|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-05-14 17:07
|
|
|
Širdį glostė dėmesys ir pagarba
„Noriu padėkoti Pajevonio vidurinės mokyklos bendruomenei už surengtą nuostabią popietę tremtiniams „Laisvės kovų dainos“, už skambias Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių rajono skyriaus ansamblio dainas“, – sakė redakcijai paskambinusi Šakių kaimo gyventoja, buvusi tremtinė Elena Alkevičienė.
Sunkiai tramdydama prisiminimų graudulį moteris pasakojo, jog dvylika metų kentė tremtinės dalią: dar būdama gimnaziste 1948 metų gegužės 22 dieną ji buvo atskirta nuo savųjų ir be šiltesnių drabužių bei maisto išvežta į Igarką...
Už parodytą dėmesį buvusiems tremtiniams E.Alkevičienė kupina dėkingumo visiems, sugalvojusiems ir surengusiems gražią pagarbos šventę. Širdį glostė Pajevonio vidurinės mokyklos moksleivių, Pajevonio moterų ansamblių dainos. Kaip brangius ir lauktus svečius buvusius tremtinius sutiko mokyklos direktorius Paulius Dausinas, seniūnas Gediminas Bisikirskas, kaip vijurkas sukosi ir prie vaišėmis nukrautų stalų sodino direktoriaus pavaduotoja ugdymui Johana Lengvinienė. Šventės organizatoriai kvietė tremtinius pasidalyti savo išgyvenimais, papasakoti apie save.
Anot moters, pakvietimas į tokią šventę tremtiniams buvo labai netikėtas ir mielas, nes šiame krašte – tai pirmoji tokio pobūdžio popietė.
Savo ir renginyje dalyvavusių žmonių vardu pajevonietė sakė norinti padėkoti už gėles, už gražius žodžius, už pagerbimą. Jos manymu, tai sektinas pavyzdys ir kitoms seniūnijoms, kaimų bendruomenėms.
Vyrai gatvėje gelbėjo ančiukus
Į redakciją paskambinęs žvejybos mėgėjas, gamtos mylėtojas Viktoras Rybakas papasakojo, kaip dalyvavo neįprastoje ančių šeimynos gelbėjimo operacijoje.
Penktadienį prieš pat pietus telefonu iš pažįstamo išgirdęs, kad gatvėje prie Vilkaviškio miesto stadiono blaškosi laukinė antis su jaunikliais, V.Rybakas tuoj pat atvažiavo pasižiūrėti, kuo galima padėti pasiklydusiems paukščiams. Netikėtai gatvėje atsiradusi šeimyna jau buvo sutrikdžiusi eismą. Vieni vairuotojai visai sustabdė savo mašinas, kiti stengėsi atsargiai apvažiuoti paukščius.
„Kol gaudėme mažiukus ančiukus, vienas pateko po automobilio, kurį vairavo moteris, ratais. Pastaroji visai nekreipė dėmesio, kad mes blaškomės po gatvę. Kai nepasisekė pagauti didžiojo paukščio, mažuosius vėl paleidome galvodami, kad jie privilios motiną. Palikti ančiukus vienus šalikelėje pasirodė nesaugu, norėjome visus paukščius nugabenti į nuošalesnę vietą“, – pasakojo V.Rybakas.
Greitai nulėkęs į netoliese esantį garažą jis atsivežė didelį žvejyboje naudojamą samtį. Išvilioję ančiukus ant pievelės prie stadiono tvoros, gelbėjimo operacijoje dalyvavę vyrai visą šeimyną pagaliau apgobė samčiu. Sutupdyti į maišelį paukščiai buvo nuvežti į saugią vietą prie Paežerių ežero.
V.Rybakas pasakojo, jog širdis džiaugėsi dėl tų žmonių, kurie rūpinosi, kad ančiukai išliktų sveiki ir gyvi. Vieni pristabdė mašinas, patarinėjo, kaip geriau paukščius pagauti, o kiti, kaip Vaidas Žilinskas ir Vytas Kubilius, juos kartu gaudė.
„Noriu padėkoti Pajevonio vidurinės mokyklos bendruomenei už surengtą nuostabią popietę tremtiniams „Laisvės kovų dainos“, už skambias Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių rajono skyriaus ansamblio dainas“, – sakė redakcijai paskambinusi Šakių kaimo gyventoja, buvusi tremtinė Elena Alkevičienė.
Sunkiai tramdydama prisiminimų graudulį moteris pasakojo, jog dvylika metų kentė tremtinės dalią: dar būdama gimnaziste 1948 metų gegužės 22 dieną ji buvo atskirta nuo savųjų ir be šiltesnių drabužių bei maisto išvežta į Igarką...
Už parodytą dėmesį buvusiems tremtiniams E.Alkevičienė kupina dėkingumo visiems, sugalvojusiems ir surengusiems gražią pagarbos šventę. Širdį glostė Pajevonio vidurinės mokyklos moksleivių, Pajevonio moterų ansamblių dainos. Kaip brangius ir lauktus svečius buvusius tremtinius sutiko mokyklos direktorius Paulius Dausinas, seniūnas Gediminas Bisikirskas, kaip vijurkas sukosi ir prie vaišėmis nukrautų stalų sodino direktoriaus pavaduotoja ugdymui Johana Lengvinienė. Šventės organizatoriai kvietė tremtinius pasidalyti savo išgyvenimais, papasakoti apie save.
Anot moters, pakvietimas į tokią šventę tremtiniams buvo labai netikėtas ir mielas, nes šiame krašte – tai pirmoji tokio pobūdžio popietė.
Savo ir renginyje dalyvavusių žmonių vardu pajevonietė sakė norinti padėkoti už gėles, už gražius žodžius, už pagerbimą. Jos manymu, tai sektinas pavyzdys ir kitoms seniūnijoms, kaimų bendruomenėms.
Į redakciją paskambinęs žvejybos mėgėjas, gamtos mylėtojas Viktoras Rybakas papasakojo, kaip dalyvavo neįprastoje ančių šeimynos gelbėjimo operacijoje.
Penktadienį prieš pat pietus telefonu iš pažįstamo išgirdęs, kad gatvėje prie Vilkaviškio miesto stadiono blaškosi laukinė antis su jaunikliais, V.Rybakas tuoj pat atvažiavo pasižiūrėti, kuo galima padėti pasiklydusiems paukščiams. Netikėtai gatvėje atsiradusi šeimyna jau buvo sutrikdžiusi eismą. Vieni vairuotojai visai sustabdė savo mašinas, kiti stengėsi atsargiai apvažiuoti paukščius.
„Kol gaudėme mažiukus ančiukus, vienas pateko po automobilio, kurį vairavo moteris, ratais. Pastaroji visai nekreipė dėmesio, kad mes blaškomės po gatvę. Kai nepasisekė pagauti didžiojo paukščio, mažuosius vėl paleidome galvodami, kad jie privilios motiną. Palikti ančiukus vienus šalikelėje pasirodė nesaugu, norėjome visus paukščius nugabenti į nuošalesnę vietą“, – pasakojo V.Rybakas.
Greitai nulėkęs į netoliese esantį garažą jis atsivežė didelį žvejyboje naudojamą samtį. Išvilioję ančiukus ant pievelės prie stadiono tvoros, gelbėjimo operacijoje dalyvavę vyrai visą šeimyną pagaliau apgobė samčiu. Sutupdyti į maišelį paukščiai buvo nuvežti į saugią vietą prie Paežerių ežero.
V.Rybakas pasakojo, jog širdis džiaugėsi dėl tų žmonių, kurie rūpinosi, kad ančiukai išliktų sveiki ir gyvi. Vieni pristabdė mašinas, patarinėjo, kaip geriau paukščius pagauti, o kiti, kaip Vaidas Žilinskas ir Vytas Kubilius, juos kartu gaudė.
Publikuota: 2008-05-14 17:07:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|