Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

---

Vertėtų pasidžiaugti, jog Vyriausybė inicijavo socialinio modelio pakeitimus, o diskusija apie juos įtraukė ir socialinius partnerius bei visuomenę.

Mat, jei ne konkrečių pakeitimų, tai bent jau diskusijos reikėjo verkiant. Lietuvoje esame pratę problemas spręsti „palopant” skyles ir, šiukštu, nieko nekeičiant iš esmės, tai mus verčia stovėti vietoje, ir iš esmės sistemą paverčia sena, archajiška ir nesiekiančia tobulėti. Vienintelis tokios sistemos gyvumas pasireiškia tuo, jog visuomenė ieško sistemos apėjimo būdų dėl jos senai gyvenimo realybės neatitinkančių normų. O štai pasiūloma diskutuoti ir keisti nusistovėjusią tvarką iš esmės ir visuomenėje kyla pasipriešinimas.

Be jokios abejonės, diskutuojant apie Darbo kodeksą svarbios profsąjungų nuomonės, tačiau ne mažiau svarbi turėtų būti ir jaunų, vis dar ieškačių darbo, ar pradėjusių dirbti žmonių nuomonė bei nuomonė jaunimo jau kuriančio verslą ir darbo vietas kitiems piliečiams. Senasis Darbo kodeksas ir socialinis modelis Lietuvoje buvo pakankamai paprastas ir, mano supratimu, vadovavosi keliais esminiais principais:

1. Kuo ilgiau dirbi tuo esi geresnis darbuotojas;
2. Jei darbe nutiko kažkas blogo, kaltas darbdavys.

Jaunimas nebetiki darbu vienoje darbovietėje 20 metų. Jaunam žmogui reikia iššūkių, o naujasis verslas ir ieško darbuotojų keliančių iššūkius pirmiausia sau. Šiais laikais mažais kas beplanuoja penkmečiais ar dešimtečiais, ne išimtis ir jauni darbuotojai ar darbdaviai. Vertėtų pasidžiaugti, jog tarp jaunų žmonių kur kas labiau paplitusi nuomonė, jog darbuotojas turėtų būti vertinamas ne pagal tai kiek ilgai dirba įmonėje, tačiau pagal kompetencijas ir gebėjimus. Jaunas darbdavys ieško darbuotojo, kuris būtų motyvuotas ir sugebėtų pasiekti jam keliamus tikslus šiandien. Rinkos sąlygos keičiasi taip greitai ir naujoms, veržlioms įmonėms būtina galimybe greitai ir efektyviai persiorientuoti į naują produktą ar rinką. Tačiau tam reikia laisvesnių ir paprastesnių darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygų.

Lietuvoje esame pratę problemas spręsti „palopant” skyles ir, šiukštu, nieko nekeičiant iš esmės, tai mus verčia stovėti vietoje, ir iš esmės sistemą paverčia sena, archajiška ir nesiekiančia tobulėti. Vienintelis tokios sistemos gyvumas pasireiškia tuo, jog visuomenė ieško sistemos apėjimo būdų dėl jos senai gyvenimo realybės neatitinkančių normų.

Tikiu, jog pripratus prie draudžiančių ir perdėtai saugančių įstatymo normų, sunku suprasti, jog galima gyventi tariantis ir derantis. Vis dėlto turime suprasti, jog už darbuotojo ir darbdavio santykius atsakingos abi pusės. Taip pat ir už darbo kokybę, negali būti atsakinga tik viena pusė, viena pusė negali būti saugoma labiau už kitą. Darbo santykiai gali ir turi būti grįsti tik pasitikėjimo ir naudos vieni kitiems santykiais. Įstatymai ir teisės aktais gali skatinti pasitikėjimo ir abipusio naudingumo kultūros kūrimą.

Paulius Baltokas

Lietuvos studentų sąjunga

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---