|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Politika
|
|
|
„Verslas visuomet ieško, kur geriau. Ir kažkur Europoje ima kurtis naujas City‘is. Kodėl ne Vilniuje?“ – klausia Antanas Guoga ir sako, kad „Brexit“ yra mūsų šansas. Jis teigia, kad visi už investicijas atsakingi Lietuvos pareigūnai turėtų atidėti vasaros atostogų planus ir su entuziazmu pradėti belsti į Londono City‘čio „banginių duris“.
Londono City‘is yra visos Europos Sąjungos finansinis branduolys. Per pastaruosius 30 metų City‘is augo ir plėtėsi. Šiandien čia - didžiausias pasaulio bankų, valiutų, kitų finansinių paslaugų centras. Tapti pasaulio finansų lyderiu Londono City‘čiui padėjo stabilumas, ilgaamžės tradicijos, patogi laiko juosta, jungianti JAV ir Aziją ir (!!!) buvimas viena iš Europos Sąjungos sostinių. Akivaizdu, kad dabar prasidės naujos pažadėtosios žemės paieškos.
Didysis kraustymasis
Britų sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos ryškiai trinktelės ir City‘čio pozicijoms. Globalios finansinės kompanijos čia buvo radę jaukią užuovėją su tikrai labai palankiomis sąlygomis naudotis ES teikiamomis vieningos rinkos privilegijomis. Didžiausias patrauklumas buvo tas, kad įkūrusios savo būstines Londone, finansų kompanijos galėjo legaliai teikti savo paslaugas visose likusiose 27 ES šalyse. Iki dabar. Jungtinės Karalystės ir ES skyrybos bus ilgos ir skausmingos. Fintech (finansinių technologijų) sričiai stabilumas – būtina sąlyga.
Dar prieš lemtingąjį referendumą keletas tarptautinių bankų perspėjo rinkas, kad, įvykus „Brexit“ scenarijui, tikslas turėti gausias darbuotojų pajėgas labai brangiame Londone dingsta. Geležinė verslo logika: jei nelieka pagrindinio pliuso - ES teikiamų privilegijų - nelieka ir prasmės čia linkti. Bankas „JPMorgan“ pasakė, kad galvoja nukirsti 4000 darbo vietų. Bankas „HSBC“ svarsto 1000 darbuotojų perkelti į Paryžių. Daug kitų rimtų kompanijų braižo tokius pat scenarijus.
Fintech srityje darbuotojai yra viskas. Juk čia nereikia jokių fabrikų ar kasyklų. Pasiimi savo kompiuterius, perveži didžiausią turtą - darbuotojus - į naujus biurus bet kurioje ES valstybėje ir toliau dirbi savo darbą. Kartu su darbuotojais iškeliauja įmonių mokami mokesčiai, investicijos, pajamos iš nekilnojamo turto ir kitų kasdienybei reikalingų dalykų.
Verslas visuomet ieško, kur geriau. Ir kažkur Europoje ima kurtis naujas City‘is. Kodėl ne Vilniuje?
Naujas City‘is Vilniuje
Vilnius yra super miestas užsienio investicijoms. Vertinant pagal ekonominį potencialą, verslo aplinką, žmogiškąjį kapitalą, gyvenimo kokybę, kaštų efektyvumą ir ryšius Vilnius yra tarp geriausiai reitinguojamų Europos miestų. Vilnius yra jaunas, augantis, atviras investicijoms ir verslams. Prieš keletą metų fintech kompanijos atrado Vilnių. „Barclays“, „Danske Bank“, „Nasdaq“, „Western Union“ - čia tik kelios kompanijos, kurios tvirtai abiem kojomis čia atsistojo, nuolat auga ir plečiasi. Dabar visi už investicijas atsakingi Lietuvos pareigūnai - nuo „Investuok Lietuvoje“ administratorės iki Ministro Pirmininko - turėtų pergalvoti savo vasaros atostogų planus. Dabar ne metas atostogauti. Dabar laikas su aistra, entuziazmu ir net šiek tiek agresyvumo, belsti į Londono City‘čio „banginių duris“.
Per paskutinius du metus IT sektorius augo 30 procentų ir ketvirtadaliu padidino savo darbuotojų skaičių. Paslaugų centrai Vilniuje vykdo įspūdingą plėtrą ir ieško kelių šimtų naujų darbuotojų. Galų gale, čia puikus gyvenimo kokybės ir kainos santykis, nėra kamščių, o oras nuostabiai švarus! Vilnius yra laimingų žmonių miestas, kuriame gera gyventi, gera kurti, gera „kalti“ pinigus.
Ir nereikia liūdėti dėl „Brexit“. Reikia veikti. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, „Brexit“ yra mūsų šansas. Dabar visi už investicijas atsakingi Lietuvos pareigūnai - nuo „Investuok Lietuvoje“ administratorės iki Ministro Pirmininko - turėtų pergalvoti savo vasaros atostogų planus. Dabar ne metas atostogauti. Dabar laikas su aistra, entuziazmu ir net šiek tiek agresyvumo, belsti į Londono City‘čio „banginių duris“. Dabar laikas ambicijai. Galime parodyti, kad geriausia, kas šitoms kompanijoms galėjo nutikti po „Brexit“, yra Vilnius, kartu ir Lietuva.
Aš, kaip jau esat pastebėję, mėgstu imti iniciatyvą į savo rankas. Jau penktadienį pradėjau siųsti didžiausių Londone įsikūrusių fintech kompanijų vadovams laiškus, kviesdamas pasirinkti Vilnių, kaip naują rezidavimo ES teritorijoje miestą. Darau tą kaip Lietuvą atstovaujantis europarlamentaras ir kaip Vilniaus mero visuomeninis patarėjas investicijų pritraukimo klausimais.
Labai aktyvių priemonių pristatyti perspektyvas potencialiems investuotojams turi imtis ir Lietuvos Vyriausybė. Naujai besikuriančios kompanijos reiškia daugiau gerai apmokamų darbo vietų mums ir užsieniečiams. Gerai apmokamos darbo vietos - daugiau pajamų iš nekilnojamo turto, vartojimo, pramogų ir t.t. Galiausiai - daugiau mokesčių mūsų pensijoms, mokykloms, sveikatos apsaugai. Todėl labai nuoširdžiai ir pozityviai raginu visus atsakingus pareigūnus griebti už ragų šią galimybę ir kurti Vilnius City.
Namų darbai
Pakviesti naujus verslus privalome vardan mūsų visų ateities. Bet dar turime ir skubiai daryti namų darbus, kuriuos, beje, jau turėjom būti seniausiai paruošę. Pirmiausia, „Sodros lubos“. Jau kiek laiko apie tai kalbame? Dešimt metų? Pirmi žingsniai jau yra. Bet kalbų kol kas daugiau. Tai gal nustokim kalbėti, o imkim ir padarykim. Ir to reikia ne tik dėl palankesnių verslo sąlygų investuotojams ar pas juos besidarbinantiems didelius atlyginimus gaunantiems darbuotojams. To reikia visiems Lietuvos dirbantiesiems.
Antras namų darbas - liberalus Darbo kodeksas. Šioje srityje po truputį pradėjom judėti gera kryptimi. Turiu nuoširdžiai pagirti premjerą Algirdą Butkevičių. Jis tikrai padarė didelį darbą išjudindamas darbo kodekso liberalizavimą iš mirties taško. Skaitmeninės revoliucijos laikais tiesiog nebegalime vadovautis industrinei ekonomikai pritaikytomis taisyklėmis. Čia yra raktas į mūsų šalies konkurencingumą.
Galiausiai, atverkim pagaliau kelią darbuotojams iš užsienio. Ne, net ne kelią - tieskim autostradą! Tą galime padaryti supaprastindami darbo vizų išdavimo procedūras piliečiams iš ne ES šalių. Jau dabar svarbiuose IT sektoriuose trūksta darbuotojų. Jei norime, kad čia atsikraustytų dideli „banginiai“, esamų darbuotojų tikrai neužteks. Vilnius turi tapti regiono talentų traukos centru. Kompanijos, kurias norėtume priimti Lietuvoje, nesupras tų kančios kelių, kurias dabar turi nueiti potencialus darbuotojas, kad galėtų dirbti Lietuvoje. Jos trunka mėnesiais. Žmonės siuntinėjami tarp krūvos institucijų. Kainuoja begales pinigų. Nepriimtina. Turim keisti. Dabar. Vilnius City - šansas, kurio negalime praleisti. Galimybė, kurią turim išnaudoti.
„Verslas visuomet ieško, kur geriau. Ir kažkur Europoje ima kurtis naujas City‘is. Kodėl ne Vilniuje?“ – klausia Antanas Guoga ir sako, kad „Brexit“ yra mūsų šansas. Jis teigia, kad visi už investicijas atsakingi Lietuvos pareigūnai turėtų atidėti vasaros atostogų planus ir su entuziazmu pradėti belsti į Londono City‘čio „banginių duris“. |
Londono City‘is yra visos Europos Sąjungos finansinis branduolys. Per pastaruosius 30 metų City‘is augo ir plėtėsi. Šiandien čia - didžiausias pasaulio bankų, valiutų, kitų finansinių paslaugų centras. Tapti pasaulio finansų lyderiu Londono City‘čiui padėjo stabilumas, ilgaamžės tradicijos, patogi laiko juosta, jungianti JAV ir Aziją ir (!!!) buvimas viena iš Europos Sąjungos sostinių. Akivaizdu, kad dabar prasidės naujos pažadėtosios žemės paieškos.
Britų sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos ryškiai trinktelės ir City‘čio pozicijoms. Globalios finansinės kompanijos čia buvo radę jaukią užuovėją su tikrai labai palankiomis sąlygomis naudotis ES teikiamomis vieningos rinkos privilegijomis. Didžiausias patrauklumas buvo tas, kad įkūrusios savo būstines Londone, finansų kompanijos galėjo legaliai teikti savo paslaugas visose likusiose 27 ES šalyse. Iki dabar. Jungtinės Karalystės ir ES skyrybos bus ilgos ir skausmingos. Fintech (finansinių technologijų) sričiai stabilumas – būtina sąlyga.
Dar prieš lemtingąjį referendumą keletas tarptautinių bankų perspėjo rinkas, kad, įvykus „Brexit“ scenarijui, tikslas turėti gausias darbuotojų pajėgas labai brangiame Londone dingsta. Geležinė verslo logika: jei nelieka pagrindinio pliuso - ES teikiamų privilegijų - nelieka ir prasmės čia linkti. Bankas „JPMorgan“ pasakė, kad galvoja nukirsti 4000 darbo vietų. Bankas „HSBC“ svarsto 1000 darbuotojų perkelti į Paryžių. Daug kitų rimtų kompanijų braižo tokius pat scenarijus.
Fintech srityje darbuotojai yra viskas. Juk čia nereikia jokių fabrikų ar kasyklų. Pasiimi savo kompiuterius, perveži didžiausią turtą - darbuotojus - į naujus biurus bet kurioje ES valstybėje ir toliau dirbi savo darbą. Kartu su darbuotojais iškeliauja įmonių mokami mokesčiai, investicijos, pajamos iš nekilnojamo turto ir kitų kasdienybei reikalingų dalykų.
Verslas visuomet ieško, kur geriau. Ir kažkur Europoje ima kurtis naujas City‘is. Kodėl ne Vilniuje?
Vilnius yra super miestas užsienio investicijoms. Vertinant pagal ekonominį potencialą, verslo aplinką, žmogiškąjį kapitalą, gyvenimo kokybę, kaštų efektyvumą ir ryšius Vilnius yra tarp geriausiai reitinguojamų Europos miestų. Vilnius yra jaunas, augantis, atviras investicijoms ir verslams. Prieš keletą metų fintech kompanijos atrado Vilnių. „Barclays“, „Danske Bank“, „Nasdaq“, „Western Union“ - čia tik kelios kompanijos, kurios tvirtai abiem kojomis čia atsistojo, nuolat auga ir plečiasi.
Dabar visi už investicijas atsakingi Lietuvos pareigūnai - nuo „Investuok Lietuvoje“ administratorės iki Ministro Pirmininko - turėtų pergalvoti savo vasaros atostogų planus. Dabar ne metas atostogauti. Dabar laikas su aistra, entuziazmu ir net šiek tiek agresyvumo, belsti į Londono City‘čio „banginių duris“.
Per paskutinius du metus IT sektorius augo 30 procentų ir ketvirtadaliu padidino savo darbuotojų skaičių. Paslaugų centrai Vilniuje vykdo įspūdingą plėtrą ir ieško kelių šimtų naujų darbuotojų. Galų gale, čia puikus gyvenimo kokybės ir kainos santykis, nėra kamščių, o oras nuostabiai švarus! Vilnius yra laimingų žmonių miestas, kuriame gera gyventi, gera kurti, gera „kalti“ pinigus.
Ir nereikia liūdėti dėl „Brexit“. Reikia veikti. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, „Brexit“ yra mūsų šansas. Dabar visi už investicijas atsakingi Lietuvos pareigūnai - nuo „Investuok Lietuvoje“ administratorės iki Ministro Pirmininko - turėtų pergalvoti savo vasaros atostogų planus. Dabar ne metas atostogauti. Dabar laikas su aistra, entuziazmu ir net šiek tiek agresyvumo, belsti į Londono City‘čio „banginių duris“. Dabar laikas ambicijai. Galime parodyti, kad geriausia, kas šitoms kompanijoms galėjo nutikti po „Brexit“, yra Vilnius, kartu ir Lietuva.
Aš, kaip jau esat pastebėję, mėgstu imti iniciatyvą į savo rankas. Jau penktadienį pradėjau siųsti didžiausių Londone įsikūrusių fintech kompanijų vadovams laiškus, kviesdamas pasirinkti Vilnių, kaip naują rezidavimo ES teritorijoje miestą. Darau tą kaip Lietuvą atstovaujantis europarlamentaras ir kaip Vilniaus mero visuomeninis patarėjas investicijų pritraukimo klausimais.
Labai aktyvių priemonių pristatyti perspektyvas potencialiems investuotojams turi imtis ir Lietuvos Vyriausybė. Naujai besikuriančios kompanijos reiškia daugiau gerai apmokamų darbo vietų mums ir užsieniečiams. Gerai apmokamos darbo vietos - daugiau pajamų iš nekilnojamo turto, vartojimo, pramogų ir t.t. Galiausiai - daugiau mokesčių mūsų pensijoms, mokykloms, sveikatos apsaugai. Todėl labai nuoširdžiai ir pozityviai raginu visus atsakingus pareigūnus griebti už ragų šią galimybę ir kurti Vilnius City.
Pakviesti naujus verslus privalome vardan mūsų visų ateities. Bet dar turime ir skubiai daryti namų darbus, kuriuos, beje, jau turėjom būti seniausiai paruošę. Pirmiausia, „Sodros lubos“. Jau kiek laiko apie tai kalbame? Dešimt metų? Pirmi žingsniai jau yra. Bet kalbų kol kas daugiau. Tai gal nustokim kalbėti, o imkim ir padarykim. Ir to reikia ne tik dėl palankesnių verslo sąlygų investuotojams ar pas juos besidarbinantiems didelius atlyginimus gaunantiems darbuotojams. To reikia visiems Lietuvos dirbantiesiems.
Antras namų darbas - liberalus Darbo kodeksas. Šioje srityje po truputį pradėjom judėti gera kryptimi. Turiu nuoširdžiai pagirti premjerą Algirdą Butkevičių. Jis tikrai padarė didelį darbą išjudindamas darbo kodekso liberalizavimą iš mirties taško. Skaitmeninės revoliucijos laikais tiesiog nebegalime vadovautis industrinei ekonomikai pritaikytomis taisyklėmis. Čia yra raktas į mūsų šalies konkurencingumą.
Galiausiai, atverkim pagaliau kelią darbuotojams iš užsienio. Ne, net ne kelią - tieskim autostradą! Tą galime padaryti supaprastindami darbo vizų išdavimo procedūras piliečiams iš ne ES šalių. Jau dabar svarbiuose IT sektoriuose trūksta darbuotojų. Jei norime, kad čia atsikraustytų dideli „banginiai“, esamų darbuotojų tikrai neužteks. Vilnius turi tapti regiono talentų traukos centru. Kompanijos, kurias norėtume priimti Lietuvoje, nesupras tų kančios kelių, kurias dabar turi nueiti potencialus darbuotojas, kad galėtų dirbti Lietuvoje. Jos trunka mėnesiais. Žmonės siuntinėjami tarp krūvos institucijų. Kainuoja begales pinigų. Nepriimtina. Turim keisti. Dabar. Vilnius City - šansas, kurio negalime praleisti. Galimybė, kurią turim išnaudoti.
Publikuota: 2016-06-27 16:50:53
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|