Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

---

Iš kartos į kartą jau 51-us metus tęsiama Adomaičių giminės susitikimų tradicija.

Nuotrauka iš giminės archyvo.

Pačius šilčiausius ryšius dažniausiai palaikome su broliais, seserimis, dėdėmis ir tetomis, bet retas žinome savo ketvirtos ar penktos kartos giminaičius. Amžinas laiko trūkumas ir nesibaigiantys darbai dažnai sutrukdo gilintis į savo šaknis. Tačiau Adomaičių giminei nesutrukdė niekas ir užpraeitą savaitgalį jie tradiciškai susitiko jau aštuonioliktą kartą

Susitikimų pradžia

1968 metų vasarą Adomaičiai susitiko Matarnų poilsiavietėje, Slabadų kaime. Tąkart jie dar nežinojo, jog tokie susitikimai taps tradicija, kurią giminaičiai tęs iš kartos į kartą. Vos po trejų metų Matilda Adomaitytė-Zinkevičienė savo giminę subūrė ir vėl – taip ši grandinė nenutrūko iki dabar. Kas trejus metus Slabaduose vasaromis aidi Adomaičių kalbos, juokas ir dainos.

Į kiekvieną susitikimą atvyksta solidus žmonių skaičius – per 100 asmenų, nors giminaičių yra gerokai daugiau. Šių susibūrimų dalyviai nuolat keičiasi: per penkiasdešimt vienus metus nemažai jų iškeliavo į amžinybę, o giminę papildė mažieji. Šiuo metu yra šeši giminaičiai, kurie dalyvavo visuose susitikimuose nuo pat 1968-ųjų.

Tradicijos keliauja iš kartos į kartą

Per kiekvieną Adomaičių giminės susitikimą yra organizuojami įvairūs rinkimai. Ne kartą buvo renkamas aktyviausias giminės keliautojas, geriausias šokėjas ir šokėja, visuomet išrenkamas aukščiausias vyras ir aukščiausia moteris. Vieni iš svarbiausių yra jauniausio ir seniausio giminės nario rinkimai. Šiais metais vyriausio titulą gavo 93 metų vyriškos giminės atstovas, jauniausiu tituluotas vos kelių mėnesių sambūrio dalyvis.

Šis amžiaus skirtumas tik įrodo, jog giminės susitikimuose dalyvauja tikrai ne viena karta.

Senos ir naujos veiklos

Pareigas organizuoti šį svarbų renginį perėmusi Irena Adomaitytė stengiasi įvesti ir naujų tradicijų. Visai neseniai buvo nuspręsta, jog kiekvieną kartą giminaičiai iškels Lietuvos vėliavą ir sudainuos giminės dainą.

Šiais metais vyko protmūšis, kuriame susitikimo dalyviai galėjo pasitikrinti savo žinias apie Adomaičių giminės istoriją. Jiems teko atsakyti į klausimus, koks giminaitis pavaizduotas nuotraukoje, kuri giminės šeima gausiausia, kokie giminystės ryšiai sieja žmones bei kt.

Adomaičiai neįsivaizduoja nė vieno susitikimo ir be sporto varžybų. Susirinkusieji varžosi jėgos rungtyje, krepšinio baudų mėtymo ir smiginio varžybose. Visi rezultatai yra fiksuojami, smagūs momentai įamžinami nuotraukose, o laimėtojai apdovanojami simbolinėmis dovanomis.

Taip pat per giminės susibūrimus visuomet pasveikinami tie, kurie per praėjusius trejus metus atšventė savo jubiliejus. Šiems žmonėms skiriama daina, šokis ir aplodismentai.

Kelionė į giminės praeitį

Puoselėdami vieną iš svarbiausių gyvenimo vertybių – giminę, Adomaičiai pradėjo gilintis į savo šeimos šaknis. I. Adomaitytė su kitų pagalba sudarė giminės medį, kuriame atspindėtos net šešios kartos.

, , Reikėjo surinkti kiekvieno giminaičio gimimo ir kai kurių mirimo metus, patikslinti pavardes. Tačiau tai nebuvo didžiausia problema. Sunkiausia buvo sugalvoti, kaip sutalpinti tokią gausią giminę ant vieno popieriaus lapo“, – pasakojo moteris, kuri būdama vos penkiolikos metų dalyvavo pirmame susitikime ir iki dabar nėra nė vieno praleidusi.

Adomaičių giminę sudaro beveik 600 asmenų. Natūralu, jog visko apie visus sužinoti niekam nepavyktų, todėl buvo surašytos kartos, apie kurias yra žinoma informacija. Kad būtų paprasčiau suprasti, giminės medis suskirstytas spalvomis: vyrai – mėlyni, moterys – rausvos, o amžinojo poilsio atgulę giminės žmonės pažymėti juoda juostele.

Atminimas ateities kartoms

Norėdama, jog ši graži susitikimų tradicija nenutrūktų, M. Adomaitytė-Zinkevičienė sugalvojo išeitį – rašyti metraštį. Per penkiasdešimt vienus metus susikaupė net trys jo dalys, kuriose dalijamasi tradicijomis, nuotraukomis ir pasakojama apie vykusius giminės sambūrius. Pirmosios nuotraukos metraštyje dar nespalvotos, lapai pageltę, visi duomenys rašyti ranka. Dabar jis atrodo kur kas moderniau: nuotraukos ryškios ir spalvotos, o informacija apdorota kompiuteriu.

Susitikimų dalyviai yra registruojami, į metraštį įtraukiama lankomumo suvestinė, visi varžybų pasiekimai bei kitos svarbios detalės.





Rugilė AUGUSTAITYTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---