|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aplinkosauga
|
|
|
Į Lietuvą įvežamų transporto priemonių padangų skaičius, kaip ir susidarančių padangų atliekų kiekis, kasmet auga dviženkliu skaičiumi. Kas atsitinka su netinkamomis naudojimui padangomis ir kiek jų sutvarkoma mūsų šalyje?
Naujausi Aplinkos ministerijos duomenys rodo, kad 2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai atskirai patiekė 29, 3 tūkst. tonų padangų, skirtų lengviesiems, krovininiams, pramoninėms ir žemės ūkio transporto priemonėms – 16 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje sutvarkymui surinktų naudotų padangų atliekų kiekis per metus padidėjo 37, 7 proc., iki 28, 2 tūkst. tonų.
„Tai – oficiali statistika, į kurią neįtraukiamos į šalį su transporto priemonėmis įvažiuojamos ir nelegaliai parduodamos padangos, kurių, mūsų skaičiavimais gali būti arti 14 tūkst. tonų per metus. Taigi, susidarančių padangų atliekų kiekis yra kur kas didesnis, nei skelbiama oficialiai“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo sutvarkyta (perdirbta, panaudota kurui ar energijai gauti ir eksportuota) 91, 6 proc. visų oficialiai vidaus rinkai gamintojų ir importuotojų atskirai patiektų transporto priemonių padangų.
„Lietuvos teisės aktai numato, kad Lietuvoje kiekvienais metais turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų. Vertinant ministerijos pateiktus duomenis, turėtume džiaugtis užduotį viršijančiu pasiekimu. Visgi situacija nėra tokia gera, nes tikrai ne visi gamintojai ir importuotojai organizuoja bei finansuoja naudotų padangų sutvarkymą, turime ir nelegalią rinką. Tai, kad dar daug senų padangų lieka nesutvarkyta puikiai iliustruoja pakelėse, pamiškėse ar prie pastatų dūlančios bei prie buitinių atliekų konteinerių paliekamos senos padangos“, – kalba V. Masalienė.
Duomenys rodo, kad daugiausia netinkamų naudojimui padangų (20, 4 tūkst. tonų, arba 72, 3 proc. visų padangų atliekų) užpernai buvo išvežta tvarkymui į užsienį, kai 2016 metais šis kiekis tesudarė 7, 1 tūkst. tonų. Lietuvoje perdirbtų padangų skaičius per metus sumažėjo 2, 4 karto, iki 4, 9 tūkst. tonų.
„Naudotos padangos turi patekti pas licencijuotus atliekų tvarkytojus, kurie tinkamai jas sutvarkytų. Nors šiuo metu Lietuvoje didelių padangų atliekų perdirbimo pajėgumų nėra, rinkoje atsiranda naujų dalyvių – netinkamas naudojimui padangas perdirba bendrovė „Ekologistika“. „Akmenės cemente“ senos padangos deginamos energijai gauti, o daugiausiai padangų atliekų iš Lietuvos išvežama į Lenkiją deginimui. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas“, – nurodo atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Senos į aplinką patekusios padangos suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma naudojama sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams ir pan., tokiu būdu taupomi gamtos ir gamybos ištekliai. Gyventojai informaciją, kur galima priduoti senas padangas, gali rasti www.atliekos.lt .
Licencijas organizuoti apmokestinamųjų gaminių (padangų, filtrų, akumuliatorių, alyvos ir kitų automobilinių atliekų) tvarkymą turinti GIA vienija automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus, kurie finansuoja naudotų padangų surinkimą ir perdirbimą, šviečia visuomenę atliekų tvarkymo klausimais bei vykdo kitas jiems teisės aktuose numatytas pareigas.
Į Lietuvą įvežamų transporto priemonių padangų skaičius, kaip ir susidarančių padangų atliekų kiekis, kasmet auga dviženkliu skaičiumi. Kas atsitinka su netinkamomis naudojimui padangomis ir kiek jų sutvarkoma mūsų šalyje? |
Naujausi Aplinkos ministerijos duomenys rodo, kad 2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai atskirai patiekė 29, 3 tūkst. tonų padangų, skirtų lengviesiems, krovininiams, pramoninėms ir žemės ūkio transporto priemonėms – 16 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje sutvarkymui surinktų naudotų padangų atliekų kiekis per metus padidėjo 37, 7 proc., iki 28, 2 tūkst. tonų.
„Tai – oficiali statistika, į kurią neįtraukiamos į šalį su transporto priemonėmis įvažiuojamos ir nelegaliai parduodamos padangos, kurių, mūsų skaičiavimais gali būti arti 14 tūkst. tonų per metus. Taigi, susidarančių padangų atliekų kiekis yra kur kas didesnis, nei skelbiama oficialiai“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo sutvarkyta (perdirbta, panaudota kurui ar energijai gauti ir eksportuota) 91, 6 proc. visų oficialiai vidaus rinkai gamintojų ir importuotojų atskirai patiektų transporto priemonių padangų.
„Lietuvos teisės aktai numato, kad Lietuvoje kiekvienais metais turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų. Vertinant ministerijos pateiktus duomenis, turėtume džiaugtis užduotį viršijančiu pasiekimu. Visgi situacija nėra tokia gera, nes tikrai ne visi gamintojai ir importuotojai organizuoja bei finansuoja naudotų padangų sutvarkymą, turime ir nelegalią rinką. Tai, kad dar daug senų padangų lieka nesutvarkyta puikiai iliustruoja pakelėse, pamiškėse ar prie pastatų dūlančios bei prie buitinių atliekų konteinerių paliekamos senos padangos“, – kalba V. Masalienė.
Duomenys rodo, kad daugiausia netinkamų naudojimui padangų (20, 4 tūkst. tonų, arba 72, 3 proc. visų padangų atliekų) užpernai buvo išvežta tvarkymui į užsienį, kai 2016 metais šis kiekis tesudarė 7, 1 tūkst. tonų. Lietuvoje perdirbtų padangų skaičius per metus sumažėjo 2, 4 karto, iki 4, 9 tūkst. tonų.
„Naudotos padangos turi patekti pas licencijuotus atliekų tvarkytojus, kurie tinkamai jas sutvarkytų. Nors šiuo metu Lietuvoje didelių padangų atliekų perdirbimo pajėgumų nėra, rinkoje atsiranda naujų dalyvių – netinkamas naudojimui padangas perdirba bendrovė „Ekologistika“. „Akmenės cemente“ senos padangos deginamos energijai gauti, o daugiausiai padangų atliekų iš Lietuvos išvežama į Lenkiją deginimui. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas“, – nurodo atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Senos į aplinką patekusios padangos suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma naudojama sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams ir pan., tokiu būdu taupomi gamtos ir gamybos ištekliai. Gyventojai informaciją, kur galima priduoti senas padangas, gali rasti www.atliekos.lt .
Licencijas organizuoti apmokestinamųjų gaminių (padangų, filtrų, akumuliatorių, alyvos ir kitų automobilinių atliekų) tvarkymą turinti GIA vienija automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus, kurie finansuoja naudotų padangų surinkimą ir perdirbimą, šviečia visuomenę atliekų tvarkymo klausimais bei vykdo kitas jiems teisės aktuose numatytas pareigas.
Publikuota: 2019-01-08 09:56:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|