|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kultūra
Bibliotekininkė Gitana Pumerytė-Vosylienė (iš kairės) ir Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorė Vilija Gilienė prof. Liudui Mažyliui padėkojo už išsamiai ir azartiškai papasakotą 1918 m. Vasario 16-osios Akto paieškų istoriją.Roberto ŠŪMAKARIO nuotr.
Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas vargu ar būtų įvykęs, jei gausus būrys iškilių inteligentijos atstovų nebūtų savo gyvenimo ir darbų paaukoję įgyvendinti šiai kilniai idėjai. Vincas Kudirka, skaitydamas Jono Basanavičiaus leidžiamą „Aušrą“, visiems laikams apsisprendė tarnauti savo Tėvynei. Apie tai liudija jo leistas laikraštis „Varpas“, negausūs, bet įkvepiantys poezijos kūriniai ir himnu tapusi „Tautiška giesmė“. Nors V. Kudirkai nebuvo lemta sulaukti Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, tačiau po 1918 m. Vasario 16 d. Aktu pasirašė jo įkvėpėjas J. Basanavičius ir šio bendražygis Saliamonas Banaitis. Minint V. Kudirkos 160-ąsias gimimo metines prof. L. Mažylis papasakojo apie klaidžius prarasto valstybinės reikšmės dokumento paieškos kelius, atvedusius iki tikslo. Svečiams profesorius sakė vienu ketvirtadaliu esąs tikras suvalkietis, nes jo močiutė kilusi iš Pilviškių miestelio. Prof. L. Mažylis išsamiai ir azartiškai papasakojo, kokiomis loginėmis prielaidomis rėmėsi pradėdamas 1918 m. Vasario 16-osios Akto paieškas, kiek įvairių versijų teko apgalvoti, kol priėmė sprendimą. Istorikai įdėmiai analizuoja kiekvieną svarbaus dokumento smulkmeną. Pasirodo, visų Aktą pasirašiusių signatarų pavardės surašytos abėcėlės tvarka, išskyrus du pirmuosius parašus – J. Basanavičiaus ir S. Banaičio, sukeistus vietomis. Kai Vokietijos archyvuose prof. L. Mažylis aptiko ieškotą dokumentą, buvo sunku patikėti faktu. Mat iš pradžių ieškota mašinraščio, spausdinto vokiečių kalba, o buvo atrastas ranka rašytas lietuviškas tekstas. Paradoksalu, tačiau toks visai valstybei reikšmingas dokumentas – labai kuklus, su ryškiomis lankstymo žymėmis, surašytas ant nekokybiško popieriaus, neišvaizdus. Vis dėlto po kuklia išvaizda glūdi nenuginčijama Akto reikšmė. Toks mums atrodė ir renginio bibliotekoje svečias – nesureikšminantis savo pasiekimų. Profesorius taip pat pristatė dvi savo knygas: „99 metai po įvykio“ bei „99 šimtosios“. Autoriaus planuose – trečioji knyga, papildysianti jau išleistas ir padėsianti įminti užmintas painias mįsles. Prof. L. Mažylis neabejojo, kad naujosios knygos pavadinime taip pat bus skaičius 9. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio sukaktį įprasmino gyva pažintis su visiems mums svarbaus dokumento atradimo aplinkybėmis. Gitana PUMERYTĖ-VOSYLIENĖ Vilkaviškio viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja Publikuota: 2018-12-19 13:39:05 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|