|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Pasaulinė pasiutligės ligos prevencija vykdoma jau vienuoliktus metus, kurią koordinuoja nesiekianti pelno organizacija Pasiutligės kontrolės pasaulinis aljansas (GARC).
Pasiutligė – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos infekcija, kuria serga ir žmonės, ir gyvūnai.
Pasaulyje, išskyrus Antarktidą, kasmet nustatoma daugiau kaip 55 tūkst. žmonių mirčių nuo pasiutligės atvejų. Daugiau nei 98 proc. žmonių mirčių atvejų buvo nustatyti dėl pasiutlige infekuotų šunų įkandimų.
2015 m. vykusioje Pasaulinėje pasiutligės likvidavimo konferencijoje FAO, GARC, OIE ir WHO organizacijos nutarė siekti bendro tikslo, kurio esmė – iki 2030 m. sumažinti pasiutlige nuo šunų infekuotų šunų žmonių mirties atvejų skaičių iki 0 (nulio).
Siekiant šio tikslo, 2017 m. Pasaulinės pasiutligės dienos tema – „Pasiutligė: nulis iki 2030 m.“
Pasiutligės rizika Lietuvoje
Lietuvoje jau vienuoliktus metus laukinių gyvūnų vakcinacija vykdoma du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. Sėkmingai vykdomos laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės dėka paskutinis pasiutligės atvejis buvo užregistruotas 2015 m. prie pat Baltarusijos pasienio – usūriniam šuniui ir lapei.
Nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. pasiutligės atvejų Lietuvoje nebuvo nustatyta. Tačiau kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje) vis dar pasitaiko šios ligos atvejų.
Plėtojant diagnostinius pasiutligės tyrimus, mūsų šalyje nemažai dėmesio skiriama ir pasiutligės vakcinacijos efektyvumo vertinimo tyrimams. tai, jog mūsų šalyje nėra užfiksuotų naujų pasiutligės atvejų, dar nereiškia, kad jų nebebus.
Tyrimai
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – NMVRVI) atlikti tyrimai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimo priemonės yra efektyvios.
Remiantis 2017 m. sausio – rugsėjo mėn. tyrimų duomenų analize, tetraciklino atsidėjimo apatinio žandikaulio danties kauliniame audinyje nustatyti 72, 03 proc. jaukus su vakcina nuo pasiutligės suėdusių laukinių gyvūnų, iš jų 65, 58 proc. jaunų lapių ir 86, 15 proc. suaugusių lapių bei 62, 67 proc. jaunų usūrinių šunų ir 85, 71 proc. suaugusių usūrinių šunų.
Atlikus kraujo tyrimų duomenų analizę, buvo nustatyti 43 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų, iš jų 41, 67 proc. jaunų lapių ir 43, 90 proc. suaugusių lapių bei 36, 76 proc. suaugusių usūrinių šunų.
Jaukai su vakcina mėtomi tik buferinėse zonose
NMVRVI Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė pažymi, kad įvertinus pasiutligės programos efektyvumą, jaukai su vakcina 2017 m. mėtomi ne visoje Lietuvoje, o tik pasienyje, kitaip dar vadinamose buferinėse zonose su kaimyninėms šalims: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Maža to, siekiant kuo geresnių rezultatų, vakcinos mėtomos šiose zonose dvigubai tankiau, nes tai, jog mūsų šalyje nėra užfiksuotų naujų pasiutligės atvejų, dar nereiškia, kad jų nebebus. Liga nepaiso sienų.
Pasiutligės galima išvengti tik laikantis prevencijos priemonių. Mūsų sveikata priklauso tik nuo mūsų pačių. Taigi, kaip ir su kokia atsakomybe mes rūpinsimės savimi bei aplink mus supančiais žmonėmis ir gyvūnais, toks bus ir rezultatas, sako I. Jacevičienė.
Pasaulinė pasiutligės ligos prevencija vykdoma jau vienuoliktus metus, kurią koordinuoja nesiekianti pelno organizacija Pasiutligės kontrolės pasaulinis aljansas (GARC). |
Pasiutligė – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos infekcija, kuria serga ir žmonės, ir gyvūnai.
Pasaulyje, išskyrus Antarktidą, kasmet nustatoma daugiau kaip 55 tūkst. žmonių mirčių nuo pasiutligės atvejų. Daugiau nei 98 proc. žmonių mirčių atvejų buvo nustatyti dėl pasiutlige infekuotų šunų įkandimų.
2015 m. vykusioje Pasaulinėje pasiutligės likvidavimo konferencijoje FAO, GARC, OIE ir WHO organizacijos nutarė siekti bendro tikslo, kurio esmė – iki 2030 m. sumažinti pasiutlige nuo šunų infekuotų šunų žmonių mirties atvejų skaičių iki 0 (nulio).
Siekiant šio tikslo, 2017 m. Pasaulinės pasiutligės dienos tema – „Pasiutligė: nulis iki 2030 m.“
Lietuvoje jau vienuoliktus metus laukinių gyvūnų vakcinacija vykdoma du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. Sėkmingai vykdomos laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės dėka paskutinis pasiutligės atvejis buvo užregistruotas 2015 m. prie pat Baltarusijos pasienio – usūriniam šuniui ir lapei.
Nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. pasiutligės atvejų Lietuvoje nebuvo nustatyta. Tačiau kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje) vis dar pasitaiko šios ligos atvejų.
Plėtojant diagnostinius pasiutligės tyrimus, mūsų šalyje nemažai dėmesio skiriama ir pasiutligės vakcinacijos efektyvumo vertinimo tyrimams.
tai, jog mūsų šalyje nėra užfiksuotų naujų pasiutligės atvejų, dar nereiškia, kad jų nebebus.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – NMVRVI) atlikti tyrimai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimo priemonės yra efektyvios.
Remiantis 2017 m. sausio – rugsėjo mėn. tyrimų duomenų analize, tetraciklino atsidėjimo apatinio žandikaulio danties kauliniame audinyje nustatyti 72, 03 proc. jaukus su vakcina nuo pasiutligės suėdusių laukinių gyvūnų, iš jų 65, 58 proc. jaunų lapių ir 86, 15 proc. suaugusių lapių bei 62, 67 proc. jaunų usūrinių šunų ir 85, 71 proc. suaugusių usūrinių šunų.
Atlikus kraujo tyrimų duomenų analizę, buvo nustatyti 43 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų, iš jų 41, 67 proc. jaunų lapių ir 43, 90 proc. suaugusių lapių bei 36, 76 proc. suaugusių usūrinių šunų.
NMVRVI Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė pažymi, kad įvertinus pasiutligės programos efektyvumą, jaukai su vakcina 2017 m. mėtomi ne visoje Lietuvoje, o tik pasienyje, kitaip dar vadinamose buferinėse zonose su kaimyninėms šalims: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Maža to, siekiant kuo geresnių rezultatų, vakcinos mėtomos šiose zonose dvigubai tankiau, nes tai, jog mūsų šalyje nėra užfiksuotų naujų pasiutligės atvejų, dar nereiškia, kad jų nebebus. Liga nepaiso sienų.
Pasiutligės galima išvengti tik laikantis prevencijos priemonių. Mūsų sveikata priklauso tik nuo mūsų pačių. Taigi, kaip ir su kokia atsakomybe mes rūpinsimės savimi bei aplink mus supančiais žmonėmis ir gyvūnais, toks bus ir rezultatas, sako I. Jacevičienė.
Publikuota: 2017-10-03 11:20:13
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|