|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Istorija
Iki šių dienų išliko dvaro svirnas.Jolantos Garkauskaitės nuotr.
Karklinių kaimas pirmą kartą paminėtas Lankeliškių parapijos 1617-1692 m. jungtuvių metrikų registracijos knygoje. Pavadinimas buvo rašomas pusiau lotyniškai, pusiau slaviškai. Lankeliškių parapijoje 1623 m. Karklinių kaimas buvo paminėtas, kaip de villa Skarklinow – s raidė pries k rodo, kad pavadinimas yra suslavintas, o priešdėlis de villa lotyniškai reiškė kaimą arba gyvenvietę. Lankeliškių parapijos metrikuose Karkliniai buvo minimi skirtingai, tad galima pažiūreti, kaip metams bėgant keitėsi vietovardžio pavadinimas. 1633 m. Karkliniai dar kartą minimi toje pačioje jungtuvių registracijos knygoje, kai Paulius Belgaitis iš Parausių kaimo vedė karkliniškę Liuciją Adomaičiūnaitę (Karklinių dvaras). 1767 m., LDK kunigaikščiui priklausiusiame dvare išvardinti jo valdose esantys kaimai ir valstiečių žemės kiekis. Kadangi laisviesiems valstiečiams netrukus buvo stipriai padidintos duoklės, jie traukė gyventi kitur. 1784 m.dokumentuose aptinkama išsikėlėlių iš Karklinių dvaro valdų į kitas. Gaila, bet šiame parapijų apraše apie patį dvarą daugiau duomenų nepateikiama, tik pats dvaro buvimo faktas.Tuo metu aplinkines žemes ir kai kuriuos dvarus valdė Bžostovskiai, todėl labai tikėtina, kad jiems priklausė ir Karklinių dvaras. Dar kartą dvaras paminimas Keturvalakių parapijos sąrašuose 1847 m. 1866 m. liepos 17 d. Karklinių dvarą kartu su 1219 margų (680 ha) Rusijos caras padovanojo iš neturtingų Livonijos vokiečių dvarininkų kilusiam grafui, rusų-turkų karo dalyviui, generolui feldmaršalui Fiodorui Rembertui fon Bergui. Dvarininkas čia šeimininkavo iki mirties, t.y 1874 metų. Tuo laikotarpiu majoratinis dvaras su visais palivarkais turėjo 780 margų žemės, kuri beveik visa buvo dirbama. 1877 m. dvare stovėjo 7 pastatai, kuriuose gyveno 69 moterys ir 70 vyrų. Žinoma, kad iki 1880 m. dvare, pas savo pažįstamus, ne kartą lankėsi Jonas Basanavičius. 1888 m. dvare gyveno 94 moterys ir tik 55 vyrai. Tarp gyventojų atskirai minimi 3 žydai ir 3 užsieniečiai. Stovėjo 3 mediniai, 5 mūriniai ir iš molio drėbtas statinys. Dvaro rūmų pastatas buvo vienaaukštis su veranda, kurią puošė keturios apvalios kolonos. Dar vienas pastatas buvo prilipintas prie šoninės rūmų sienos. Priešais rūmus buvo įrengtas apvalus gėlynas, o per keliasdešimt metrų nuo dvaro stovėjo "mažieji" rūmai, kuriuos galima laikyti oficina. 1899 m.dvaras priklausė Fiodoro Bergo sunėnui, anksti mirusio brolio vaikui, taip pat Fiodorui. 1901 m. dvare gyveno 160 gyventojų, jį sudarė vienas kiemas. XX a. pradžioje Karklinių majoratas su visu dvarui priklausiančiu ūkiniu bei administraciniu kompleksu užėmė daugiau nei 7 kv. km. 1905 m. per Lietuvą nuvilnijo dvarų darbininkų streikų banga prieš caro vykdomą valdžią. Tuomet streikas neaplenkė ir Karklinių dvaro. 1905 m. dvaro savininkų įvardijamas žydas Motkė , bet jis greičiausiai buvo tik nuomininku arba pasamdytu ūkio valdytoju.1909 m. valdininkų vykdytame surašyme dvaro savininku ivardijamas vis dar tas pats Fiodoras Bergas. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse dvaras priklausė Maksui Eidelčui, turėjusiam pretenzijų į jį ir po karo. 1918 m. majoratinis dvaras perėjo valstybei. 1923 m. rugsėjo 30 d.14 val. Karklinių dvare, kurio savininkas buvo pavyzdingas danų ūkininkas Kreipsas, kilo gaisras. Sudegė du klojimai su javais, vienas kumetbutis, trys javų kūgiai ir kelios ūkio mašinos. Sudeginimo priežastis buvo kaimynų kerštas. "Netoli Keturvalakių bažnytkaimio, Karklinių dvare, kur kadaise gyveno garsūs Daumarai, nuo 1927 m. "Žiburio" draugija įsteigė Žemės Ūkio Mergaičių mokyklą“ -1935 m. rašė respublikinis laikraštis „Rytas". "Žiburio"draugija apleistus rūmus suremontavo ir ėmė prižiūrėti kartu su dideliu parku, o 1934 m. perėmė Vargdienių seserų vienuolyno vienuolės. Įsteigus mergaičių mokyklą į ją buvo priimamos ne jaunesnės nei 15 metų mergaitės. Jos mokykloje buvo mokomos ne tik žemės ūkio, bet ir namų ruošos gudrybių. Mokslo metai prasidėdavo spalio 1 ir kainuodavo už vienerius mokslo metus 5 litus. Papildomai reikėdavo apie 20-40 lt mokėti už bendrabutį. 1935 m. buvusio dvaro teritorijoje buvo pastatyta koplyčia, kurios atidarymo ceremonijoje dalyvavo arkivyskupas, vienuolis marijonas, lietuvybės platintojas Pranciškus Karevičius. 1940 m. ši veikla ėmė merdėti, tačiau karo metais vėl suaktyvėjo. 1945 m. vienuolės su Žemės ūkio mokyklos mergaitėmis neparašė padėkos Stalinui, todėl vargdienių sesuo Stasė Burkutė be teismo 1946 m. buvo išvežta į Sibirą, Velsko lagerį. Pradėjus kurtis kolūkiams liūdna lemtis palietė ir patį dvarą: buvo nugriauti du mediniai, akmeninis ir molinis kumetynai. Kiti dvaro pastatai išdalinti neturtingiems ūkio darbininkams ir įruošti butai. Ilgai dvaro rūmuose veikė pradžios mokykla. Gražūs dvaro gėlynai buvo sunaikinti ir užlyginti, pastatyta ferma. Skaudžiausia, kad dvaro rūmai buvo nugriauti visai neseniai, jau nepriklausomos Lietuvos laikais. Iš buvusio turtingo dvaro liko tik vienišas akmeninis svirnas ir ši iš lūpų į lūpas pasakojama žmonių istorija... „Laiko gijos“ Publikuota: 2018-08-06 11:16:53 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|