„Santaka“ / Žirgų sporto tradicijas Vilkaviškyje puoselėja nauja karta / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Vilkaviškietė Rasa Dragūnaitytė su žirgais dalyvauja varžybose ir pasiekia puikių rezultatų.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Žirgų sporto tradicijas Vilkaviškyje puoselėja nauja karta

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Prieš ketvertą metų vilkaviškietės Rasos Dragūnaitytės įkurtas žirgynas „Uosijos žirgai“ šiandien traukia vaikus iš viso rajono.

Jodinėti norintys paaugliai ir vyresni čia išmoksta elgtis su žirgais, sužino, kaip juos pasibalnoti, šukuoti. Per keletą metų atsirado nuolatinių padėjėjų, kurie, atėję į žirgyną tik pasižiūrėti, ėmė lankytis vos ne kasdien. Rasos pažįstami dažnai čia atvažiuoja pabūti, paglostyti žirgų, pajodinėti, fotografuojasi su jais ar tiesiog gerai leidžia laiką. Tad gyvenimas žirgyne verda nuolat.

Kelis dešimtmečius Vilkaviškyje nebuvo kur pajodinėti. Tik prieš gerus ketverius metus, kai Rasa susirado buvusią kolūkio fermą, o esamas savininkas leido ja naudotis, moteris įsigijo keletą žirgų bei ponių ir savotiška mokyklėlė susiformavo tarsi savaime. R. Dragūnaitytė, neatstumdama nuo savęs žirgus mylinčių vaikų, tarytum tęsia savo mokytojo, jojimo entuziasto, kadaise Karalių kaime norinčiuosius jodinėti mokiusio Broniaus Slavinsko darbą. Jis vaikus treniravo prieš porą dešimtmečių. Tuomet rajono raiteliai buvo gana stiprūs, dalyvaudavo respublikoje ir užsienyje rengiamuose konkūruose, varžybos vykdavo ir Vilkaviškyje, dabar jau neegzistuojančiame hipodrome prie miesto stadiono.


„Leidžiu vaikams džiaugtis žirgelių draugyste. Dažniausiai čia ateina mano dukters Milenos draugai, pažįstamų vaikai, jie atsiveda dar keletą draugų. Pamokau to, ką žinau pati, jie man patreniruoja žirgus. Galiu tik džiaugtis, jog kai kurie vaikai čia lankosi nuolat, matau juos tobulėjančius. Surizikavome dalyvauti varžybose ir grįžome su apdovanojimais. Labai džiaugiuosi savo mokinukėmis Monika Melyte, Nida Bartuškevičiūte bei dukra Milena – jos jau yra tikros profesionalės ir per varžybas pasirodė puikiai. Rugpjūtį dalyvavome net keleriose“, – pasakojo R. Dragūnaitytė.
Rasos žirgeliai – išgelbėti nuo bado, vargo, kažkieno buvę „nurašyti“ ir pasmerkti parduoti mėsai.


Pakruojyje vykusiose varžybose „Akmenėlių dvaro taurė“, vaikų konkūre, visos merginos užėmė neblogas vietas. N. Bartuškevičiūtė su žirgu Kašmyru laimėjo penktąją vietą, M. Melytė su Paspirtuku iškovojo ketvirtąją, o M. Dragūnaitytė pelnytai džiaugėsi pirmąja vieta. Jaunosioms jojikėms neblogai sekėsi ir Veiveriuose surengtose varžybose. „Nulinukų“ rungtyje M. Melytė užėmė ketvirtąją vietą, o M. Dragūnaitytei iki prizininkių pritrūko tik keleto sekundžių. Tačiau puikiai pasirodė pati žirgyno savininkė. Rasa trečiajame konkūre su savo mylimu žirgu Verdžiu finišavo pirmoji iš beveik 40 dalyvių.


Šis gražuolis žirgyne atsirado bene paskiausiai. Rasa įsigijo lenktyninio žirgo „karjerą“ baigusį širmį su rūdžių spalvos dėmelėmis bemaž prieš trejus metus. Gražus gyvūnas buvo nualintas, „sugadinta“ nugara. Moteris jį gydė, lepino. Pagijusį ėmė treniruoti, žirgas pradėjo šokinėti per kliūtis ir R. Dragūnaitytė su juo ėmė dalyvauti mėgėjų konkūruose.

„Aš net neturiu šiuolaikiškų arklidžių, jojimo maniežų ir kitų brangių treniruočių įrenginių. Manieji žirgeliai – išgelbėti nuo bado, vargo, kažkieno buvę „nurašyti“ ir pasmerkti parduoti mėsai. Pas mane jie gyvena antrą gyvenimą. Arklius nepaprastai myliu ir jie mane vis nudžiugina. Apskritai džiaugiuosi, kad Vilkaviškis, kaip ir dauguma Lietuvos miestų, jau turi, kas jam atstovautų jojimo varžybose. Esu dėkinga savo jojikų komandai, taip pat man padedantiems ūkininkams. Be jų pagalbos neišsiversčiau – juk vienas lauke ne karys“, – tvirtino Rasa.



Publikuota: 2019-09-10 09:22:35

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai