|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2009-09-28 23:38
Gidė J. Mažeikaitė (kairėje) pasakojo, kad Meilės tiltas ir dabar pateisina savo vardą.Autorės nuotr. Birutė PAVLOVIENĖ
Ji sakė, kad šioje visuomeninės veiklos srityje žengia pirmuosius žingsnius, todėl ir ekskursija pavadinta „Mažuoju žingsniobusu“. Taip juk ir įdomiau. Nors kulniuojama pėsčiomis, bet galima įsivaizduoti, kad keliaujama autobusu. Patogumas – neapsakomas: kur „keleiviai“ nori, ten ir stabtelėja. Jei užklumpa (kaip ir šį kartą) lietus, po iškleistu skėčiu galima jaustis kaip po autobuso stogu. Žaismingai prasidėjusios kelionės pradžioje dr. J. Basanavičiaus aikštėje buvo priminta, kaip dviejų upelių sankirtoje, buvusioje miškų glūdumoje, kūrėsi Vilkaviškis. Jam miesto teisės pirmą kartą buvo suteiktos 1660 metais. Antrą kartą jau kartu su herbu patvirtintos 1697-aisiais. Toliau maršrutas vedė į rytinę miesto dalį, pro senuosius Vilniaus gatvės raudonplyčius namus. Buvo paaiškinta, kaip pagal plytų ornamentą nesunku atskirti, ar pastatai restauruoti, perstatyti, ar tebėra autentiški. „Žingsniobuso“ keleiviai stabtelėjo ant Meilės tilto, kur įsitikino, kad šis (nors dabar ir ne medinis ir neturi tų romantiškų spalvų, kokias skleidė, kai buvo pastatytas 1936-aisiais) savo vardą pateisina: ant geležinių virbų daugėja spynelių, simbolizuojančių čia prisiekiamą meilę. Gidė sakė, jog populiarėja ir šiame paupyje organizuojami meilės lyrikos skaitymai, bei padeklamavo vilkaviškiečio Vyto Druniaus eilėraštį, skirtą Meilės tiltui. Negali nedžiuginti restauruotas Viešosios bibliotekos pastatas. Daug jaukiau dabar prie jo klausytis apie tai, kokias asmenybes išugdė čia veikusi „Žiburio“ gimnazija. Maloniai nustebino dalis fasadinės Vilkaviškio dvaro pastato pusės, įspūdingai po remonto atrodančios baltos kolonos. Šį dvarą valdė Lietuvoje garsios Oginskių giminės atstovai. Jame keletą dienų buvo apsistojęs 1812 metais į Rusiją traukęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas. Prie čia stovėjusio akmeninio stalo jis pasirašė savo garsųjį kreipimąsi į Vilkaviškio apylinkėse paradui išrikiuotą šimtatūkstantinę armiją. Kitos Lietuvos vietovės jau kuris laikas užsienio turistams pritraukti sėkmingai panaudoja vadinamąją prancūzišką kortą. Pavyzdžiui, kauniečiai gidai lydi grupes į laukymę, kurioje pastatytas ženklas su užrašu, kas nutiko, kai toje vietoje Napoleono žirgą pabaidė iš krūmų iššokęs zuikis. Vilkaviškio dvaras kol kas jokiu paminkliniu ženklu nepažymėtas, nors šioje vietoje apsistojus Napoleonui Vilkaviškis keletą dienų buvo tapęs tarsi Prancūzijos sostine. Į jį tada buvo atvykęs Neapolio karalius ir daug kitų aukštų svečių iš Europos. Geriausiai išlikusioje Vilkaviškio senamiesčio dalyje ekskursantai apžiūrėjo ne tik vieną gražiausių, bet ir egzotiškiausių praeities statinių – buvusio valstybinio spirito monopolio sandėlį. Tarybiniais metais čia buvo įsikūręs buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, o dabar šurmuliuoja „Norfa“. Apie laikotarpį, kai čia buvo pilstomas alkoholis, knygoje „Vilkaviškio savivaldybė. 1918–1938“ rašoma: „Įmonė veikė prieš didįjį karą, valdant Lietuvą rusams. Vokiečių okupacijos metu ji neveikė. Pradėjo veikti tik 1924 metais spalių mėn. Šios įmonės tikslas pilstyti spiritą ir atskiestą spiritą į Finansų Ministerijos nustatytos talpos indus. Pirmuoju šio sandėlio vedėju buvo Adomėnas.“ Vytauto gatve pro bažnyčią, buvusią cerkvę, pro atstatytą Nepriklausomybės paminklą, pro katedrą, per Eucharistinio kongreso tiltą, kiekvienoje tokioje „stotelėje“ stabtelėjant pašnekėti apie kasdienines, bet kartu ir tarsi naujai atrandamas Vilkaviškio įžymybes, „žingsniobuso“ dalyviai savo apžvalgos ratą baigė Turizmo ir verslo informacijos centre. Čia jie pasigėrėjo Dariaus Dulinsko sukurtais suvenyrais – naujam gyvenimui prikeltomis senomis detalėmis. Centro direktorė Daiva Riklienė padėkojo gidei ir visiems, kurie savo laisvalaikį paskyrė kelionei po Vilkaviškį. Tokio turizmo entuziastai gavo ir dovanų – nuotraukos kopiją su beveik šimto metų senumo Vilkaviškio vaizdu. Publikuota: 2009-09-28 23:38:09 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|