|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelionės
|
|
|
Populiarios kelionės į Turkijos kurortus.
Žiemai traukiantis jau ir iš tolimiausių pašalių imame svarstyti, kada geriau atostogauti – dabar, t. y. pavasarį, sulig pirmaisiais saulės spinduliais, o gal verčiau atidėti poilsį iki kalendorinės vasaros? Ir nors abu metų laikai turi savų privalumų, vis dėlto nemėgstantiems alinančio karščio pietinius kurortus rekomenduojama rinktis būtent dabar, pavasarį, kuomet jau šilta ir galima maudytis, tačiau vis dar pakankamai gaivu.
Turizmo ekspertė Roberta Vološinaitė pasakoja apie ankstyvų atostogų privalumus, o medikė Laura Pilvinytė primena vitamino D naudą ir įspėja, kada verta saulės pasisaugoti bei kaip tai daryti.
Vitamino D trūksta pusei planetos
„Vitamino D žmogus gali gauti dviem būdais: su maistu arba būdamas saulėje – tuomet šį vitaminą gamina pats organizmas. Tačiau nepaisant paties organizmo gebėjimo apsirūpinti vitaminu D, daugiau nei pusei pasaulio gyventojų jo trūksta! Tai ypač aktualu šiaurinėms valstybėms (prie kurių šiuo atveju galima priskirti ir Lietuvą), kur stinga saulėtų dienų“, – pasakojo L. Pilvinytė.
Pasak medikės, nors vitamino D poveikis vis dar tiriamas, tačiau jau dabar neabejojama jo svarba kaulams bei mineralų apykaitai. Vis labiau gilinamasi ir į galimai teigiamą vitamino D poveikį širdies ir kraujagyslių, autoimuninių, onkologinių, infekcinių ligų ir net psichikos sveikatos sutrikimų atvejais.
Poilsiautojai vengia spūsčių
Kol mokslininkai įrodinėja tai, kuo liaudies patirtis ir išmintis niekuomet neabejojo – saulės nauda žmogui – kelionių organizatoriai fiksuoja augančius pavasarinių kelionių pardavimus. „Manome, kad prie populiarumo tradiciškai prisideda pavasarinės, Velykų, moksleivių atostogos, – sakė R. Vološinaitė. – Dar viena ankstyvesnių atostogų paklausos priežastis – vis daugiau žmonių stengiasi išvengti vasarą, t. y. pagrindiniu atostogų periodu, susidarančių didžiausių atostogautojų srautų, taip pat ir lietuviams neįprasto karščio, todėl populiarėja ne tik pavasario, bet ir rudens atostogos“.
Pavasarinei saulės medžioklei – pasiruošę
Balandį, gegužę prie Viduržemio juros ar Atlanto vandenyno įsikūrusiuose kurortuose dieną temperatūra siekia 20–25 laipsnius šilumos. Pavasarį atostogauti tinkamiausios kelionių kryptys – puikiais šviesaus smėlio paplūdimiais garsėjanti Kanarų sala Fuerteventūra, kurioje galima ir tiesiog gulėti paplūdimyje, ir užsiimti aktyviomis vandens pramogomis; Kipras, į kurį, sakoma, pavasaris ateina anksčiausiai Europoje dėl nuo netoliese esančio Afrikos žemyno atkeliaujančio tropinio klimato; taip pat pietiniai Turkijos kurortai Antalija, Alanija, Bodrumas, Kemeras ir kiti. Pasak R. Vološinaitės, šiluma iškart po žiemos – tai per fizinius potyrius ateinantis kūno ir sykiu psichologinis atsipalaidavimas: „Pusę metų tik traukėmės, gūžėmės į save saugodamiesi šalčio, rengėmės daugybe sluoksnių drabužių. O pietų kurorte atsipalaidavimas ateina kartu su malonia šilumos banga vos tik išlipus iš lėktuvo ir įsispyrus į šlepetes basomis“.
Vis dėlto neaišku, ar geros mūsų savijautos kaltininkas pietuose yra šiluma, ar vitaminas D. „Kai kurios šalys masiškai deda vitamino D papildus į įvairius maisto produktus (pvz., pieno), bet jei tik yra galimybė daugiau laiko praleisti saulėje, kodėl gi tuo nepasinaudojus, – sakė D. Pilvinytė. – Nors tiesioginė vitamino D įtaka gerai savijautai, psichikos būklei dar nėra įrodyta, bet mes juk visi jaučiam, kaip mus veikia šiltos, saulėtos dienos ir nerūpestingas poilsis. Ar tai vitaminas D, ar kitos priežastys – neaišku, bet rezultatas vienareikšmiškai teigiamas“. švedų mokslininkų tyrimas įrodė, jog nuolatinis saulės vengimas ne tik kad neprideda sveikatos, bet yra žalingas.
Pavasaris priklauso vaikams ir senjorams
Nors daugiausia turistų srautų viso pasaulio kurortai sulaukia būtent kalendorinę vasarą, nepaisant nemenkų karščių, vis dėlto kai kurioms žmonių grupėms pavasario atostogos yra žymiai tinkamesnės vertinant ne tik „patinka nepatinka“, bet ir sveikatos kriterijumi. „Didelių karščių vertėtų pasisaugoti visiems, tačiau labiausiai pažeidžiami yra senjorai ir maži vaikai, taip pat kūdikiai. Ir ne tik dėl gręsiančių odos nudegimų (mažų vaikų oda gali nudegti labai greitai!) – žymiai dažniau jie tiesiog perkaista.
Kūdikių, mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra gerai išsivysčiusi, esant dideliems karščiams ar kaitriai saulei jie gali greitai gauti šilumos smūgį. Tuo tarpu senjorams kaitra pavojingesnė jei yra diagnozuoti chroniški susirgimai, pvz., širdies ir kraujagyslių ligos. Tokiais atvejais vertėtų vengti kūnui nekomfortabilios temperatūros. O jeigu kaitra didelė, per pačius karščius patariama mažiau laiko leisti lauke ir tiesiog kelias valandas pasnausti – po pogulio miegelio jausitės ir žvalesni, ir gražesni“, – patarė L. Pilvinytė.
Pirmos maudynės – tik po pirmo griaustinio?
Nei, griaustinio, nei pirmų žaibų nereikia laukti jei jūs – pietinių valstybių kurorte. Jau pavasarį vandens temperatūra čia įšyla iki lietuviams priimtino 20–21 laipsnio. Matuojant mūsų, t. y. Baltijos jūros, standartais, 20–21 °C tai jau yra šiltas vanduo, kuriame maudytis ne tik galima, bet ir smagu. „O tie, kurie mėgsta dar šiltesnį vandenį, visuomet gali rinktis šildomus viešbučių baseinus po atviru dangumi“, – sakė turizmo industrijos atstovė.
Saulės dozė: gerai kai ne per daug
Tiesa, nereikia pamiršti, kad džiaugsmą, atgaivą teikiančios bei vitaminu D mūsų organizmus aprūpinančios saulės kartais reikia ir pasisaugoti – net ir pavasarį. Iškart iš po žiemos išvykus į pietų šalis, kuomet prie saulės priprasti dar nesuspėta, atsiranda didesnė tikimybė ne tik perkaisti, bet ir gauti saulės smūgį.
„Viešbučiuose dažnai siūlomos sporto treniruotės, kurios pavasarį jau vedamos tiesiog lauke, po atviru dangumi. Pakankamai dažnas atvejis – pirmomis dienomis pietiniuose kurortuose galima gauti saulės smūgį būtent sportuojant, mat žmonės būna įsijautę į tai, ką daro, stengiasi prisitaikyti prie tempo, neatsilikti, todėl, jei galva nepridengta, net sunku laiku pastebėti, jog saulės spinduliai – per stiprūs, per taiklūs ir jų – tam kartui jau per daug“, – sakė R. Vološinaitė.
„Tiesioginių spindulių patartina pasisaugoti visiems – ne tik vaikams ir senjorams. O ypač – per patį vidurdienį, kuomet saulė – aukštai zenite. Tuomet patartina daugiau laiko praleisti pavėsyje, taip pat būtina naudoti kremus su apsauga nuo saulės spindulių (SPF).
Vaikams ir itin šviesios odos savininkams derėtų rinktis kremus su aukštu SPF (30-40), tačiau nereikia persistengti! Prieš metus publikuotas švedų mokslininkų tyrimas įrodė, jog nuolatinis saulės vengimas ne tik kad neprideda sveikatos, bet yra žalingas“, – perspėjo medikė. Jos teigimu, viską reikia daryti su saiku – taip pat ir mėgautis saule.
Žiemai traukiantis jau ir iš tolimiausių pašalių imame svarstyti, kada geriau atostogauti – dabar, t. y. pavasarį, sulig pirmaisiais saulės spinduliais, o gal verčiau atidėti poilsį iki kalendorinės vasaros? Ir nors abu metų laikai turi savų privalumų, vis dėlto nemėgstantiems alinančio karščio pietinius kurortus rekomenduojama rinktis būtent dabar, pavasarį, kuomet jau šilta ir galima maudytis, tačiau vis dar pakankamai gaivu. |
Turizmo ekspertė Roberta Vološinaitė pasakoja apie ankstyvų atostogų privalumus, o medikė Laura Pilvinytė primena vitamino D naudą ir įspėja, kada verta saulės pasisaugoti bei kaip tai daryti.
„Vitamino D žmogus gali gauti dviem būdais: su maistu arba būdamas saulėje – tuomet šį vitaminą gamina pats organizmas. Tačiau nepaisant paties organizmo gebėjimo apsirūpinti vitaminu D, daugiau nei pusei pasaulio gyventojų jo trūksta! Tai ypač aktualu šiaurinėms valstybėms (prie kurių šiuo atveju galima priskirti ir Lietuvą), kur stinga saulėtų dienų“, – pasakojo L. Pilvinytė.
Pasak medikės, nors vitamino D poveikis vis dar tiriamas, tačiau jau dabar neabejojama jo svarba kaulams bei mineralų apykaitai. Vis labiau gilinamasi ir į galimai teigiamą vitamino D poveikį širdies ir kraujagyslių, autoimuninių, onkologinių, infekcinių ligų ir net psichikos sveikatos sutrikimų atvejais.
Kol mokslininkai įrodinėja tai, kuo liaudies patirtis ir išmintis niekuomet neabejojo – saulės nauda žmogui – kelionių organizatoriai fiksuoja augančius pavasarinių kelionių pardavimus. „Manome, kad prie populiarumo tradiciškai prisideda pavasarinės, Velykų, moksleivių atostogos, – sakė R. Vološinaitė. – Dar viena ankstyvesnių atostogų paklausos priežastis – vis daugiau žmonių stengiasi išvengti vasarą, t. y. pagrindiniu atostogų periodu, susidarančių didžiausių atostogautojų srautų, taip pat ir lietuviams neįprasto karščio, todėl populiarėja ne tik pavasario, bet ir rudens atostogos“.
Balandį, gegužę prie Viduržemio juros ar Atlanto vandenyno įsikūrusiuose kurortuose dieną temperatūra siekia 20–25 laipsnius šilumos. Pavasarį atostogauti tinkamiausios kelionių kryptys – puikiais šviesaus smėlio paplūdimiais garsėjanti Kanarų sala Fuerteventūra, kurioje galima ir tiesiog gulėti paplūdimyje, ir užsiimti aktyviomis vandens pramogomis; Kipras, į kurį, sakoma, pavasaris ateina anksčiausiai Europoje dėl nuo netoliese esančio Afrikos žemyno atkeliaujančio tropinio klimato; taip pat pietiniai Turkijos kurortai Antalija, Alanija, Bodrumas, Kemeras ir kiti. Pasak R. Vološinaitės, šiluma iškart po žiemos – tai per fizinius potyrius ateinantis kūno ir sykiu psichologinis atsipalaidavimas: „Pusę metų tik traukėmės, gūžėmės į save saugodamiesi šalčio, rengėmės daugybe sluoksnių drabužių. O pietų kurorte atsipalaidavimas ateina kartu su malonia šilumos banga vos tik išlipus iš lėktuvo ir įsispyrus į šlepetes basomis“.
Vis dėlto neaišku, ar geros mūsų savijautos kaltininkas pietuose yra šiluma, ar vitaminas D. „Kai kurios šalys masiškai deda vitamino D papildus į įvairius maisto produktus (pvz., pieno), bet jei tik yra galimybė daugiau laiko praleisti saulėje, kodėl gi tuo nepasinaudojus, – sakė D. Pilvinytė. – Nors tiesioginė vitamino D įtaka gerai savijautai, psichikos būklei dar nėra įrodyta, bet mes juk visi jaučiam, kaip mus veikia šiltos, saulėtos dienos ir nerūpestingas poilsis. Ar tai vitaminas D, ar kitos priežastys – neaišku, bet rezultatas vienareikšmiškai teigiamas“.
švedų mokslininkų tyrimas įrodė, jog nuolatinis saulės vengimas ne tik kad neprideda sveikatos, bet yra žalingas.
Nors daugiausia turistų srautų viso pasaulio kurortai sulaukia būtent kalendorinę vasarą, nepaisant nemenkų karščių, vis dėlto kai kurioms žmonių grupėms pavasario atostogos yra žymiai tinkamesnės vertinant ne tik „patinka nepatinka“, bet ir sveikatos kriterijumi. „Didelių karščių vertėtų pasisaugoti visiems, tačiau labiausiai pažeidžiami yra senjorai ir maži vaikai, taip pat kūdikiai. Ir ne tik dėl gręsiančių odos nudegimų (mažų vaikų oda gali nudegti labai greitai!) – žymiai dažniau jie tiesiog perkaista.
Kūdikių, mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra gerai išsivysčiusi, esant dideliems karščiams ar kaitriai saulei jie gali greitai gauti šilumos smūgį. Tuo tarpu senjorams kaitra pavojingesnė jei yra diagnozuoti chroniški susirgimai, pvz., širdies ir kraujagyslių ligos. Tokiais atvejais vertėtų vengti kūnui nekomfortabilios temperatūros. O jeigu kaitra didelė, per pačius karščius patariama mažiau laiko leisti lauke ir tiesiog kelias valandas pasnausti – po pogulio miegelio jausitės ir žvalesni, ir gražesni“, – patarė L. Pilvinytė.
Nei, griaustinio, nei pirmų žaibų nereikia laukti jei jūs – pietinių valstybių kurorte. Jau pavasarį vandens temperatūra čia įšyla iki lietuviams priimtino 20–21 laipsnio. Matuojant mūsų, t. y. Baltijos jūros, standartais, 20–21 °C tai jau yra šiltas vanduo, kuriame maudytis ne tik galima, bet ir smagu. „O tie, kurie mėgsta dar šiltesnį vandenį, visuomet gali rinktis šildomus viešbučių baseinus po atviru dangumi“, – sakė turizmo industrijos atstovė.
Tiesa, nereikia pamiršti, kad džiaugsmą, atgaivą teikiančios bei vitaminu D mūsų organizmus aprūpinančios saulės kartais reikia ir pasisaugoti – net ir pavasarį. Iškart iš po žiemos išvykus į pietų šalis, kuomet prie saulės priprasti dar nesuspėta, atsiranda didesnė tikimybė ne tik perkaisti, bet ir gauti saulės smūgį.
„Viešbučiuose dažnai siūlomos sporto treniruotės, kurios pavasarį jau vedamos tiesiog lauke, po atviru dangumi. Pakankamai dažnas atvejis – pirmomis dienomis pietiniuose kurortuose galima gauti saulės smūgį būtent sportuojant, mat žmonės būna įsijautę į tai, ką daro, stengiasi prisitaikyti prie tempo, neatsilikti, todėl, jei galva nepridengta, net sunku laiku pastebėti, jog saulės spinduliai – per stiprūs, per taiklūs ir jų – tam kartui jau per daug“, – sakė R. Vološinaitė.
„Tiesioginių spindulių patartina pasisaugoti visiems – ne tik vaikams ir senjorams. O ypač – per patį vidurdienį, kuomet saulė – aukštai zenite. Tuomet patartina daugiau laiko praleisti pavėsyje, taip pat būtina naudoti kremus su apsauga nuo saulės spindulių (SPF).
Vaikams ir itin šviesios odos savininkams derėtų rinktis kremus su aukštu SPF (30-40), tačiau nereikia persistengti! Prieš metus publikuotas švedų mokslininkų tyrimas įrodė, jog nuolatinis saulės vengimas ne tik kad neprideda sveikatos, bet yra žalingas“, – perspėjo medikė. Jos teigimu, viską reikia daryti su saiku – taip pat ir mėgautis saule.
Publikuota: 2017-03-31 11:56:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ligoninės kieme – nauja eglė * Liuteronų maldos namai kviečia į neeilinę pažintį
* Senovinių patiekalų receptai išliko bibliotekininkių dėka
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|