|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
Nauji pažįstami, kurie tampa draugais visam gyvenimui, ugdomi socialiniai įgūdžiai, organizuotumas ar pilietiškumas – privalumai, kuriuos dažniausiai nurodo savanorystę išbandžiusieji. Tai būdas jaunimui įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, prisidėti prie vietinių bei globalių problemų sprendimo.
Gelbsti nuo žalingų įpročių
12-14 m. amžiaus jaunuoliai, pasak Linos Bakšytės, asociacijos „Mentor Lietuva“ projektų vadovės, išgyvena vieną sunkiausių žmogaus raidos periodų – ankstyvąją paauglystę, todėl savanoriavimu pagrįsta veikla gali sumažinti riziką įnikti į žalingus įpročius.
„Išgyvenant stiprius psichologinius bei fiziologinius pokyčius, stengiantis atsiplėšti nuo artimos aplinkos ir atrasti savo tapatumą, jaunas žmogus susiduria su didžiuliais sunkumais, išgyvena nerimą ir nežinomybę. Visą tai įveikti gali padėti patikimas bendravimas bei ryšys su suaugusiuoju, galinčiu būti pavyzdžiu jaunuoliui. Sutinku daug į izoliaciją linkusių jaunuolių, kurie šiuolaikinėje visuomenėje verčiau panyra į virtualų pasaulį ir tokiu būdu dar stipriau išgyvena depresyvią nuotaiką, kas ilgainiui gali išaugti į žalingą elgesį. Tačiau skirdami asmeninį laiką mes galime daug ką pakeisti, savo pavyzdžiu jaunuoliams parodyti aktyvaus žmogaus kryptį“, – teigia pašnekovė.
2016 m. tarptautinės mentorystės programos poveikio studija atskleidė, kad 86 proc. paauglių individualios mentorystės metu pagerėjo savivertė, 78 proc. tapo labiau motyvuoti mokykloje, 46 proc. įvardijo, kad yra mažiau linkę pradėti naudoti nelegalius narkotikus.
Įkvepia drąsos ir veiklumo
„Šiuo metu labai džiaugiamės vienu jaunuoliu, kuris buvo labai uždaras, tačiau po mentorystės programos ne tik išdrįso peržengti įprastos savo aplinkos ribas, bet ir aplankė naujas vietas, išbandė skirtingas veiklas. Mentorius padėjo jam apsilankyti skirtingose ugdymo įstaigose, susipažinti su jų aplinka, tvarka, palaikė vaiko idėją bandyti stoti į išsirinktas gimnazijas, o po įdėtų pastangų į vieną jų galiausiai ir įstojo. Kita sėkmės istorija yra apie jaunuolį, kuris po mentorystės programos atrado save teatro srityje. Iš pradžių jis jautėsi nejaukiai, o ilgainiui tapo atviresnis, pradėjo aiškiau reflektuoti savo emocijas, efektyviau planuoti laiką, geriau suprasti kokį poveikį gali daryti jo elgesys kitam“, – pasakoja L. Bakšytė.
Jos teigimu, jauni žmonės, susidūrę su visiškai kitokiu požiūriu bei elgesiu nei yra įpratę matyti savo darbinėje veikloje ir kasdienybėje, pradeda kitaip vertinti savo nuostatas, praplečia tolerancijos, pakantumo ribas, ugdo savo stipriąsias savybes, pilietiškumą. Ši patirtis vėliau persikelia ir į kitas gyvenimo sferas.
Daugiau idėjų, kaip jauni žmonės ieško savo gyvenimo kelio prisidėdami prie bendros gerovės kūrimo galima rasti Nacionalinių pilietiško jaunimo apdovanojimų platformoje Tevynemusu.lt. Nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“ susilaukė aktyvaus visos Lietuvos moksleivių, mokytojų ir jų bendraminčių dėmesio. Iš viso įgyvendina virš pusšimčio pilietinių veiklų, prisidėjusių prie aplinkos pokyčių šiandien ar geresnės aplinkos kūrimo rytojui.
Savanoriauja ir dirbantys
Ilgametę savanoriavimo patirtį turinti vilnietė Marija Zacharovaitė šiuo metu ne tik studijuoja tarptautinį verslą, dirba, tačiau laisvalaikiu ir nepraleidžia progos savanoriauti kuriame nors renginyje.
„Žinau nemažai žmonių, kurie išdrįsta įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui, imtis iššūkių, skirti asmeninį laiką kitiems. Tai atviri, aktyvūs žmonės, kurie nuoširdžiai nori prisidėti prie pokyčių. Į savanorystę įsitraukti žmones, kurie turi aktyvią darbinę veiklą paskatina ir įvairių verslo organizacijų vidinė kultūra, vertybės, palankių sąlygų darbuotojams sudarymas dalyvauti savanorystės iniciatyvose“, – pastebi pašnekovė.
Per vasarą ji sako savanoriaujanti bent keturiuose skirtinguose festivaliuose, o per mokslo metus – bent šešiuose ir taip jau keturis metus.
„Savanoriavimas yra būtina patirtis kiekvienam jaunam žmogui, nes ugdo atsakomybės jausmą, komunikabilumą, drąsą bei padeda save atskleisti skirtingose srityse. Taip pat savanoriavimas padeda praplėsti akiratį, pavyzdžiui, pažįstamų žmonių skaičius išauga kone trigubai. Įsimintiniausias nutikimas, kai po beveik 2 metų savanorystės man pasiūlė kuruoti savanorių grupę. Man tai buvo didžiulis pasiekimas. Taip pat vieno festivalio organizatoriai pastebėję mano norą ir galimybes suteikė platesnes galimybes tobulėti“, – pasakoja ji.
Griauna stereotipus
Guoda Lomanaitė, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) direktorė pastebi, kad tiek norinčių savanoriauti ratas, tiek galimybės tai daryti – plečiasi.
Jos teigimu, išbandyti savanorystę verta besiblaškantiems, ieškantiems savęs žmonėms, pavyzdžiui, baigusiems mokyklą ir nežinantiems, kur stoti – tai gali būti proga išmėginti save visiškai naujoje veikloje ir galbūt suprasti, kokiu keliu norėtųsi žengti toliau.
„Iš kitos pusės, kryptingai kažko siekiantiems – tai gali būti būdas praktiškai išbandyti savo žinias, lavinti įgūdžius dominančioje sferoje – nuo socialinio darbo iki naujųjų technologijų, taip didinant savo galimybes vėliau toje srityje ir įsidarbinti. Savanoriavimas tarptautiniu mastu padeda tobulinti anglų kalbos žinias, susipažinti su kitomis kultūromis, griauti stereotipus“, – sako G. Lomanaitė.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra net 166 organizacijos, kurios pripažintos kaip atitinkančios Europos Komisijos keliamus standartus ir gali vykdyti veiklas, susijusias su savanoriškos veiklos projektais.
Bendroje šalių pildomoje „Europos solidarumo korpuso“ duomenų bazėje, 1905 užsiregistravę jauni žmonės, ieškantys galimybių savanoriauti, yra lietuviai. Lietuva, bendrame 28 šalių sąraše pagal užsiregistravusiųjų skaičių yra 13 vietoje.
Nauji pažįstami, kurie tampa draugais visam gyvenimui, ugdomi socialiniai įgūdžiai, organizuotumas ar pilietiškumas – privalumai, kuriuos dažniausiai nurodo savanorystę išbandžiusieji. Tai būdas jaunimui įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, prisidėti prie vietinių bei globalių problemų sprendimo. |
12-14 m. amžiaus jaunuoliai, pasak Linos Bakšytės, asociacijos „Mentor Lietuva“ projektų vadovės, išgyvena vieną sunkiausių žmogaus raidos periodų – ankstyvąją paauglystę, todėl savanoriavimu pagrįsta veikla gali sumažinti riziką įnikti į žalingus įpročius.
„Išgyvenant stiprius psichologinius bei fiziologinius pokyčius, stengiantis atsiplėšti nuo artimos aplinkos ir atrasti savo tapatumą, jaunas žmogus susiduria su didžiuliais sunkumais, išgyvena nerimą ir nežinomybę. Visą tai įveikti gali padėti patikimas bendravimas bei ryšys su suaugusiuoju, galinčiu būti pavyzdžiu jaunuoliui. Sutinku daug į izoliaciją linkusių jaunuolių, kurie šiuolaikinėje visuomenėje verčiau panyra į virtualų pasaulį ir tokiu būdu dar stipriau išgyvena depresyvią nuotaiką, kas ilgainiui gali išaugti į žalingą elgesį. Tačiau skirdami asmeninį laiką mes galime daug ką pakeisti, savo pavyzdžiu jaunuoliams parodyti aktyvaus žmogaus kryptį“, – teigia pašnekovė.
2016 m. tarptautinės mentorystės programos poveikio studija atskleidė, kad 86 proc. paauglių individualios mentorystės metu pagerėjo savivertė, 78 proc. tapo labiau motyvuoti mokykloje, 46 proc. įvardijo, kad yra mažiau linkę pradėti naudoti nelegalius narkotikus.
„Šiuo metu labai džiaugiamės vienu jaunuoliu, kuris buvo labai uždaras, tačiau po mentorystės programos ne tik išdrįso peržengti įprastos savo aplinkos ribas, bet ir aplankė naujas vietas, išbandė skirtingas veiklas. Mentorius padėjo jam apsilankyti skirtingose ugdymo įstaigose, susipažinti su jų aplinka, tvarka, palaikė vaiko idėją bandyti stoti į išsirinktas gimnazijas, o po įdėtų pastangų į vieną jų galiausiai ir įstojo. Kita sėkmės istorija yra apie jaunuolį, kuris po mentorystės programos atrado save teatro srityje. Iš pradžių jis jautėsi nejaukiai, o ilgainiui tapo atviresnis, pradėjo aiškiau reflektuoti savo emocijas, efektyviau planuoti laiką, geriau suprasti kokį poveikį gali daryti jo elgesys kitam“, – pasakoja L. Bakšytė.
Jos teigimu, jauni žmonės, susidūrę su visiškai kitokiu požiūriu bei elgesiu nei yra įpratę matyti savo darbinėje veikloje ir kasdienybėje, pradeda kitaip vertinti savo nuostatas, praplečia tolerancijos, pakantumo ribas, ugdo savo stipriąsias savybes, pilietiškumą. Ši patirtis vėliau persikelia ir į kitas gyvenimo sferas.
Daugiau idėjų, kaip jauni žmonės ieško savo gyvenimo kelio prisidėdami prie bendros gerovės kūrimo galima rasti Nacionalinių pilietiško jaunimo apdovanojimų platformoje Tevynemusu.lt. Nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“ susilaukė aktyvaus visos Lietuvos moksleivių, mokytojų ir jų bendraminčių dėmesio. Iš viso įgyvendina virš pusšimčio pilietinių veiklų, prisidėjusių prie aplinkos pokyčių šiandien ar geresnės aplinkos kūrimo rytojui.
Ilgametę savanoriavimo patirtį turinti vilnietė Marija Zacharovaitė šiuo metu ne tik studijuoja tarptautinį verslą, dirba, tačiau laisvalaikiu ir nepraleidžia progos savanoriauti kuriame nors renginyje.
„Žinau nemažai žmonių, kurie išdrįsta įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui, imtis iššūkių, skirti asmeninį laiką kitiems. Tai atviri, aktyvūs žmonės, kurie nuoširdžiai nori prisidėti prie pokyčių. Į savanorystę įsitraukti žmones, kurie turi aktyvią darbinę veiklą paskatina ir įvairių verslo organizacijų vidinė kultūra, vertybės, palankių sąlygų darbuotojams sudarymas dalyvauti savanorystės iniciatyvose“, – pastebi pašnekovė.
Per vasarą ji sako savanoriaujanti bent keturiuose skirtinguose festivaliuose, o per mokslo metus – bent šešiuose ir taip jau keturis metus.
„Savanoriavimas yra būtina patirtis kiekvienam jaunam žmogui, nes ugdo atsakomybės jausmą, komunikabilumą, drąsą bei padeda save atskleisti skirtingose srityse. Taip pat savanoriavimas padeda praplėsti akiratį, pavyzdžiui, pažįstamų žmonių skaičius išauga kone trigubai. Įsimintiniausias nutikimas, kai po beveik 2 metų savanorystės man pasiūlė kuruoti savanorių grupę. Man tai buvo didžiulis pasiekimas. Taip pat vieno festivalio organizatoriai pastebėję mano norą ir galimybes suteikė platesnes galimybes tobulėti“, – pasakoja ji.
Guoda Lomanaitė, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) direktorė pastebi, kad tiek norinčių savanoriauti ratas, tiek galimybės tai daryti – plečiasi.
Jos teigimu, išbandyti savanorystę verta besiblaškantiems, ieškantiems savęs žmonėms, pavyzdžiui, baigusiems mokyklą ir nežinantiems, kur stoti – tai gali būti proga išmėginti save visiškai naujoje veikloje ir galbūt suprasti, kokiu keliu norėtųsi žengti toliau.
„Iš kitos pusės, kryptingai kažko siekiantiems – tai gali būti būdas praktiškai išbandyti savo žinias, lavinti įgūdžius dominančioje sferoje – nuo socialinio darbo iki naujųjų technologijų, taip didinant savo galimybes vėliau toje srityje ir įsidarbinti. Savanoriavimas tarptautiniu mastu padeda tobulinti anglų kalbos žinias, susipažinti su kitomis kultūromis, griauti stereotipus“, – sako G. Lomanaitė.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra net 166 organizacijos, kurios pripažintos kaip atitinkančios Europos Komisijos keliamus standartus ir gali vykdyti veiklas, susijusias su savanoriškos veiklos projektais.
Bendroje šalių pildomoje „Europos solidarumo korpuso“ duomenų bazėje, 1905 užsiregistravę jauni žmonės, ieškantys galimybių savanoriauti, yra lietuviai. Lietuva, bendrame 28 šalių sąraše pagal užsiregistravusiųjų skaičių yra 13 vietoje.
Publikuota: 2019-08-01 10:57:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|