPM deklaraciją paremiate tą patį ar vis kitą paramos gavėją?
Kasmet remiu tą patį.
Paremiu vis kitą.
Elgiuosi įvairiai.
Paramos neskiriu niekam.
Pajamų nedeklaruoju.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai