Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-05-20 09:05

---

Mūsų šalies Konstitucijoje rašoma, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Jeigu šeima yra tokia svarbi, kodėl taip mažai ja rūpinamasi?

Per ilgus metus susiformavo toks daugiavaikės šeimos stereotipas: tėvas – alkoholikas, dirbantis prastai apmokamą neprestižinį darbą, motina – gyvenimo užguita, nesirūpinanti savo išvaizda, chalatą dėvinti namų šeimininkė, o aplink ją nuolat zuja krūva murzinų vaikų. Siaubinga, ar ne?

Laužyti stereotipus be galo sunku. Tačiau reikia tai daryti. Keletas vaikų šeimoje – nėra nei kažkas labai nuostabaus, nei bloga. Tiesiog tai ypatingas pasaulis, turintis savo pliusų ir minusų, džiaugsmų ir problemų. Nepaisant paplitusios nuomonės, pinigai – ne pati opiausia gausios šeimos problema, nes mes visi skirtingai įsivaizduojame materialinę gerovę. Vargas tam, kas nesupranta, jog laimė matuojama ne piniginės storumu. Deja, mūsų visuomenė tapo vartotojų visuomene. Manoma, kad vaikai – tai problemos, o kartu – ir skurdo nešėjai.

Vyriausybės bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirinkta socialinė politika ateities kartoms gerovės nesukurs. Kodėl? Ministerija, nuolat skelbianti savo gerus nuveiktus darbus – pašalpų ir išmokų didinimą, mokėjimo terminų pratęsimą ir t. t., iš esmės neieško naujų būdų, kaip padėti šeimai. Man atrodo, jog remti skurstančius, net ir labiau kontroliuojant pinigų panaudojimą, yra gana ydinga. Reikia ieškoti priežasčių, kodėl šeima tampa socialiai remtina, o ne vien švelninti padarinius. Tik žinodami priežastis, galėsime rasti būdų, kaip gerinti padėtį, pakeisti valstybės šeimos politiką.

Realios pagalbos šeimai kol kas nėra. Kiek prirašyta apie skurdo mažinimą, o kas daroma, kad jo nebūtų? Lietuvoje skursta beveik kas penktas vaikas, iš viso – apie 140 tūkstančių mažųjų šalies piliečių. Daugelis jų auga gausiose šeimose. Darbo rinkoje skurstančiųjų vaikų tėvai nepageidaujami, nors patys jie nenori gyventi vien iš pašalpų. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad iš visų Europos Sąjungos valstybių Lietuvos vaikų padėtis – vos ne prasčiausia. Paradoksas, bet gimstamumo rodikliai mūsų šalyje mažiausi, o žemiau skurdo ribos gyvenančių vaikų skaičius didžiausias.

Visa tai nelieka be pėdsako. Vaikystė, praleista kenčiant skurdą, daro įtaką asmens psichikai. Nesuformuojami vaiko įgūdžiai gyventi visuomenėje. Tokie vaikai dažnai nelinkę siekti išsilavinimo, užaugę gyvena su tėvais. Kai sukuria šeimas, nemoka nei planuoti jos biudžeto, nei auklėti savo atžalų.

Šiuo metu vaikų skaičius nebeužtikrina normalios kartų kaitos. Šiandieninius tėvus keičia perpus mažesnė karta. Gimdyti ir auginti vaikus skatinama tik žodžiais. Valstybės parama gausioms šeimoms – tik minimali. Bet blogiausia, kad ji orientuojama vien į pašalpas. Visiškai nesirūpinama tuo, kad gausių šeimų galvos galėtų dirbti ir užsidirbti. Nė viename įstatyme, kuris siejamas su darbo rinka, neįvardytos jokios lengvatos, taikytinos gausioms šeimoms. Jų numatyta žmonėms su negalia, studentams, mažamečius vaikus auginantiems tėvams, o į gausią šeimą įstatymas dar neatsigręžė.

Tuomet nėra ko ir stebėtis, kad visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, jog gausios šeimos – asocialios, tėvai nedirba, vaikus, esą, gimdo tik dėl pašalpų. Tačiau Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos atliktas tyrimas parodė visai ką kita: į socialinės rizikos asmenų sąrašus įtraukta tik 11 procentų gausių šeimų. Esu įsitikinusi, kad šeimos pavadinimas „daugiavaikė“ tik daro ją kažkuo, atseit, kitokia, šia žyme paženklina ir visus jos narius. Tokiu būdu klijuojama etiketė, kurios pagrindu vėliau formuojamos visuomenės nuostatos, negatyvus požiūris į gausią šeimą.

O gyvenimas rodo, jog teisingai auklėjami vaikai iš gausių šeimų pasižymi mobilesne psichika, atsparumu stresams, geriau adaptuojasi bet kuriame kolektyve. Atsakomybė ir savarankiškumas jiems nesvetimi, nes gausioje šeimoje jie greičiau išmoksta apsitarnauti patys. Daug patirties iš vienas kito įgyja žaisdami. Ir šios žinios būna daug tvirtesnės už tas, kurias į galvas kala tėvai.

Viena iš gausios šeimos problemų – surasti laiko sau, skirti pakankamai dėmesio kiekvienam vaikui, bendrauti su juo asmeniškai, akis į akį, nes tai – būtina. Tenka pripažinti, jog gausios šeimos vaikai save per mažai vertina, nes jaučiasi esantys didelio kolektyvo dalelė ir nesusimąsto apie savąjį „aš“.

Didelių pastangų reikia pastatyti namui. Daug išminties, jėgų, laiko aukoja žemdirbys, kol užaugina derlių. O ar kas nors suskaičiavo, kiek kainuoja užauginti sveiką, išore ir vidumi gražų, stiprų, kūrybingą žmogų?.. Vaikai – didžiausias šeimos ir valstybės turtas. Kiek investuosime į jų gerovę, tiek ir turtėsime. „Didelė darni šeima – tai geriausia gyvenimo investicija, tai garantuota Lietuvos ateitis“, – taip sakė ir šalies vadovas, Prezidentas Valdas Adamkus, viešėdamas Vilkaviškyje.



Vida JAŠINSKIENĖ

Vilkaviškietė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---