|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelyje
|
|
|
Pamačius sumaitotą vilkaviškiečio „Audi“ buvo sunku patikėti, kad šiuo automobiliu važiavę žmonės liko gyvi ir netgi išvengė rimtų traumų.
Eglė MIČIULIENĖ
Į kelią staiga iššokęs žvėris visuomet sukelia rimtą pavojų automobiliais važiuojantiems žmonėms. Ypač jei tas gyvūnas sveria apie pusę tonos.
Išniro staiga
Vilkaviškietis Tautvydas Bakas nuo šiol kiekvieną pavasarį turėtų švęsti savo antrą gimtadienį. Gražiai prasidėjusi balandžio 3-ia diena galėjo baigtis liūdnai tiek jam, tiek keturioms kartu buvusioms vilkaviškietėms.
Penki studentai tą dieną išsiruošė į Vilnių. Kompaniją „Audi“ automobiliu į sostinę vežė Tautvydas. Nelaimė įvyko ties Aukštadvariu, nuvažiavus didžiąją dalį kelio. Tuo metu, apie 21.30 val., jau buvo sutemę. Kelias tuščias nebuvo: ir iš paskos vilkaviškiečių, ir priešais juos važiavo automobiliai.
Toje vietoje miško nėra, tik vienoje kelio pusėje krūmais apaugęs kalnelis – iš tų krūmų žvėris ir iššoko.
– Briedis į kelią išbėgo staiga, man net nebuvo laiko stabdyti. Tiesa, dar spėjo šmėstelėti mintis, kad gal reikėtų jį apvažiuoti – bet vaizdas toje vietoje ir „nutrūko“, – pasakojo vaikinas.
Tautvydas nežino, ar buvo trumpam praradęs sąmonę, ar atmintis „užblokavo“ susidūrimo su stambiu žvėrimi momentą. Tik iš kitų įvykio liudininkų jaunas vairuotojas sužinojo, jog su briedžiu ant mašinos stogo važiavo apie 150 metrų, po to gyvūnas nukrito į dešinę pusę. Tada žvėrį dar pervažiavo iš paskos važiavusi transporto priemonė.
Virš galvos – dangus
– Atsipeikėjęs nusibraukiau nuo veido stiklus. Pirmiausia pamačiau, kad nebėra mašinos stogo – virš manęs juoduoja dangus. Visos mano keleivės jau buvo lauke, aš iš mašinos išlipau paskutinis. Šalia buvo sustoję automobilių, aplink vaikščiojo žmonės. Kažkas siūlė servetėlių nusivalyti kraujui, kažkas rankiojo nuo kelio plastmases, vienas vyras man pranešė, jog atjungė automobilio akumuliatorių, – pasakojo T. Bakas.
Žmonės tuoj pat iškvietė specialiąsias tarnybas. Policija prisistatė greitai, o greitosios pagalbos automobilio teko palūkėti: Tautvydas girdėjo, kaip sunerimę kitų automobilių vairuotojai skambino medikams net kelis kartus. Trims kruviniems vilkaviškiečiams kažkas patarė nevaikščioti, tad jaunimas susėdo ant atidarytos bagažinės, tarp kelioninių krepšių, ir laukė greitosios.
Atvykę medikai dvi geriau besijautusias merginas nuvežė iki Prienų ligoninės, o tris labiau sužalotus studentus nugabeno į Kauno klinikas. Kitą dieną tiek vairuotojas, tiek visos keleivės jau buvo išleisti namo.
Rimtų traumų išvengė
Per kaktomušą su briedžiu automobilis buvo sumaitotas nepataisomai. Išvydę taip sulamdytą transporto priemonę net policijos patruliai negalėjo patikėti, kad mašina važiavę žmonės liko gyvi. Ir, kaip vėliau paaiškėjo, netgi išvengė didelių traumų, kaulų lūžių. norint sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais tikimybę, temstant ir naktį reikėtų važiuoti lėčiau bei atidžiau.
Jau aštuntus metus automobilį vairuojantis T. Bakas iki to laiko nebuvo nei susidūręs su jokiu žvėrimi, nei apskritai patyręs jokios avarijos.
– Kažkada važiuodamas mačiau, kaip priešais mus važiavusiam automobiliui po ratais šoko stirna. Ji spėjo prabėgti, bet iš paskos bėgo du stirniukai, ir vienas jų pateko po automobiliu, – pasakojo Tautvydas. – Tiesa, dabar, su kuo bekalbėčiau, visi pasakoja, jog kelyje kada nors buvo susidūrę su žvėrimi, dažniausiai – stirna ar šernu. Bet „pabendrauti“ su briedžiu mano pažįstamiems dar neteko.
Po avarijos vaikinas baimės vairuoti nejaučia, tačiau važiuodamas tamsoje į šonus pasidairo dažniau nei iki šiol. Ir į studijas Vilniuje vilkaviškietis bent jau kol kas stengiasi važiuoti šviesiu paros metu.
Tamsoje pavojingiau
Po avarijos Tautvydas domėjosi apie Lietuvos keliuose įvykusius automobilių susidūrimus su briedžiais. Pasirodo, tokių atvejų nutinka po kelis per metus, ir toli gražu ne visų pabaiga laiminga. Tame pačiame Prienų–Vilniaus kelyje, netgi netoli nuo tos vietos, kur vilkaviškiečiai pateko į avariją, jau yra buvęs panašus įvykis. Tik jis baigėsi liūdniau: vairuotojas, kurio automobilis susidūrė su briedžiu, žuvo. Ir dabar neseniai, vos prieš porą savaičių, mašina numušė briedį magistralėje Klaipėda–Kaunas. Sužeistą žmogų iš automobilio teko vaduoti ugniagesiams.
Statistikos duomenimis, apie 30 proc. susidūrimų su briedžiais įvyksta gegužės–birželio mėnesiais. Šis žvėris kelyje yra ypač pavojingas dėl savo ilgų kojų: po susidūrimo briedis neretai užvirsta ant lengvojo automobilio kėbulo, sužalodamas vairuotoją ir keleivius.
Tokios nelaimės dažniausiai pasitaiko jau saulei nusileidus. Tamsoje į kelią kur kas dažniau išbėga ir kiti gyvūnai – šernai, stirnos, mat tamsiu paros metu žvėrys yra aktyvesni.
Rajone – per 200 atvejų
Nors Vilkaviškio rajonas šalyje yra pats nemiškingiausias, net ir mūsų keliuose nuolat pasitaiko susidūrimų su žvėrimis.
Per metus, nuo 2015 m. iki 2016 m. balandžio 20 d., mūsų rajone buvo užfiksuota 210 eismo įvykių, per kuriuos partrenktas 1 briedis, 9 šernai, 32 usūriniai šunys, 38 lapės, 48 kiškiai ir 82 stirnos. Be abejo, statistika yra tik dalinė, nes ne apie visus tokius atvejus vairuotojai pranea.
Tad norint sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais tikimybę, temstant ir naktį reikėtų važiuoti lėčiau bei atidžiau. Pastebėjus net ir šalia kelio stovintį gyvūną būtina sumažinti greitį, galima spustelėti garso signalą, kad žvėris pasitrauktų. Neprivažiuokite labai arti – išgąsdinti gyvūnai gali bėgti bet kuria kryptimi. Verta žinoti, jog, perbėgus vienam žvėriui, paskui jį į kelią gali išbėgti ir kiti, nes stirnos, šernai, elniai dažniausiai migruoja ne pavieniui.
Nepavykus išvengti susidūrimo su žvėrimi pasirūpinkite savo, keleivių ir automobilio saugumu. Pavažiuokite į kelkraštį, pastatykite avarinio sustojimo ženklą ir skambinkite pagalbos telefonu 112. Juo galima ne tik išsikviesti policiją ar medikus, bet ir informuoti medžioklės klubo narius, kurie žvėrį paims nuo kelio.
Patys sužeisto gyvūno nuo kelio patraukti nebandykite ir nesiartinkite prie jo – tai gali būti pavojinga.-
Į kelią staiga iššokęs žvėris visuomet sukelia rimtą pavojų automobiliais važiuojantiems žmonėms. Ypač jei tas gyvūnas sveria apie pusę tonos. |
Vilkaviškietis Tautvydas Bakas nuo šiol kiekvieną pavasarį turėtų švęsti savo antrą gimtadienį. Gražiai prasidėjusi balandžio 3-ia diena galėjo baigtis liūdnai tiek jam, tiek keturioms kartu buvusioms vilkaviškietėms.
Penki studentai tą dieną išsiruošė į Vilnių. Kompaniją „Audi“ automobiliu į sostinę vežė Tautvydas. Nelaimė įvyko ties Aukštadvariu, nuvažiavus didžiąją dalį kelio. Tuo metu, apie 21.30 val., jau buvo sutemę. Kelias tuščias nebuvo: ir iš paskos vilkaviškiečių, ir priešais juos važiavo automobiliai.
Toje vietoje miško nėra, tik vienoje kelio pusėje krūmais apaugęs kalnelis – iš tų krūmų žvėris ir iššoko.
– Briedis į kelią išbėgo staiga, man net nebuvo laiko stabdyti. Tiesa, dar spėjo šmėstelėti mintis, kad gal reikėtų jį apvažiuoti – bet vaizdas toje vietoje ir „nutrūko“, – pasakojo vaikinas.
Tautvydas nežino, ar buvo trumpam praradęs sąmonę, ar atmintis „užblokavo“ susidūrimo su stambiu žvėrimi momentą. Tik iš kitų įvykio liudininkų jaunas vairuotojas sužinojo, jog su briedžiu ant mašinos stogo važiavo apie 150 metrų, po to gyvūnas nukrito į dešinę pusę. Tada žvėrį dar pervažiavo iš paskos važiavusi transporto priemonė.
– Atsipeikėjęs nusibraukiau nuo veido stiklus. Pirmiausia pamačiau, kad nebėra mašinos stogo – virš manęs juoduoja dangus. Visos mano keleivės jau buvo lauke, aš iš mašinos išlipau paskutinis. Šalia buvo sustoję automobilių, aplink vaikščiojo žmonės. Kažkas siūlė servetėlių nusivalyti kraujui, kažkas rankiojo nuo kelio plastmases, vienas vyras man pranešė, jog atjungė automobilio akumuliatorių, – pasakojo T. Bakas.
Žmonės tuoj pat iškvietė specialiąsias tarnybas. Policija prisistatė greitai, o greitosios pagalbos automobilio teko palūkėti: Tautvydas girdėjo, kaip sunerimę kitų automobilių vairuotojai skambino medikams net kelis kartus. Trims kruviniems vilkaviškiečiams kažkas patarė nevaikščioti, tad jaunimas susėdo ant atidarytos bagažinės, tarp kelioninių krepšių, ir laukė greitosios.
Atvykę medikai dvi geriau besijautusias merginas nuvežė iki Prienų ligoninės, o tris labiau sužalotus studentus nugabeno į Kauno klinikas. Kitą dieną tiek vairuotojas, tiek visos keleivės jau buvo išleisti namo.
Per kaktomušą su briedžiu automobilis buvo sumaitotas nepataisomai. Išvydę taip sulamdytą transporto priemonę net policijos patruliai negalėjo patikėti, kad mašina važiavę žmonės liko gyvi. Ir, kaip vėliau paaiškėjo, netgi išvengė didelių traumų, kaulų lūžių.
norint sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais tikimybę, temstant ir naktį reikėtų važiuoti lėčiau bei atidžiau.
Jau aštuntus metus automobilį vairuojantis T. Bakas iki to laiko nebuvo nei susidūręs su jokiu žvėrimi, nei apskritai patyręs jokios avarijos.
– Kažkada važiuodamas mačiau, kaip priešais mus važiavusiam automobiliui po ratais šoko stirna. Ji spėjo prabėgti, bet iš paskos bėgo du stirniukai, ir vienas jų pateko po automobiliu, – pasakojo Tautvydas. – Tiesa, dabar, su kuo bekalbėčiau, visi pasakoja, jog kelyje kada nors buvo susidūrę su žvėrimi, dažniausiai – stirna ar šernu. Bet „pabendrauti“ su briedžiu mano pažįstamiems dar neteko.
Po avarijos vaikinas baimės vairuoti nejaučia, tačiau važiuodamas tamsoje į šonus pasidairo dažniau nei iki šiol. Ir į studijas Vilniuje vilkaviškietis bent jau kol kas stengiasi važiuoti šviesiu paros metu.
Po avarijos Tautvydas domėjosi apie Lietuvos keliuose įvykusius automobilių susidūrimus su briedžiais. Pasirodo, tokių atvejų nutinka po kelis per metus, ir toli gražu ne visų pabaiga laiminga. Tame pačiame Prienų–Vilniaus kelyje, netgi netoli nuo tos vietos, kur vilkaviškiečiai pateko į avariją, jau yra buvęs panašus įvykis. Tik jis baigėsi liūdniau: vairuotojas, kurio automobilis susidūrė su briedžiu, žuvo. Ir dabar neseniai, vos prieš porą savaičių, mašina numušė briedį magistralėje Klaipėda–Kaunas. Sužeistą žmogų iš automobilio teko vaduoti ugniagesiams.
Statistikos duomenimis, apie 30 proc. susidūrimų su briedžiais įvyksta gegužės–birželio mėnesiais. Šis žvėris kelyje yra ypač pavojingas dėl savo ilgų kojų: po susidūrimo briedis neretai užvirsta ant lengvojo automobilio kėbulo, sužalodamas vairuotoją ir keleivius.
Tokios nelaimės dažniausiai pasitaiko jau saulei nusileidus. Tamsoje į kelią kur kas dažniau išbėga ir kiti gyvūnai – šernai, stirnos, mat tamsiu paros metu žvėrys yra aktyvesni.
Nors Vilkaviškio rajonas šalyje yra pats nemiškingiausias, net ir mūsų keliuose nuolat pasitaiko susidūrimų su žvėrimis.
Per metus, nuo 2015 m. iki 2016 m. balandžio 20 d., mūsų rajone buvo užfiksuota 210 eismo įvykių, per kuriuos partrenktas 1 briedis, 9 šernai, 32 usūriniai šunys, 38 lapės, 48 kiškiai ir 82 stirnos. Be abejo, statistika yra tik dalinė, nes ne apie visus tokius atvejus vairuotojai pranea.
Tad norint sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais tikimybę, temstant ir naktį reikėtų važiuoti lėčiau bei atidžiau. Pastebėjus net ir šalia kelio stovintį gyvūną būtina sumažinti greitį, galima spustelėti garso signalą, kad žvėris pasitrauktų. Neprivažiuokite labai arti – išgąsdinti gyvūnai gali bėgti bet kuria kryptimi. Verta žinoti, jog, perbėgus vienam žvėriui, paskui jį į kelią gali išbėgti ir kiti, nes stirnos, šernai, elniai dažniausiai migruoja ne pavieniui.
Nepavykus išvengti susidūrimo su žvėrimi pasirūpinkite savo, keleivių ir automobilio saugumu. Pavažiuokite į kelkraštį, pastatykite avarinio sustojimo ženklą ir skambinkite pagalbos telefonu 112. Juo galima ne tik išsikviesti policiją ar medikus, bet ir informuoti medžioklės klubo narius, kurie žvėrį paims nuo kelio.
Patys sužeisto gyvūno nuo kelio patraukti nebandykite ir nesiartinkite prie jo – tai gali būti pavojinga.-
Publikuota: 2016-05-26 11:37:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ligoninės kieme – nauja eglė * Liuteronų maldos namai kviečia į neeilinę pažintį
* Senovinių patiekalų receptai išliko bibliotekininkių dėka
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|