„Santaka“ / Veiklos nuoma ar lizingas: kokie kriterijai lemia sprendimą? / Verslas lizingas <...>"> lizingas <...>"> lizingas <...>" />

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  



Veiklos nuoma ar lizingas: kokie kriterijai lemia sprendimą?


Įmonės retai už įsigyjamas transporto priemones moka iškart – paprastai pasirenkamas tradicinis lizingas arba veiklos nuoma su paslaugomis. To priežastis – gebėjimas skaičiuoti ir įvertinti išlaidas ilguoju laikotarpiu bei nenoras atsisveikinti su didele pinigų suma iškart.

Tačiau renkantis tarp tradicinio lizingo bei veiklos nuomos ne retas sudvejoja – kurią alternatyvą rinktis, kokie kiekvienos privalumai bei trūkumai?

„Veiklos nuomos privalumus jau seniai atrado Vakarų Europos įmonės, o pastaruosius penkerius metus pastebime ženklų šios paslaugos augimą Lietuvoje. Mažėja požiūrio, jog neva veiklos nuoma brangesnė už lizingą, įtaka – įmonių transporto parkų valdytojai geba įvertinti visas automobilio eksploatavimo išlaidas ir suvokia, kad svarbūs yra ne tik tiesioginiai, bet ir netiesioginiai kaštai – administravimo išlaidos bei sugaištas laikas“, – teigia automobilių nuomos bendrovės „Avis Lietuva“ regiono pardavimų ir marketingo vadovė Laura Tomkevičienė.

Svarbi visada vienoda sąskaita

Lyginant mėnesines veiklos nuomos kainas su lizingo tokiam pat automobiliui, galima pastebėti apie trečdalio sumos skirtumą. Jis atsiranda dėl papildomų išlaidų, būtinų automobilio eksploatacijos metu – į veiklos nuomos kainą įtraukiamos ne tik lizingo įmokos, bet ir civilinės atsakomybės, Kasko draudimai ir draudiminių įvykių priežiūra bei valdymas, 24 valandų pagalba, pakaitinis automobilis avarijos ar gedimo atveju, techninių aptarnavimų išlaidos, sezoninių padangų pirkimas, keitimas ir saugojimas. Paprastai – ir remontas jau pasibaigus garantijai. Vien draudimai sudaro bent 20 proc. lizingo įmokos, o susumavus visas kitas išlaidas, artėjama ir prie trečdalio.


„Jeigu naudojatės paprastu lizingu, siūlau praėjus jo laikotarpiui – pavyzdžiui, 4 metams – prie išleistos sumos pridėti ir kitas eksploatavimo sąnaudas: padangų, draudimų, techninės priežiūros ir kitus kaštus. Padalinę gautą sumą iš mėnesių, gausite jus, ko gero, nustebinsiantį skaičių. Tai bus mėnesinė vadinamoji Total cost of ownership – bendros naudojimo kainos – įmoka. Dažnu atveju ji būna didesnė nei kainuotų tokio pat automobilio veiklos nuoma“, – sako L. Tomkevičienė.

Bene geriausiai vertinamas veiklos nuomos privalumas, kuris leidžia įmonėms kvėpuoti laisviau – nekintanti įmoka nepriklausomai nuo to, ar tą mėnesį reikia pirkti padangas, ar apmokėti draudimą, o galbūt pakilo EURIBOR palūkanų norma. Lizingo bendrovės numato palūkanų perskaičiavimą pasikeitus bazinei palūkanų normai – EURIBOR – tačiau veiklos nuomos įmonės jos kitimo riziką prisiima sau. Taip įmonės gali žinoti tikslias išlaidas transportui kelis metus į ateitį, kur kas tiksliau planuoti biudžetą bei efektyviau jį leisti.

Kiek pinigų skiria?

„Per savo pastarųjų metų veiklą pastebėjome, jog įmonių vadybininkai pagal jiems suteikiamus automobilius priartėjo prie vidutinės grandies vadovų. Tai nutiko dėl aukštos konkurencinės kovos tarp automobilių pardavėjų, veiklos nuomos įmonių ir, žinoma, pačių įmonių politikos – jos ieško, kaip motyvuoti darbuotojus“, – pasakoja „Avis Lietuva“ atstovė.


Pasak specialistės, veiklos nuomai niekada nesirenkami sportiški automobiliai, galingi visureigiai ar kitos neekologiškos transporto priemonės, o vis dažnesnis universalų, krosoverių bei kitų praktiškų modelių pasirinkimas – darbuotojai juos naudoja ne tik darbo dienomis, bet ir asmeninėms išvykoms.

Kompaktinės klasės automobilio kaip „Škoda Octavia“, „Toyota Corolla“ ar „Volkswagen Golf“ vieno mėnesio veiklos nuomos įmoka su pilnu paslaugų paketu svyruoja nuo 345 iki 390 Eur be pridėtinės vertės mokesčio. „Volkswagen Passat“ ar „Škoda Superb“ – nuo 433 iki 550 Eur, o aukščiausios grandies vadovų pasirenkami Premium klasės automobiliai – nuo 700 Eur.

Viena sąskaita kas mėnesį yra viskas, ką apie automobilį reikia žinoti jos vadovui, finansininkui ar kitam specialistui – atskirai skaičiuojamos tik išlaidos degalams. Lietuvoje veiklą vykdo ne viena įmonė, kurios parke yra dešimtys automobilių, tačiau specializuotų transporto vadybininkų jos neturi – poreikis atskiram etatui dėl pasirenkamos veiklos nuomos neegzistuoja. Įvairiems smulkiems darbams kaip sezoninių padangų permontavimas sau patogiu laiku į servisą užsiregistruoti gali ir pats darbuotojas, o visa administracinė našta gula ant veiklos nuomos paslaugų teikėjo pečių.


„Avis Lietuva“ atstovė teigia, jog automobilis išlieka ir motyvacijos priemone darbuotojams. Net atlyginimo padidinimas paprastai efektyvus būna tik trumpuoju laikotarpiu, tačiau galimybė naudotis įmonės automobiliu – ilgalaikė nauda.





Publikuota: 2019-06-28 11:04:00

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai