|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Vyriausybė patvirtino Ūkio ministerijos parengtą sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta šalyje.
Šiame sąraše esančių profesijų atstovai iš trečiųjų šalių galės lengviau įsidarbinti Lietuvoje.
„Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinoma, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galėtume išugdyti patys“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Profesijų sąrašas bus taikomas išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai darbdavys jį ketina įdarbinti ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui.
Taip pat darbdavys turės mokėti užsieniečiui ne mažesnį negu 1, 5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlygį. Jeigu aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos nėra profesijų sąraše, tokiam užsieniečiui Lietuvos darbdavys privalės mokėti ne mažesnį nei 3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą. 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst.
Ūkio ministras pažymi, kad užsieniečiui negalės būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui. „Nustatant atlyginimus, bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir to sektoriaus, kuriame dirbs užsienietis, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip tariant, jeigu lietuvis uždirbs, pavyzdžiui, dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, tai ir užsienietis atitinkamai turės uždirbti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygį, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra 1, 5 vidutinio darbo užmokesčio“, – aiškina M. Sinkevičius.
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 300 aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, atvykusių pagal Mėlynosios kortelės direktyvą.
Profesijų sąrašas yra sudarytas pagal profesinių ir verslo asociacijų, tokių kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, „Infobalt“, Investuotojų forumas, pateiktus pagrįstus pasiūlymus, atsižvelgiant į nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdytojų – Lietuvos darbo biržos ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) – pateiktus duomenis.
Profesijų sąrašo sudarymą nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, perkeliantis Europos Sąjungos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Mėlynosios kortelės direktyva) nuostatas.
Vyriausybė patvirtino Ūkio ministerijos parengtą sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta šalyje. |
Šiame sąraše esančių profesijų atstovai iš trečiųjų šalių galės lengviau įsidarbinti Lietuvoje.
„Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinoma, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galėtume išugdyti patys“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Profesijų sąrašas bus taikomas išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai darbdavys jį ketina įdarbinti ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui.
Taip pat darbdavys turės mokėti užsieniečiui ne mažesnį negu 1, 5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlygį. Jeigu aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos nėra profesijų sąraše, tokiam užsieniečiui Lietuvos darbdavys privalės mokėti ne mažesnį nei 3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą.
2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst.
Ūkio ministras pažymi, kad užsieniečiui negalės būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui. „Nustatant atlyginimus, bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir to sektoriaus, kuriame dirbs užsienietis, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip tariant, jeigu lietuvis uždirbs, pavyzdžiui, dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, tai ir užsienietis atitinkamai turės uždirbti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygį, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra 1, 5 vidutinio darbo užmokesčio“, – aiškina M. Sinkevičius.
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 300 aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, atvykusių pagal Mėlynosios kortelės direktyvą.
Profesijų sąrašas yra sudarytas pagal profesinių ir verslo asociacijų, tokių kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, „Infobalt“, Investuotojų forumas, pateiktus pagrįstus pasiūlymus, atsižvelgiant į nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdytojų – Lietuvos darbo biržos ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) – pateiktus duomenis.
Profesijų sąrašo sudarymą nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, perkeliantis Europos Sąjungos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Mėlynosios kortelės direktyva) nuostatas.
Publikuota: 2017-02-09 11:02:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|