|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-02-27 16:08
|
|
|
Kai buvo padaryta ši nuotrauka, po keleto minučių dalis storos 8 m aukščio varveklių sienos su trenksmu smuko žemyn.
Irmos MAURIENĖS nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Šešios Vilkaviškio šiaurietiškojo ėjimo klubo narės su grupe bendraminčių prieš gerą savaitę mėgavosi įspūdinga kelione po Šiaurės Estiją. Vis dėlto vienu metu turistus nepaprasto grožio gamta gerokai išgąsdino.
Įspūdžių – sočiai
Į kaimyninę šalį vilkaviškietės vyko kartu su tokiais pat entuziastais, Vilniaus šiaurietiškojo ėjimo klubo nariais. Jų vadovė Silvija Žemaitaitienė pakvietė žygeivius apžiūrėti užšalusių Estijos krioklių.
Tiek klimatu, tiek gamta Estija per daug nesiskiria nuo kitų Pabaltijo sesių, tačiau tikrai gali pasigirti savo skardžiais ir kriokliais. Tad žiemą, kai žemyn krentantį vandenį ima kaustyti ledo gniaužtai, lietuviai tikėjosi pamatyti ypač ilgam įsimenančių vaizdų.
Ir nenusivylė. Tris dienas žygeiviai sėmėsi įspūdžių vaikščiodami po šiaurinę šalies dalį. Lietuviai apžiūrėjo naktinį Talino senamiestį, viduramžius menančias Estijos tvirtoves. Tačiau ypač didelį įspūdį paliko žiemiška gamta: eidami pajūriu turistai žavėjosi apledėjusiomis Suomijos įlankos pakrantėmis, 25 m statumo dolomito klinties skardžiu, nuotraukose skubėjo įamžinti šalčio sukaustytos gamtos kūrinius.
Akmenuoti krantai
– Mūsų pakrantė – tai smėlis, kopos, o estų – stati uola. Iš jos sunkiasi šaltiniai, o žiemą jie visi užšalę, ir kiekvienas varveklis – savaip gražus. Kai kuriose vietose vanduo nudažytas geležies rūda, dėl to susidaro spalvoti ledo raštai. Nenusakomas grožis tiek uolų, tiek iš jų varvančio ir sušalusio vandens, – susižavėjusi pasakojo Vilkaviškio šiaurietiškojo klubo vadovė Irma Maurienė.
Su Estijos gamta lietuvius labai išsamiai supažindino juos lydėjęs gamtininkas gidas Andrius Grinbergas.
– Gidas pasakojo, kad Estija turi patį ilgiausią pajūrį iš visų Pabaltijo respublikų, bet maudytis vietos estai turi mažiausiai, nes kur tik pažvelgsi – visur akmenys. Tikri paplūdimiai yra tik keli. Bet užtai tie akmenys – tokie gražūs, tokie skirtingi ir dideli, kad negali atsižiūrėti, – įspūdžiais dalijosi Irma.
8 m aukščio varvekliai
Paskutinę dieną apžiūrėję didžiausią Estijos akmenį, kurio aukštis yra 7,6 m, o apimtis – beveik 50 metrų, lietuviai nuvyko prie plačiausio (apie 50 m pločio) šios šalies Jagalos krioklio, krentančio nuo 8 m aukščio uolos. Žiemą didelė dalis krioklio apledėja ir sušoka į didžiulius ledo varveklius.
Štai čia atvykę turistai patyrė ir vieną ne visai malonų, bet tikrai labai stiprų įspūdį palikusį nuotykį.
Žmonių ant užšalusios Jagalos upės buvo prisirinkę nemažai, aplink bėgiojo vaikai. Pasigrožėję neįprastu reginiu iš viršaus, lietuviai laipteliais nusileido žemyn ir prisiartino prie pat ledo siena virtusio vandens.
Ledas smuko žemyn
Kol vieni gėrėjosi ar fotografavo suledėjusią krioklio dalį, artindamiesi prie jos vis arčiau ir arčiau, dalis kompanijos užlindo už ledo užuolaidos, norėdami apžiūrėti ir nufilmuoti apšalusį krioklį iš vidaus.
Tačiau kameros užfiksavo netikėtą vaizdą: maždaug keturių metrų pločio suledėjusi varveklių siena staiga su dideliu trenksmu krito žemyn. Taip sutapo, kad tuo metu kaip tik lietuvių grupė buvo arčiausiai krioklio. Tiek garsas, tiek vaizdas buvo įspūdingas – prie pat apledėjusio krioklio su fotoaparatais stovėję žmonės galvotrūkčiais metėsi tolyn.
Visi išsigando, kad galėjo nukentėti kas nors iš bendrakeleivių.
Laimei, rimtesnių sužeidimų išvengta. Krentantis ledo luitas tik vienai moteriai kliudė ir šiek tiek sužalojo ranką. Griuvusi varveklių uždanga pramušė upės ledą, ant kurio vaikščiojo turistai, ir vienas vyriškis koja smuktelėjo į atsivėrusį plyšį. Tačiau žmogus greitai išsikapstė.
Beliko tik svarstyti, ar ledo siena jau buvo įtrūkusi ir turėjo smukti, ar ją išjudino per daug prisiartinę ir net vidun po „gyvu“ kriokliu sulindę smalsuoliai.
– Tik į autobusą sulipę suvokėme, kuo viskas galėjo baigtis – juk arčiausiai buvę žmonės galėjo būti ne tik sužeisti, bet ir kartu su ledais nugarmėti į vandenį. Tik tokiais atvejais pagalvoji, kad su gamta vis dėlto reikėtų elgtis atsargiau, – kalbėjo I. Maurienė.
Šešios Vilkaviškio šiaurietiškojo ėjimo klubo narės su grupe bendraminčių prieš gerą savaitę mėgavosi įspūdinga kelione po Šiaurės Estiją. Vis dėlto vienu metu turistus nepaprasto grožio gamta gerokai išgąsdino. |
Į kaimyninę šalį vilkaviškietės vyko kartu su tokiais pat entuziastais, Vilniaus šiaurietiškojo ėjimo klubo nariais. Jų vadovė Silvija Žemaitaitienė pakvietė žygeivius apžiūrėti užšalusių Estijos krioklių.
Tiek klimatu, tiek gamta Estija per daug nesiskiria nuo kitų Pabaltijo sesių, tačiau tikrai gali pasigirti savo skardžiais ir kriokliais. Tad žiemą, kai žemyn krentantį vandenį ima kaustyti ledo gniaužtai, lietuviai tikėjosi pamatyti ypač ilgam įsimenančių vaizdų.
Ir nenusivylė. Tris dienas žygeiviai sėmėsi įspūdžių vaikščiodami po šiaurinę šalies dalį. Lietuviai apžiūrėjo naktinį Talino senamiestį, viduramžius menančias Estijos tvirtoves. Tačiau ypač didelį įspūdį paliko žiemiška gamta: eidami pajūriu turistai žavėjosi apledėjusiomis Suomijos įlankos pakrantėmis, 25 m statumo dolomito klinties skardžiu, nuotraukose skubėjo įamžinti šalčio sukaustytos gamtos kūrinius.
– Mūsų pakrantė – tai smėlis, kopos, o estų – stati uola. Iš jos sunkiasi šaltiniai, o žiemą jie visi užšalę, ir kiekvienas varveklis – savaip gražus. Kai kuriose vietose vanduo nudažytas geležies rūda, dėl to susidaro spalvoti ledo raštai. Nenusakomas grožis tiek uolų, tiek iš jų varvančio ir sušalusio vandens, – susižavėjusi pasakojo Vilkaviškio šiaurietiškojo klubo vadovė Irma Maurienė.
Su Estijos gamta lietuvius labai išsamiai supažindino juos lydėjęs gamtininkas gidas Andrius Grinbergas.
– Gidas pasakojo, kad Estija turi patį ilgiausią pajūrį iš visų Pabaltijo respublikų, bet maudytis vietos estai turi mažiausiai, nes kur tik pažvelgsi – visur akmenys. Tikri paplūdimiai yra tik keli. Bet užtai tie akmenys – tokie gražūs, tokie skirtingi ir dideli, kad negali atsižiūrėti, – įspūdžiais dalijosi Irma.
Paskutinę dieną apžiūrėję didžiausią Estijos akmenį, kurio aukštis yra 7,6 m, o apimtis – beveik 50 metrų, lietuviai nuvyko prie plačiausio (apie 50 m pločio) šios šalies Jagalos krioklio, krentančio nuo 8 m aukščio uolos. Žiemą didelė dalis krioklio apledėja ir sušoka į didžiulius ledo varveklius.
Štai čia atvykę turistai patyrė ir vieną ne visai malonų, bet tikrai labai stiprų įspūdį palikusį nuotykį.
Žmonių ant užšalusios Jagalos upės buvo prisirinkę nemažai, aplink bėgiojo vaikai. Pasigrožėję neįprastu reginiu iš viršaus, lietuviai laipteliais nusileido žemyn ir prisiartino prie pat ledo siena virtusio vandens.
Kol vieni gėrėjosi ar fotografavo suledėjusią krioklio dalį, artindamiesi prie jos vis arčiau ir arčiau, dalis kompanijos užlindo už ledo užuolaidos, norėdami apžiūrėti ir nufilmuoti apšalusį krioklį iš vidaus.
Tačiau kameros užfiksavo netikėtą vaizdą: maždaug keturių metrų pločio suledėjusi varveklių siena staiga su dideliu trenksmu krito žemyn. Taip sutapo, kad tuo metu kaip tik lietuvių grupė buvo arčiausiai krioklio. Tiek garsas, tiek vaizdas buvo įspūdingas – prie pat apledėjusio krioklio su fotoaparatais stovėję žmonės galvotrūkčiais metėsi tolyn.
Visi išsigando, kad galėjo nukentėti kas nors iš bendrakeleivių.
Laimei, rimtesnių sužeidimų išvengta. Krentantis ledo luitas tik vienai moteriai kliudė ir šiek tiek sužalojo ranką. Griuvusi varveklių uždanga pramušė upės ledą, ant kurio vaikščiojo turistai, ir vienas vyriškis koja smuktelėjo į atsivėrusį plyšį. Tačiau žmogus greitai išsikapstė.
Beliko tik svarstyti, ar ledo siena jau buvo įtrūkusi ir turėjo smukti, ar ją išjudino per daug prisiartinę ir net vidun po „gyvu“ kriokliu sulindę smalsuoliai.
– Tik į autobusą sulipę suvokėme, kuo viskas galėjo baigtis – juk arčiausiai buvę žmonės galėjo būti ne tik sužeisti, bet ir kartu su ledais nugarmėti į vandenį. Tik tokiais atvejais pagalvoji, kad su gamta vis dėlto reikėtų elgtis atsargiau, – kalbėjo I. Maurienė.
Publikuota: 2017-02-27 16:08:20
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|