„Santaka“ / Laikraščio kelias į dabartį / „Santakai“ - 70

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / „Santakai“ - 70

Dalinkitės:  



Laikraščio kelias į dabartį

Vakaruose dar dundėjo pabūklai, karas buvo nesibaigęs. Ėjo 1944-ųjų gruodis. Iš Vilkaviškio miesto, kuriame prieš karą gyveno virš 9000 gyventojų, buvo likę tik degėsių ir nuolaužų krūvos, atrodo, pusėtinai sveiki penki stambesni mūriukai. Iš jų viename, Vilniaus gatvėje, įsikūrėme visa apskrities šešiolikos žmonių partinė valdžia. Gavome iš LKP(b) Centro komiteto nurodymą organizuoti apskrityje laikraštį. Ilgai nedelsdami ėmėmės darbo.<...> Prisimenu, su antruoju partijos sekretoriumi Čelyševu ieškojome tinkamesnio pavadinimo savo būsimam laikraščiui. Imame tą – netinka, kitą – taip pat nei šioks, nei toks. Paskui, sakome, gal „Pergalė“ bus neblogas? Nusprendėme, kad geriausiai skamba pergalė, čia, tuose griuvėsiuose.<...> 1945 vasarį išėjo pirmasis „Pergalės“ numeris. Dviejų puslapių. Džiaugėmės...

Tai – ištrauka iš tuometinio Propagandos agitacijos skyriaus vedėjo Jurgio Lietuvninko prisiminimų. Šis žmogus buvo pirmojo Vilkaviškio apskrities laikraščio leidėjas, pirmasis neoficialus redaktorius.

Pirmasis „Pergalės“ numeris išėjo vasario 8 d. 5000 egz. tiražu, kainavo 20 kapeikų.

Pergalė“ bus mūsų apskrities veidrodis, kuriame atsispindės realus apskrities darbo žmonių gyvenimas ir jų darbai...“, – buvo rašoma pirmojo numerio vedamajame.

Iki 1946 m. kovo 3 d. „Pergalę“ spausdino Marijampolės „Švyturio“ spaustuvėje, veždavo 23 km su dviračiu – net ir žiemą...

1945 m. rugsėjį pirmuoju atsakinguoju laikraščio redaktoriumi patvirtinamas Bronius Vaitkevičius. Redakcijai paskiriamos patalpos J. Basanavičiaus gatvėje, formuojasi kolektyvas.

1945 m. lapkričio 4 d. Spalio švenčių garbei laikraštis pirmą kartą išleidžiamas keturių puslapių.

Redakcija 1946 m. kovo 9 d. iš Kauno parsiveža pirmąją spaustuvinę mašiną „amerikanką“ ir savo jėgomis įkuria spaustuvę Kybartuose. Čia įsikuria ir pati redakcija.

Vėliau „Pergalės“ redakcijos adresai ir redaktoriai keitėsi, ir ne vieną kartą. Kartais dabartinės „Santakos“ skaitytojai pareplikuoja, kad rajono laikraštis – neįdomus.

Įdomu, ką jie būtų sakę skaitydami tų laikų „Pergalę“. „Rimtesnio atsinešimo liaudies ūkio atstatyme“, „Į pagalbą propagandistui ir agitatoriui“, „Broliškų respublikų pirmūnai pataria“ ir pan. – tokios rubrikos ir straipsnių pavadinimai dominavo tuometinėje „Pergalėje“. Tačiau temų ratas plečiasi, atsiranda ir smagesnių dalykų. Vadovaujant poetui J. Kalvaičiui, apie „Pergalę“ susiburia jaunųjų literatų būrelis. Jo iniciatyva pradeda eiti laikraščio literatūrinis priedas „Jaunasis literatas“. 1947 m. „Pergalėje“ pasirodė satyrinis skyrelis „Šermukšninė lazda“. Atsiranda skyreliai „Užsienio gyvenimo temomis“, „Gydytojas pataria“, „Pergalės“ pašte“, savo nuotraukas pirmasis ima spausdinti vietinis fotografas V. Palinauskas (iki tol nuotraukas „Pergalei“ teikė tik TASS arba ELTA).

Lietuvoje 1950 m. liepą apskritys reorganizavosi į rajonus. Iš Vilkaviškio apskrities buvo sudaryti du rajonai – Vilkaviškio ir Kybartų. 1950 m. liepos 9 d. „Pergalės“ numeris išėjo „Lietuvos KP(b) Kybartų ir Vilkaviškio rajonų komitetų ir rajono vykdomųjų komitetų organas“. Laikraštis ėjo dukart per savaitę 3000 tiražu. Vos po šešių „Pergalės“ numerių Kybartuose organizuojamas „Leninietis“, o „Pergalė“ tampa tik Vilkaviškio laikraščiu.

Pirmą kartą dviejų spalvų šventinis numeris išleidžiamas 1952 m. gegužės 1 d. 1953 m. redakcija įsigijo du motorinius dviračius, o kai vėliau buvo gauti dar du motociklai IŽ, redakcijos darbuotojai kone triumfavo.

Nuolat auga laikraščio prenumerata.

1962 m. laikraštis leidžiamas 10000 tiražu, triskart per savaitę. Daugėja darbuotojų, 1967 m. pastoviai rašo iki 80 neetatinių korespondentų. Tais metais redakcija įsigyja pirmąjį automobilį: „Moskvič 407“...


Straipsnio video:





1964 metais „Pergalėje“ pradeda dirbti vienas būsimų ilgamečių redaktorių Povilas Jankys, netrukus 1965 m., ateina korespondentė Birutė Pavlovienė.

1970 m. laikraštį skaitė kas ketvirtas rajono gyventojas, beveik kiekviena šeima. Povilas Jankys „Pergalėje“ pradėjo redaktoriauti 1971-aisiais. Prieš tai redaktoriavęs Juozas Urbonas buvo išrinktas Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju. Laikraštis buvo Lietuvos komunistų partijos Vilkaviškio rajono komiteto ir rajono Darbo žmonių deputatų tarybos organas. Redaktoriaus kandidatūrą parinkdavo vietos partijos komitetas, o patvirtindavo tuomet buvęs respublikinis laikraščių ir žurnalų susivienijimas „Periodika“, kuriam tuometinė spauda ne tik turėdavo atiduoti visus uždirbtus pinigus, bet ir paklusti. Tais laikais redakcija vidutiniškai per metus gaudavo apie 35 tūkst. rublių gryno pelno. Mat turėjo vieną didžiausių tiražų iš rajoninių laikraščių ir uždirbdavo daug pinigų iš užuojautų, kurios Suvalkijoje buvo itin madingos. „Pergalė“ išlaikė nuostolingus kitų rajonų laikraščius.

Iki 1972 metų „Pergalės“ kolektyvas vargo ankštose patalpose, toli nuo spaustuvės, Kęstučio gatvėje. Buvo sunku lakstyti į spaustuvę Vilniaus gatvėje su laikraščio korektūromis ir maketais. Redakcija iki tol buvo įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir Vaikų muzikos mokykla. Nuolat repetuojantis muzikantų orkestras norėdamas atsikratyti žurnalistų taip garsiai grojo, kad plunksnos broliai nebeatlaikė ir pasiprašė perkeliami kitur. Redakcijai buvo įrengti kabinetai virš spaustuvės.

Pokaryje iš Vilkaviškyje kažkada buvusių trijų spaustuvių griuvėsių išlikusias švininių šriftų raides surinkęs pradėjusios veikti spaustuvės direktorius Vytautas Kaminskas buvo labai darbštus ir kūrybingas. Jis važinėjo po šalį, konsultavosi su didesnių spaustuvių direktoriais ir įdiegė daug naujovių. Jau tada „Olimpijos“ spaustuvė turėjo pranašesnių įrengimų nei kitos. Į paaukštinimą išėjusį direktorių pakeitė ir jo idėjas tęsė Algirdas Vosylius.
Iš skaitytojų siūlymų labiausiai tinkančiu išrinkus paežeriečio Vytauto Griniaus variantą, buvusi „Pergalė“ 1990 m. kovo 17 d. tapo „Santaka“.


Tuometiniai „Pergalės“ tekstai spaustuvėje buvo renkami linotipu – didžiule mašina, iš švino liejančia laikraščio eilutes. Jas ir straipsnių antraštes po vieną raidę į laikraščio puslapio dydį atitinkantį rėmą sudėliodavo spaustuvės darbuotojos, kurių pareigos dabar skamba mistiškai – metranpažės.

Nuo 1972 m. gegužės 5 d. „Pergalės“ laikraštis atspausdintas nauju, pažangiu, kokybę garantuojančiu būdu – ofsetu. Tai buvo didelis pasiekimas, nes „Pergalė“ tapo pirmuoju ofsetu atspausdintu rajoniniu laikraščiu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Tarybų Sąjungoje. Vilkaviškyje vyko visasąjunginiai poligrafijos darbuotojų seminarai, o kaip ofsetinės spaudos kokybės pavyzdys į daugelį tuometinės TSRS kampelių iškeliavo 74-asis „Pergalės“ numeris.

Sunku tais laikais buvo dirbti žurnalistams. Egzistavo nerašytos taisyklės, apie ką galima rašyti, o ko nevalia liesti. Partijos komitetas reikalavo, kad būsimas laikraštis būtų parodytas iš vakaro. 17 metų laikraščiui vadovavęs P. Jankys pamena, kaip ne vienas parengtas rašinys likdavo trūnyti stalčiuje, nes jo „nepalaimindavo“ partijos komitetas. Tačiau tuo metu „Pergalėje“ dirbo daug sumanių, kūrybingų žmonių. Tai korespondentai Birutė Pavlovienė, Birutė Nenėnienė, Laima Vabalienė, Algimantas Vendrikis, fotokorespondentas Romas Čėpla. Laikraštyje tuo metu dirbo, o vėliau į kitus šalies leidinius išėję Julius Lenčiauskas, Gracius Kneizevičius, Valė Čeplevičiūtė, Zita Zokaitytė, Leonija Abraitytė ir kiti. 1980-aisais į redakciją korektoriauti atėjo dabartinė redaktorė Dangyra Apanavičienė.

Nebrangios, vos porą kapeikų kainuojančios „Pergalės“ tiražas pasiekė 15 tūkst. egzempliorių ir dar kilo. Tais laikais rajoninių laikraščių tiražas buvo ribojamas – 16 tūkst. ir ne daugiau.

Pelną nešanti „Pergalė“ 1986-aisiais pagaliau buvo įvertinta pagal nuopelnus – jai skirtos naujos patalpos – pastatytas „alytnamis“ toje pačioje Vilniaus gatvėje, kur redakcija glaudžiasi iki šiol.

Sunkus, bet ramus žurnalistams laikas tęsėsi iki devintojo dešimtmečio pabaigos – Lietuvos atgimimo. Pereinamuoju laikotarpiu į pensiją nutarė išeiti Agimantas Vendrikis, kelis dešimtmečius „Pergalėje“ rašęs žemės ūkio temomis. Į jo vietą atėjo Algimantas Gudaitis. Neatlaikęs abipusio partijos komiteto ir susikūrusio „Sąjūdžio“ spaudimo nuo 1989-ųjų pradžios išėjo ilgametis redaktorius P. Jankys. Į jo vietą ilgai nebuvo kandidato, mat neaiški laikraščio ateitis visus baugino. Po ilgų bevaldystės mėnesių redaktoriumi tapo partijos komiteto darbuotojas Zigmas Žemaitis, netrukus korespondente pradėjo dirbti Anda Pečiulienė.

Nuo 1990-ųjų vasario laikraštis atsikratė priklausomybės ir tapo ne kieno nors organu, o rajono laikraščiu. Dar po mėnesio pribrendo noras keisti ir pavadinimą. Iš skaitytojų siūlymų labiausiai tinkančiu išrinkus paežeriečio Vytauto Griniaus variantą, buvusi „Pergalė“ 1990 m. kovo 17 d. tapo „Santaka“.

Tais pačiais metais persikrikštijusi „Santaka“ išgyveno ne tik politinius spaudimus, bet ir blokadą, kada nebuvo popieriaus ir laikraštį teko leisti neperiodiškai, labai mažos apimties . „Sutriko laikraštinio popieriaus tiekimas iš TSRS fabrikų. Mes, „Santakos“ redakcija, siekdama užtikrinti galimai ilgiau nenutrūkstantį ryšį su jumis, laikinai pertvarkome laikraščio išleidimą. Kurį laiką laikraštis išeis du kartus per savaitę: trečiadienį ir šeštadienį. Popieriaus tiekimo situacijai normalizavusis, skaitytojams padarytą skriaudą kompensuosime papildomais laikraščio numeriais ar didinsime jų apimtį“ , – tai redakcijos pranešimas, išspausdintas 1990 metų balandžio 21 dienos numerio pirmajame puslapyje.

Blokados sąlygomis „Santaka“ ne tik visus 1990-uosius, bet ir ištisus 1991, 1992, 1993 metus skaitytojus pasiekdavo sutrikusiu ritmu. Tiražas kito nuo 14700 iki 9160 egzempliorių .

Rajone atsirado politinis konkurentas – „Sąjūdžio“ laikraštis „Dobilas“. Nors naujam, neprofesionalų redaguojamam leidiniui „Santaka“ visapusiškai padėdavo, jo puslapiuose sulaukdavo nepelnytos kritikos. Tačiau netrukus laikmetis viską sudėstė į savo vietas. Nuo 1994 metų sausio „Santaka“ vėl pradėjo eiti įprastu periodiškumu.

Keičiantis pinigams, įvairiai kainavo ir „Santakos“ vienas numeris: 3, 8 kapeikas (1990 m.), 20, 60 kapeikų (1991–1992 m.), 1, 15–2 rublius (1992 m.), 2, 4, 8 talonus (1992–1993 m.), 8, 12, 18 centų (1993 m.), 15 centų , 20, 25 centus (1994 m.), 50, 60 centų (1997, 1998, 1999 m.), 70 centų, 1, 40 Lt (2000–2014 m.), 0, 41 euro (2015 m.)

Nuo 1998 metų balandžio mėnesio „Santakos“ kolektyvas padidėjo nauju – maketuotojo dizainerio etatu. Pirmuoju redakcijos kompiuteriu dirbo Edmundas Dulskis. Nuo tada „Santaka“ užmiršo linotipus ir netrukus kompiuteriais rašyti pradėjo visi laikraščio darbuotojai. 2005 metais buvo sukurta „Santakos“ laikraščio interneto svetainė www.santaka.info.

Į kitus rajonus gyventi išvykus Zigmui Žemaičiui ir Andai Pečiulienei, laikraščiui vadovavo B. Nenėnienė, o į redakciją atėjo naujų darbuotojų – Eglė Mičiulienė ir Eglė Kviesulaitienė.

1999-aisiais redakcijos vairą perėmė Dangyra Apanavičienė. Nuo to laiko redakcijos kolektyvą papildė nauji korespondentai: 2007 metais dirbti pradėjo žurnalistė Kristina Žalnierukynaitė, vėliau prisijungė Andrius Grygelaitis ir Renata Vitkauskienė.

Nuo 2005 metų skaitytojai gali sklaidyti elektroninę „Santakos“ versiją. Nuo 2015 metų paleistas savarankiškas portalas santaka.info, kurį redaguoja K. Žalnierukynaitė.

Nuo 1999 m. kartą per savaitę skaitytojus lanko „Santakos“ skelbimams ir reklamai skirtas priedas „Reklamos gidas“, kuris, kaip ir „Santaka“ nuo 2010 metų leidžiamas spalvotas.

Nuo 1957 metų „Santaka“ kartu su rajono Savivaldybe organizuoja savo vardo krepšinio turnyrą, o nuo 2000-ųjų – nominacijų šventes. Taip pat „Santakos“ redakcija yra viena iš daugelį metų organizuojamo Mažojo poezijos pavasario rengėjų, jos iniciatyva nuo 2013 metų kiekvieną pavasarį vilkaviškiečiai sukviečiami į akciją „Gėlės – mūsų miestui“.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas