|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aplinkosauga
|
|
|
Sparčiai plėtojama elektroninė prekyba ir pardavimas internetu sukuria vis daugiau galimybių vartotojams smulkią elektros ir elektroninę įrangą pirkti iš kitų šalių pardavėjų.
Tačiau duomenys rodo, kad kartais net didžiausios ir žinomiausios internetinės platformos nėra registruotos visose šalyse, kuriose prekiauja ir privalo pasirūpinti elektronikos įrangos atliekų surinkimo ir perdirbimo finansavimu bei visuomenės švietimu.
Tokią išvadą paskelbė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios narėmis šiuo metu yra 36 šalys, įskaitant Lietuvą, ir kuri bendradarbiauja dar su daugiau nei 70 valstybių.
EBPO pažymi, kad gamintojams ir mažmenininkams sparčiai plėtojant pardavimą internetu nemažai internetinių platformų nėra registruotos nacionalinėse ar vietinėse sistemose ir vengia laikytis gamintojo atsakomybės principo. Šis principas numato, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas arba medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojai ar importuotojai.
Elektros ir elektroninė įranga, ypač smulki, yra labai svarbi produktų kategorija pardavimuose internetu ir yra pagrindinė bei vis didėjanti mažmeninės prekybos dalis daugelyje EBPO šalių. Skaičiuojama, kad elektronikos įrangos pardavimas internetu sudaro apie 20–30 proc. visos Europos ir JAV rinkos.
Remiantis „Eurostat“ apklausa, didžioji dalis pirkėjų internetu perka iš savo šalies pardavėjų. Visgi didelė ir vis didėjanti pardavimo internetu dalis taip pat apima pardavėjus, esančius kitose ES šalyse (2016 metais – 32 proc.), ir pardavėjus iš ES nepriklausančių šalių (20 proc.).
Tikslių duomenų, kiek nesilaikant reikalavimų parduodama elektronikos įrangos internetu, nėra. Spekuliatyviu skaičiavimu, nemokančio (nenorinčių mokėti ar vykdyti pareigas ūkio subjektų) problemos (angl. „free rider problem“) mastas gali sudaryti nuo 5 iki 10 proc. visos internetinės elektros ir elektroninės įrangos rinkos vertės EBPO šalyse.
Darant prielaidą, kad elektroninės įrangos pardavimas internetu sudaro 30 proc. visų šios įrangos pardavimų ir 10–30 proc. pardavimų yra susiję su neregistruotais pardavėjais, tuomet apie 3–9 proc. visos elektronikos parduodama internetu nesilaikant gamintojo atsakomybės principo.
„Eurostat“ duomenimis, 2014 metais ES rinkai buvo pateikta apie 9, 2 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos. Skaičiuojant, kad elektronikos atliekų sutvarkymo nefinansuoja nuo 5 proc. iki 10 proc. pardavėjų, tai sudarytų nuo 500 tūkst. iki 1 mln. tonų įrangos, teigia EBPO.
„EBPO iškeltos problemos aktualios ir Lietuvai. Mūsų šalyje taip pat ne visi elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai finansuoja šios įrangos atliekų sutvarkymą. Tarp šios organizacijos pasiūlymų – reikalauti visų elektros ir elektroninę įrangą parduodančių interneto svetainių pateikti informaciją apie gamintojų atsakomybės principo laikymąsi arba net numatyti baudžiamąją atsakomybę už pareigų nevykdymą. Pasiūlymų daug, ne visi jie lengvai įgyvendinami, tačiau kiekvienos valstybės institucijos turi daug galių, kad vienodi reikalavimai galiotų visiems rinkos dalyviams“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Anot jos, nevykdantys pareigos gamintojai ir importuotojai ne tik kad nefinansuoja atliekų tvarkymo, bet ir įgyja konkurencinį pranašumą kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, nes gali elektros ir elektroninę įrangą parduoti pigiau.
Buitinės elektroninės įrangos pirkimas internetu yra ypač populiarus Vokietijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Beveik 4 iš 10 žmonių, pirkusių šios kategorijos prekę, ją įsigijo internetu. Rinkos tyrimų agentūra „Mintel“ apskaičiavo, kad 2015 metais apie 48 proc. visų elektros ir elektroninės įrangos Jungtinėje Karalystėje buvo nupirkta naudojantis internetinėmis platformomis.
Sparčiai plėtojama elektroninė prekyba ir pardavimas internetu sukuria vis daugiau galimybių vartotojams smulkią elektros ir elektroninę įrangą pirkti iš kitų šalių pardavėjų. |
Tačiau duomenys rodo, kad kartais net didžiausios ir žinomiausios internetinės platformos nėra registruotos visose šalyse, kuriose prekiauja ir privalo pasirūpinti elektronikos įrangos atliekų surinkimo ir perdirbimo finansavimu bei visuomenės švietimu.
EBPO pažymi, kad gamintojams ir mažmenininkams sparčiai plėtojant pardavimą internetu nemažai internetinių platformų nėra registruotos nacionalinėse ar vietinėse sistemose ir vengia laikytis gamintojo atsakomybės principo. Šis principas numato, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas arba medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojai ar importuotojai.
Elektros ir elektroninė įranga, ypač smulki, yra labai svarbi produktų kategorija pardavimuose internetu ir yra pagrindinė bei vis didėjanti mažmeninės prekybos dalis daugelyje EBPO šalių. Skaičiuojama, kad elektronikos įrangos pardavimas internetu sudaro apie 20–30 proc. visos Europos ir JAV rinkos.
Remiantis „Eurostat“ apklausa, didžioji dalis pirkėjų internetu perka iš savo šalies pardavėjų. Visgi didelė ir vis didėjanti pardavimo internetu dalis taip pat apima pardavėjus, esančius kitose ES šalyse (2016 metais – 32 proc.), ir pardavėjus iš ES nepriklausančių šalių (20 proc.).
Tikslių duomenų, kiek nesilaikant reikalavimų parduodama elektronikos įrangos internetu, nėra. Spekuliatyviu skaičiavimu, nemokančio (nenorinčių mokėti ar vykdyti pareigas ūkio subjektų) problemos (angl. „free rider problem“) mastas gali sudaryti nuo 5 iki 10 proc. visos internetinės elektros ir elektroninės įrangos rinkos vertės EBPO šalyse.
Darant prielaidą, kad elektroninės įrangos pardavimas internetu sudaro 30 proc. visų šios įrangos pardavimų ir 10–30 proc. pardavimų yra susiję su neregistruotais pardavėjais, tuomet apie 3–9 proc. visos elektronikos parduodama internetu nesilaikant gamintojo atsakomybės principo.
„Eurostat“ duomenimis, 2014 metais ES rinkai buvo pateikta apie 9, 2 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos. Skaičiuojant, kad elektronikos atliekų sutvarkymo nefinansuoja nuo 5 proc. iki 10 proc. pardavėjų, tai sudarytų nuo 500 tūkst. iki 1 mln. tonų įrangos, teigia EBPO.
„EBPO iškeltos problemos aktualios ir Lietuvai. Mūsų šalyje taip pat ne visi elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai finansuoja šios įrangos atliekų sutvarkymą. Tarp šios organizacijos pasiūlymų – reikalauti visų elektros ir elektroninę įrangą parduodančių interneto svetainių pateikti informaciją apie gamintojų atsakomybės principo laikymąsi arba net numatyti baudžiamąją atsakomybę už pareigų nevykdymą. Pasiūlymų daug, ne visi jie lengvai įgyvendinami, tačiau kiekvienos valstybės institucijos turi daug galių, kad vienodi reikalavimai galiotų visiems rinkos dalyviams“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Anot jos, nevykdantys pareigos gamintojai ir importuotojai ne tik kad nefinansuoja atliekų tvarkymo, bet ir įgyja konkurencinį pranašumą kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, nes gali elektros ir elektroninę įrangą parduoti pigiau.
Buitinės elektroninės įrangos pirkimas internetu yra ypač populiarus Vokietijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Beveik 4 iš 10 žmonių, pirkusių šios kategorijos prekę, ją įsigijo internetu. Rinkos tyrimų agentūra „Mintel“ apskaičiavo, kad 2015 metais apie 48 proc. visų elektros ir elektroninės įrangos Jungtinėje Karalystėje buvo nupirkta naudojantis internetinėmis platformomis.
Publikuota: 2019-04-04 11:34:06
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|