|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Gyvenimas
„Po 30 metų kas trečias gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, ir daliai jų jau tada reikės atidžios priežiūros, tinkamų sveikatos paslaugų. Formuojasi ir naujos senyvų žmonių priežiūros tradicijos – svetur išvykę vaikai vis dažniau patiki tėvų globą profesionaliems slaugytojams, kurių reikia vis daugiau“, – teigia „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 344 eurus, kai vieno asmens išlaikymas valstybiniuose senelių namuose kainuoja 500–600 eurų, o privačiuose – ir daugiau. Pigesne alternatyva laikomos namuose teikiamos dienos globos socialinės paslaugos, kurių poreikis taip pat auga. „Eilėje norinčių patekti pas mus pastoviai laukia apie 100 žmonių, ir kaina net nėra lemiantis veiksnys renkantis vietą, kur asmuo praleis savo senatvę. Jauni žmonės išvažiuoja, ir nėra kam prižiūrėti senų tėvų, senelių. Specializuotos globos vietos – išsigelbėjimas vienišiems senoliams“, – sako Senjorų socialinės globos namų direktorius Vytautas Gricius. Kaip pasakoja V. Gricius, pragyvenimas šioje globos įstaigoje kainuoja nepigiai – mėnesio išlaidos atsieina beveik 900 eurų, ir tik kas septintas gyventojas jas padengia pats. Kitų išlaidas iš dalies dengia arba artimieji, arba valstybė. „Globos, priežiūros kainos per pastaruosius keletą metų išaugo, ir vargu, ar jos ateityje sumažės. Džiugu tai, kad jauni žmonės pradeda taupyti ateičiai, patys suprasdami, jog niekas nieko neatneš ant lėkštutės, ir ateities gerovė priklauso tik nuo jų pačių“, – teigia senelius globojančios įstaigos atstovas. Nors dalies senolių slaugą visiškai kompensuoja valstybė, jeigu norima gyventi brangesniuose senelių namuose, kuriuose teikiama daugiau reikalingų paslaugų, skirtumą tarp globos kainos ir taikomos kompensacijos turi susimokėti pats asmuo. Remiantis „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 48 proc. žmonių įsitikinę, jog jų būsimos pensijos neužteks net pragyvenimui. „Tai reiškia, kad kas antras būsimas pensininkas negalėtų sau leisti profesionalios priežiūros ir pagalbos – valstybės mokamos pensijos užtektų vos dviem savaitėms, neįskaičius išlaidų vaistams ir kitoms reikmėms. Tai turėtų būti signalas tiems, kurie vis dar dvejoja, ar verta patiems pasirūpinti savo finansiškai saugia ateitimi ir užsitikrinti kokybišką gyvenimą sulaukus senatvės“, – dėmesį atkreipia A. Grabinskė. Nuo trumpalaikės globos iki kineziterapeuto ir psichologo – Lietuvoje veikiantys slaugos ir globos namai savo gyventojams siūlo platų paslaugų spektrą. Be to, čia gyvenantieji vertina ir galimybę bendrauti su bendraamžiais, užsiimti mėgstama veikla. Tačiau kokybiškas, visavertis gyvenimas specializuotose įstaigose kainuoja, ir tam vargiai užteks vien valstybės mokamos pensijos. „Prognozuojama, kad 2050 m. valstybės mokama pensija sieks vos ketvirtadalį buvusio atlyginimo. Vis dėlto, galimybių užsitikrinti sotesnę ir didesnę pensiją yra pakankamai – tereikia jomis pasinaudoti. Galiausiai, būtina atsakyti sau į klausimą: dirbdami taupysime visaverčiam gyvenimui pensijoje ar taupysime išėję į pensiją, visaverčio gyvenimo sąskaita“, – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė. Publikuota: 2019-06-19 11:20:22 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|