|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-12-14 09:01
Valdas Adamkus ir Kazys Grinius. Paskutinė K.Griniaus gyvenimo nuotrauka Čikagoje 1950 m. birželio 3 d.Dabartinė karta jau sunkiai įsivaizduoja šiek tiek daugiau nei prieš pusę amžiaus vykusias pirmąsias okupacijas: bolševikinę ir vokiškąją – su trėmimais, šaudomų vaikų, moterų klyksmais, koncentracijos stovyklomis, NKVD ir gestapais, nežmoniškais kankinimais rūsiuose ar forte deginamų lavonų rūkstančiais juodų dūmų stulpais... O Kazys Grinius tai matė savo akimis. Kai daugelis stengėsi to nematyti ir iš baimės tylėjo suglaudę ausis, jis su prelatu Mykolu Krupavičiumi, buvusiu žemės ūkio ministru Jonu Aleksa pačiame vokiečių galybės apogėjuje įteikė okupantams garsųjį memorandumą su teiginiais: „Nekolonizuokite Lietuvos... nenaikinkite jos piliečių....“ „Kas tie drąsuoliai, išdrįsę mesti iššūkį išdidiesiems arijams į veidą, kai niekas visoje Europoje viešai nedrįso to padaryti?“ – stebėjosi laisvojo pasaulio spauda. Juk tai reiškė savanorišką pasiryžimą keliauti į Osvencimo pragarą, iš kurio negrįžtama. Tik visuomenės protestai ir nežinomų patriotų labai rizikingi žingsniai – pradangintos bylos – šiek tiek pagelbėjo to išvengti. Beje, J.Aleksa, ištrūkęs po karo iš nacių lagerio, atsidūrė Sibire ir ten žuvo. K.Grinių nuo tokios neabejotinos lemties gelbėjo žmonos apsukrumas ir sūnaus atkaklumas – reikia trauktis. 1944 m. liepos 31 d., nenorėdamas likti vienas, jis su šeima atsiduria besitraukiančiųjų į Vakarus vorose. Karas tebesitęsia. Pronacistiniai veikėjai siūlo K.Griniui pasirašyti atsišaukimą už lietuvių karinę pagalbą griūvančiam reichui. Jis atsisako, kaip ir 1940-aisiais nesutiko įeiti į bolševikinės vyriausybės sudėtį: su okupantais jam ne pakeliui. Nors ir išvargintas begalinio kilnojimosi iš stovyklos į stovyklą, lydimo košmariškų naktinių bombardavimų, jis rašo atsiminimus, ruošia juos spaudai. Dar 1945-ųjų rudenį kartu su M.Krupavičiumi, S.Kairiu pirmasis pasirašo telegramą Romos popiežiui prieš „Sovietų Rusijos okupacinių organų lietuvių tautos naikinimą, gresiančius masinius trėmimus“. Sužinoję, kad JAV ir Didžioji Britanija ruošiasi pripažinti Lietuvos aneksiją teisėta, tie patys ir prisijungę kiti patriotai siunčia platų kreipimąsi JAV prezidentui H.Trumenui reikalaudami: „... Nelegalizuoti Sovietų Sąjungos brutalios agresijos akto...“ Valstijų vadovybė atsižvelgė į šį dokumentą ir neuždarė ambasadų, padėdama kertinį akmenį dabartiniam laisvos Lietuvos atgimimo pamatui. 1946 m. vasario 16-ąją K.Grinius parašo kreipimąsi į visus lietuvius tuo pačiu klausimu, pabrėždamas siekį: „Eiti prie nepriklausomos tikrai demokratinės Lietuvos... būti dorais, darbščiais, blaiviais“. Jis ruošia „Lietuvio demokrato principus“, kuriuose pabrėžia būtinybę „saugoti lietuvių kalbą, vienyti tautą, kelti tautinę kultūrą, užtikrinti žmogaus ir piliečio teises, darbo žmogui geresnį materialinį, kultūrinį ir laisvą gyvenimą, apsaugoti nuo išnaudojimo...“ Tie principai – tai jo politinis demokrato testamentas, aktualus ir šiandien. K.Grinius, nepaisydamas 80-ties metų naštos, intensyviai dirba. Pabaigia ir 1947 m. išleidžia savo raštų „Atsiminimai ir Mintys“ I tomą. Tai istorinė knyga apie beveik visos Sūduvos varpininkus, knygnešius, kovas už lietuviškos spaudos atgavimą ir tautinį atgimimą, Marijampolės, Kudirkos Naumiesčio, Vilkaviškio apskritis. Ji tapusi bibliografine retenybe, todėl jau spausdinama pakartotinė viso dvitomio laida. 1947 m. pradžioje K.Grinius atsiduria JAV pas savo tris brolius. Iš ten jis savo vardu siunčia Amerikos prezidentui kreipimąsi dėl Lietuvos žmonių genocido ir jos nepriklausomybės klausimo iškėlimo Jungtinių Tautų Organizacijoje. 1949 m. išsiunčia telegramą JTO tuo pačiu klausimu, rašo spaudoje, keletą kartų kalba per „Amerikos balsą“ (tarp kita ko, daktaro kreipimąsi esu pats girdėjęs per savo susimeistrautą ausinį radijo imtuvą – V.G.). „Mes patys atkursime laisvą ir demokratinę Lietuvos Respubliką“, – skambėjo jo įtaigus balsas per properšą bangos slopinimo šniokštime. Net būdama Sibiro tremtyje, jo sesuo Ona su šeima tą kreipimąsi girdėjo. Toji mintis atrodė tuomet tokia nereali, bet jis buvo pranašiškai teisus. Emigracijoje lietuviai pradėjo rietis. „K.Griniaus nuostata – „paskelbkime vieni kitiems amnestiją.... mūsų vyriausias tikslas turi būti vienybė“ – 40 metų veikė tarp mūsų“, – konstatavo JAV leidžiamos „Naujienos“. Sunku visapusiškai įvardyti viską, ką nuveikė K.Grinius, nenuilstamai dirbdamas visą tą gyvenimo tarpsnį iki paskutinės savo būties akimirkos – 1950-ųjų birželio 4 d. Aišku viena, kad visa jo veikla buvo skirta Lietuvos valstybei atstatyti, genocidui demaskuoti, didele dalimi prisidėjusi prie pasaulio opinijos formavimo. „Giliai tikiu Lietuvių Tautos amžinybe... gerovės galima pasiekti tik demokratinėje Lietuvos Respublikoje...” Šie žodžiai įrašyti jo testamente, jais nuosekliai vadovaujasi dabartinis mūsų šalies Prezidentas Valdas Adamkus, buvęs K.Griniaus sūnaus Liūto bendraklasis Kaune. Jiedu pas Grinius tada spausdino antinacinį laikraštėlį „Jaunime, budėk“. Liūtas kovos draugo neužmiršo ir 1949 m. jam, beviltiškai įstrigusiam DP stovyklose Vokietijoje, pasiuntė iškvietimą į JAV. Kirba natūralus klausimas: jeigu ne jų suolo ir kovos draugystė, kaip būtų susiklostę Valdo Adamkaus keliai? Kokia nenugalima jėga vertė dr. Kazį Grinių tikėti tautos nemarumu, aukotis jos žmonių labui, nepalūžti nuo užgriuvusių negandų? Esu įsitikinęs – TĖVYNĖS MEILĖ išreikšta ne žodžiais, o viso jo gyvenimo darbais iki paskutinio atodūsio. Vytautas GRINIUS Lietuvos prezidento K.Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Istorinė konferencija „Mažos tautos dideli žmonės“ Kazlų Rūdos K.Griniaus gimnazijoje (Atgimimo g. 1, Kazlų Rūda). 13–14 val. – lankymasis Lietuvos Prezidento K.Griniaus memorialiniame muziejuje (Bažnyčios g. 23, Marijampolė ); 14 val. – gėlių padėjimas ant Lietuvos Prezidento K.Griniaus kapo Maumedžių giraitėje (Kazlų Rūdos sav., Selemos k.); 15 val. – iškilmės, skirtos Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus140-ųjų gimimo metinių paminėjimui, Marijampolės kultūros centre (Vilkaviškio g. 2 / Kauno g. 3, Marijampolė ). Dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras ir solistai. Diriguos marijampolietis Dainius Pavilionis. Salės futbolo turnyras, skirtas Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus gimimo 140-ųjų metų jubiliejui paminėti, Kazlų Rūdos savivaldybės sporto centro salėje (S.Daukanto g. 19, Kazlų Rūda). Varžybų pradžia – 11 val. Marijampolės apskrities viršininko administracija Kazlų Rūdos savivaldybė Lietuvos Prezidento K.Griniaus memorialinis muziejus Užsk.14868 Publikuota: 2006-12-14 09:01:36 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|