|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Teisėtvarka
Pagal korupcijos suvokimo indeksą, kurį kasmet skelbia tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“, praėjusiais metais Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 32 vieta 167 šalių sąraše, tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva užima 15-ą poziciją. Rezultatą lyginant su ankstesniais metais pastebimas nuoseklus indekso kilimas. Tačiau kitas „Transparency International“ šiais metais atliktas tyrimas – "Pasaulinis korupcijos barometras" rodo, kad dar maždaug kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (24 proc.) per pastaruosius metus yra davęs kyšį. Korupcija – globali problema, tačiau kaip liudija pasaulinė praktika, jai lengviausiai pasiduoda vietos valdžia. Čia Lietuva nėra išskirtinė. Didelė dalis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamų ikiteisminių tyrimų vykdoma būtent dėl valstybės bei savivaldybių įstaigų tarnautojų piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo bei kyšininkavimo. Iš 308 nusikalstamų veikų, kurias nustatė STT 2015 metais, 65 proc. buvo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, iš 161 pareikšto įtarimo asmenims pusė jų buvo politikai ar ėjo vadovaujamas pareigas. Kovos su korupcija įrankiai valstybės bei savivaldybių įstaigoms yra numatyti 2002 metais priimtame Korupcijos prevencijos įstatyme. STT, vykdydama antikorupcinių priemonių, numatytų šiame įstatyme įgyvendinimo stebėseną įžvelgia, kad didelė dalis įstaigų jas įgyvendina gana aktyviai, tačiau vis dar pasitaiko įstaigų šią veiklą vykdančių formaliai. Pavyzdžiui, parengtos Antikorupcinės programos neretai būna deklaratyvios, tikslai neaiškūs, priemonės abstrakčios, o jų įgyvendinimas nepaskaičiuojamas ir nepamatuojamas. Dar viena korupcijos prevencijos priemonė, kurią turi įgyvendinti valstybės bei savivaldybių įstaigos – korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas. Ją įgyvendinusios įstaigos gali nustatyti korupcijos rizikos veiksnius konkrečioje veiklos srityje ir numatyti priemones jiems pašalinti, tačiau neretai kruopštesnei analizei pritrūksta laiko ar žinių. Įstaigų priimamų norminių teisės aktų projektų antikorupciniam vertinimui vėlgi, deja, skiriamas nepakankamas dėmesys. Įgyvendinamų korupcijos prevencijos priemonių koordinatoriaus vaidmuo Savivaldybėse atitenka patvirtintoms antikorupcinėms komisijoms. STT, įvertinusi šių komisijų veiklą, nustatė, kad beveik pusė jų per metus posėdžiavo vos vieną ar du kartus, keletas komisijų iš viso nevykdė jokios veiklos. Anot STT pareigūnų, už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą valstybės ar savivaldybės įstaigoje atsakingas yra vadovas, todėl jo griežta pozicija korupcijos atžvilgiu turi užtikrinti tinkamą šių priemonių įgyvendinimą. STT, analizuodama galimas korupcijos rizikas valstybės bei savivaldybių įstaigose, pastebi, kad didžiausia korupcijos pasireiškimo tikimybė yra tose veiklos srityse, kur galimas viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimas: viešieji pirkimai, investicinių projektų įgyvendinimas, komunalinių atliekų tvarkymas, statybų ir teritorijų planavimo sektorius, aplinkos apsaugos sektorius ir kt. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas turi būti skatinamas ne tik valstybės bei savivaldybių įstaigose bet ir privačiame sektoriuje. STT, siekdama padėti kurti antikorupcinę verslo aplinką, didinti skaidrumą ir atsakingumą inicijavo praktinio taikymo metodinės priemonės "Antikorupcijos vadovo verslui" parengimą. Nežiūrint į tai, kad kyšiai vis dar yra mūsų visuomenės piktžaizdė, visuomenės požiūris į korupciją, kyšininkavimą keičiasi. Didėja piliečių aktyvumas, jie praneša teisėsaugos institucijoms apie žinomus korupcijos atvejus ir bendradarbiauja su jomis. Žmonės vis aktyviau reiškia savo nuomonę apie netinkamą valdininkų elgesį, diskutuoja apie tai įvairiuose antikorupcinio švietimo renginiuose, draugų ar pažįstamų rateliuose, facebooke ir kt. STT per metus gauna daugiau nei 1, 5 tūkstančio skundų, pranešimų ar pareiškimų, maždaug kas trečias STT pradedamas ikiteisminis tyrimas yra būtent pagal asmenų pateiktą informaciją. STT ragina visus šalies gyventojus būti pilietiškiems ir apie pastebėtus korupcijos atvejus informuoti STT pareigūnus. Dabar tai galima padaryti naudojant mobiliąją programėlę „Pranešk STT“, tiesiog mobiliuoju telefonu perduodant informaciją apie kyšio reikalavimą, siūlymą, piktnaudžiavimą tarnyba ar kitą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nufotografuojant ir atsiunčiant tai, kas užfiksuota. Į STT taip pat galima kreiptis elektroniniu paštu pranesk@stt.lt, palikti pranešimą www.stt.lt svetainėje, skambinti visą parą veikiančiu „karštosios linijos“ telefonu (8 5) 266 3333 arba informaciją pateikti tiesiogiai atvykus į artimiausią STT padalinį (Vilniuje – A. Jakšto g. 6, Kaune – Spaustuvininkų g. 7, Panevėžyje – Vasario 16-osios g. 22, Šiauliuose – Vilniaus g. 140, Klaipėdoje – Pilies g. 12A). Daina PAŠTUOLIENĖ STT Kauno valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė Publikuota: 2016-12-12 10:31:55 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|