|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Politika
|
|
|
Pasak ekonomistės Rūtos Vainienės, pagal dabar galiojantį Lito patikimumo įstatymą, kuriuo litas yra fiksuotu kursu susietas su euru, Lietuvos bankas privalo apyvartoje esančius litus padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis.
ekonomika.balsas.lt nuotr.
ekonomistė Rūta VAINIENĖ
Pagal dabar galiojantį Lito patikimumo įstatymą, kuriuo litas yra fiksuotu kursu susietas su euru, Lietuvos bankas privalo apyvartoje esančius litus padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Kaip skelbia Lietuvos bankas, lapkritį šios oficialiosios atsargos sudarė 22, 4 milijardo litų.
Kai nuo kitų metų įsivesime eurą, dalį šių atsargų Lietuvos bankas skirs įmokoms į Europos centrinio banko kapitalą, rezervus bei užsienio atsargas. Šios įmokos gali sudaryti apie 1, 6 milijardo litų. Likusius daugiau nei 20 milijardų litų – politikai jau pastebėjo ir mintyse jau dalija.
„Laisvi“ pinigai
Sodros skola kitąmet sieks kone 13 milijardų, nacionalinis biudžetas suplanuotas itin optimistinis, gali tekti daugiau skolintis, o čia še tau – „guli laisvi pinigai“. Milžiniški pinigai. Gal verta juos panaudoti? Padengti dalį skolos ir taip sumažinti mokamas palūkanas, kurios siekia 2 milijardus litų? Arba skubiai įvykdyti visus valstybės įsipareigojimus dėl pensijų kompensavimo? Įvykdyti įsipareigojimus NATO ir krašto apsaugai jau dabar skirti 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto? Užbaigti pradėtus investicinius projektus, kuriems vis pritrūkdavo vieno kito milijono? Duodu galvą nukirsti, 20 milijardų litų lengvai „įsisavintume“ jei ne per vienerius, tai per dvejus metus.
Bankas - ne Seimas
Būtent dėl įsigalėjusio lengvabūdiško valdžios požiūrio į finansus būtina užtikrinti, kad šis rezervas nebūtų išparceliuotas. Kodėl? O gi todėl, kad jis lyg šeimos sidabras, lyg įstatinis kapitalas įmonėje, garantuojantis bent minimalų finansinį stuburą valstybei. Verta prisiminti, kad tokį solidų užsienio valiutos atsargų rezervą pavyko sukaupti todėl, kad Lietuva gavo paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo, skirtą lito patikimumui garantuoti. Pasiskolintos lėšos buvo investuojamos, paskola per eilę metų buvo sugrąžinta. Rezervą nuo išeikvojimo saugojo įstatymas ir griežta pinigų politika. Ir tai, kad Lietuvos bankas – ne Seimas, kuris prieš rinkimus mėgsta pamaloninti rinkėjus. Rezervas - lyg šeimos sidabras, lyg įstatinis kapitalas įmonėje, garantuojantis bent minimalų finansinį stuburą valstybei.
Skoloms padengti
Oficialiosios atsargos techniškai žiūrint nėra mokesčių mokėtojų ar biudžeto pinigai. Tai yra litų turėtojų pinigai. Tai - savotiška atsarga, jei – kas ten žino – Lietuvai prireiktų atkurti nacionalinę valiutą. Net jei šio įvykio tikimybė yra itin maža, kiti euro zonos centriniai bankai išlaikė turėtas užsienio valiutos atsargas, nepravalgė jų.
Turimomis valiutos atsargomis sugrąžinti valstybės skolas būtų gana protinga alternatyva. Tačiau ji būtų svarstytina tik su sąlyga, kad sugrąžinus senas skolas nebūtų imamos naujos. Deja, politikai nesilaiko savo prisiimtų fiskalinės drausmės rodiklių, manipuliuodami metodikomis įžūliai apeidinėja įstatymo nustatytus reikalavimus. Todėl politikams išlaidūnams į rankas įteikti metų biudžeto dydžio rezervą – būtų itin neatsakinga.
Ekonomikos inkaras
Čia kaip su tėvu ar mama, kurie gali padengti vaiko skolą vieną kartą, na - du. Bet jei sūnelis – palaidūnas, nuolatinis bobutės paskolų draugelis, tai net pati geriausia mama vaiko labui šeimos sidabro neišparceliuos. Jei politikai siekia būti atsakingų, rūpestingų tėvų, o ne išlaidūnų paauglių vaidmenyje, užsienio valiutos rezervai turi būti neliečiami, investuojami ir gausinami, kaip savotiškas Lietuvos ekonomikos inkaras, ar atsarga pačiai juodžiausiai dienai, kurios geriau kad ir nebūtų.
Pagal dabar galiojantį Lito patikimumo įstatymą, kuriuo litas yra fiksuotu kursu susietas su euru, Lietuvos bankas privalo apyvartoje esančius litus padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Kaip skelbia Lietuvos bankas, lapkritį šios oficialiosios atsargos sudarė 22, 4 milijardo litų. |
Kai nuo kitų metų įsivesime eurą, dalį šių atsargų Lietuvos bankas skirs įmokoms į Europos centrinio banko kapitalą, rezervus bei užsienio atsargas. Šios įmokos gali sudaryti apie 1, 6 milijardo litų. Likusius daugiau nei 20 milijardų litų – politikai jau pastebėjo ir mintyse jau dalija.
Sodros skola kitąmet sieks kone 13 milijardų, nacionalinis biudžetas suplanuotas itin optimistinis, gali tekti daugiau skolintis, o čia še tau – „guli laisvi pinigai“. Milžiniški pinigai. Gal verta juos panaudoti? Padengti dalį skolos ir taip sumažinti mokamas palūkanas, kurios siekia 2 milijardus litų? Arba skubiai įvykdyti visus valstybės įsipareigojimus dėl pensijų kompensavimo? Įvykdyti įsipareigojimus NATO ir krašto apsaugai jau dabar skirti 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto? Užbaigti pradėtus investicinius projektus, kuriems vis pritrūkdavo vieno kito milijono? Duodu galvą nukirsti, 20 milijardų litų lengvai „įsisavintume“ jei ne per vienerius, tai per dvejus metus.
Būtent dėl įsigalėjusio lengvabūdiško valdžios požiūrio į finansus būtina užtikrinti, kad šis rezervas nebūtų išparceliuotas. Kodėl? O gi todėl, kad jis lyg šeimos sidabras, lyg įstatinis kapitalas įmonėje, garantuojantis bent minimalų finansinį stuburą valstybei. Verta prisiminti, kad tokį solidų užsienio valiutos atsargų rezervą pavyko sukaupti todėl, kad Lietuva gavo paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo, skirtą lito patikimumui garantuoti. Pasiskolintos lėšos buvo investuojamos, paskola per eilę metų buvo sugrąžinta. Rezervą nuo išeikvojimo saugojo įstatymas ir griežta pinigų politika. Ir tai, kad Lietuvos bankas – ne Seimas, kuris prieš rinkimus mėgsta pamaloninti rinkėjus.
Rezervas - lyg šeimos sidabras, lyg įstatinis kapitalas įmonėje, garantuojantis bent minimalų finansinį stuburą valstybei.
Oficialiosios atsargos techniškai žiūrint nėra mokesčių mokėtojų ar biudžeto pinigai. Tai yra litų turėtojų pinigai. Tai - savotiška atsarga, jei – kas ten žino – Lietuvai prireiktų atkurti nacionalinę valiutą. Net jei šio įvykio tikimybė yra itin maža, kiti euro zonos centriniai bankai išlaikė turėtas užsienio valiutos atsargas, nepravalgė jų.
Turimomis valiutos atsargomis sugrąžinti valstybės skolas būtų gana protinga alternatyva. Tačiau ji būtų svarstytina tik su sąlyga, kad sugrąžinus senas skolas nebūtų imamos naujos. Deja, politikai nesilaiko savo prisiimtų fiskalinės drausmės rodiklių, manipuliuodami metodikomis įžūliai apeidinėja įstatymo nustatytus reikalavimus. Todėl politikams išlaidūnams į rankas įteikti metų biudžeto dydžio rezervą – būtų itin neatsakinga.
Čia kaip su tėvu ar mama, kurie gali padengti vaiko skolą vieną kartą, na - du. Bet jei sūnelis – palaidūnas, nuolatinis bobutės paskolų draugelis, tai net pati geriausia mama vaiko labui šeimos sidabro neišparceliuos. Jei politikai siekia būti atsakingų, rūpestingų tėvų, o ne išlaidūnų paauglių vaidmenyje, užsienio valiutos rezervai turi būti neliečiami, investuojami ir gausinami, kaip savotiškas Lietuvos ekonomikos inkaras, ar atsarga pačiai juodžiausiai dienai, kurios geriau kad ir nebūtų.
Publikuota: 2014-12-10 10:29:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ligoninės kieme – nauja eglė * Liuteronų maldos namai kviečia į neeilinę pažintį
* Senovinių patiekalų receptai išliko bibliotekininkių dėka
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|