|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Lietuvos gyventojų pensijų santaupos II pakopos fonduose 2018 metų pabaigoje sudarė 3, 118 mlrd. eurų. 2018 m. jautri pasaulio rinkų reakcija į geopolitinius įvykius bei monetarinės politikos priemones lėmė sumažėjusią investicijų grąžą, tačiau ilgalaikė pensijų fondų grąža nuo veiklos pradžios kasmet sudaro apie 4, 2 proc.
„Didžioji dalis Lietuvos pensijų fondų dalyvių savo santaupas laiko minimaliai svyruojančiuose ir subalansuotuose fonduose, kuriems praėjusių metų rezultatas ilgalaikės įtakos nepadarys. Per visą 15 metų pensijų fondų veiklos istoriją 2018-ieji tėra trečiasis kartas po 2008 ir 2011 metų, kai fondų investicinis prieaugis nepadidėjo, tuo tarpu vidutinė istorinė viso laikotarpio sistemos grąža po visų atskaitymų sudaro apie 4, 2 proc. Taigi, net ir didžiosios 2008 metų ekonominės krizės poveikis per ilgąjį laikotarpį buvo „atidirbtas“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Pasak jo, tokiuose ilgalaikio finansavimo instrumentuose kaip visą darbingą laikotarpį trunkantis kaupimas nuosavai pensijai, reikšmingas yra bendras galutinis rezultatas. Per tiek laiko kiekvienas žmogus, kaupia jis pensijai ar ne, neišvengiamai išgyvena ne vieną ekonominį ciklą, todėl 2018 metų rezultatą LIPFA nariai vertina santūriai teigiamai.
Konservatyvios investavimo pakraipos pensijų fondų rezultatas pernai buvo -0, 4 proc., investuojančių į akcijas sudaro -6, 3 proc.
„2018-ieji rinkoms netapo lengvo pasivaikščiojimo metais. Pasaulio akcijų kainų dinamiką atspindintis Pasaulio akcijų indeksas (angl. MSCI All Countries World Index IMI) per praėjusius metus smuko 5, 6 proc. – tai tik parodo, jog Lietuvos pensijų fondai judėjo labai panašiai ir atspindėjo nervingas akcijų rinkų reakcijas“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Jo teigimu, beveik dešimtmetį kilusių rinkų augimas natūraliai prislopo, prie to prisidėjo ir tam tikras neapibrėžtumas supervalstybių santykiuose: aštresnė JAV užsienio politika prekybos srityje su Kinija, Europos laukiantis išbandymas Brexit‘u bei kraštutinių pažiūrų politikų atėjimas į valdžią skirtingose šalyse, taip pat – palūkanų kėlimas, jos augo, tačiau dar nepasiekė prieš 2008 metų krizę buvusio lygio.
LIPFA vadovo teigimu, akcijų pigimas kaip tik leidžia jų įsigyti žemesne kaina, todėl svarbu išnaudoti šį laikotarpį, kad periodinės pensijos kaupimo įmokos ateityje leistų užtikrinti didesnę investicijų grąžą.
Nuo 2019 metų sausio 1 dienos startavo nauji gyvenimo ciklo pensijų fondai, kurių investavimo strategijos keisis kartu su klientų amžiumi. Laikui bėgant juose rizikingų investicijų dalis mažės, o konservatyvių – augs. Todėl pensijų fondai bus dar labiau pritaikyti atlaikyti rinkų svyravimus.
2018 m. trečio ketv. Lietuvos banko duomenys rodo, kad dauguma II pakopos dalyvių vengia kraštutinių pasirinkimų ir yra linkę į saugius sprendimus – mišrius akcijų ir obligacijų fondus yra pasirinkę keturi penktadaliai klientų.
Lietuvos gyventojų pensijų santaupos II pakopos fonduose 2018 metų pabaigoje sudarė 3, 118 mlrd. eurų. 2018 m. jautri pasaulio rinkų reakcija į geopolitinius įvykius bei monetarinės politikos priemones lėmė sumažėjusią investicijų grąžą, tačiau ilgalaikė pensijų fondų grąža nuo veiklos pradžios kasmet sudaro apie 4, 2 proc. |
„Didžioji dalis Lietuvos pensijų fondų dalyvių savo santaupas laiko minimaliai svyruojančiuose ir subalansuotuose fonduose, kuriems praėjusių metų rezultatas ilgalaikės įtakos nepadarys. Per visą 15 metų pensijų fondų veiklos istoriją 2018-ieji tėra trečiasis kartas po 2008 ir 2011 metų, kai fondų investicinis prieaugis nepadidėjo, tuo tarpu vidutinė istorinė viso laikotarpio sistemos grąža po visų atskaitymų sudaro apie 4, 2 proc. Taigi, net ir didžiosios 2008 metų ekonominės krizės poveikis per ilgąjį laikotarpį buvo „atidirbtas“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Pasak jo, tokiuose ilgalaikio finansavimo instrumentuose kaip visą darbingą laikotarpį trunkantis kaupimas nuosavai pensijai, reikšmingas yra bendras galutinis rezultatas. Per tiek laiko kiekvienas žmogus, kaupia jis pensijai ar ne, neišvengiamai išgyvena ne vieną ekonominį ciklą, todėl 2018 metų rezultatą LIPFA nariai vertina santūriai teigiamai.
Konservatyvios investavimo pakraipos pensijų fondų rezultatas pernai buvo -0, 4 proc., investuojančių į akcijas sudaro -6, 3 proc.
„2018-ieji rinkoms netapo lengvo pasivaikščiojimo metais. Pasaulio akcijų kainų dinamiką atspindintis Pasaulio akcijų indeksas (angl. MSCI All Countries World Index IMI) per praėjusius metus smuko 5, 6 proc. – tai tik parodo, jog Lietuvos pensijų fondai judėjo labai panašiai ir atspindėjo nervingas akcijų rinkų reakcijas“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Jo teigimu, beveik dešimtmetį kilusių rinkų augimas natūraliai prislopo, prie to prisidėjo ir tam tikras neapibrėžtumas supervalstybių santykiuose: aštresnė JAV užsienio politika prekybos srityje su Kinija, Europos laukiantis išbandymas Brexit‘u bei kraštutinių pažiūrų politikų atėjimas į valdžią skirtingose šalyse, taip pat – palūkanų kėlimas, jos augo, tačiau dar nepasiekė prieš 2008 metų krizę buvusio lygio.
LIPFA vadovo teigimu, akcijų pigimas kaip tik leidžia jų įsigyti žemesne kaina, todėl svarbu išnaudoti šį laikotarpį, kad periodinės pensijos kaupimo įmokos ateityje leistų užtikrinti didesnę investicijų grąžą.
Nuo 2019 metų sausio 1 dienos startavo nauji gyvenimo ciklo pensijų fondai, kurių investavimo strategijos keisis kartu su klientų amžiumi. Laikui bėgant juose rizikingų investicijų dalis mažės, o konservatyvių – augs. Todėl pensijų fondai bus dar labiau pritaikyti atlaikyti rinkų svyravimus.
2018 m. trečio ketv. Lietuvos banko duomenys rodo, kad dauguma II pakopos dalyvių vengia kraštutinių pasirinkimų ir yra linkę į saugius sprendimus – mišrius akcijų ir obligacijų fondus yra pasirinkę keturi penktadaliai klientų.
Publikuota: 2019-01-04 11:37:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|