|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-05-14 16:57
Renginyje dalyvaus kūrėjai iš įvairių respublikos vietovių. (Vilnius) Sudegink atmintį – išliksiu pelenuos. Šermukšnių vėliavom rūkus draikysiu, kad mano kraujo uogas lesdami giedotų paukščiai amžiną draugystę. O jei išnyksiu – kalbinsiu žole, rasos šviesa prabilsiu. Jei būsiu kaltas – varpučio gėla virš išdavystės žemiškos pakilsiu. (Kaunas) Koridoriuj tylu. Poste – šviesu. Nuo sienos žiūri sustabdytas laikas. Ir baltas pastatas – lyg keistas laivas – Visom palangėm blizga nuo rasų. Ligoniai miega. Rytas dar toli (Sapne visi jauni, sveiki ir gražūs!), Iš lėto švinta, sklaidosi miražas, Ir nieko sugrąžinti negali. Ligoniai miega. Gera ir saugu Vėl pasinert į vaiskią ryto rimtį Ir – kaip vaikystėje – atsigaivinti Giliu ir tyru sveikstančio miegu. (Raseiniai) Suvėriau aš ant smilgos Ir palėpėje padžioviau Žiedlapius paikos ramunės Ir klastingą žodį „meilė“. Svaigiai lipnų aromatą Dienų, iššvaistytų vėjais, Surinkau ir jį supilsčiau Tarsi midų į taures. Dienų audeklą ištiesus, Ašara karšta palaisčiau, Palikau ten saulėj balti Lig vėlyvos sutemos... – – – – – – – – – – – – – Taip nuskrido ugnies paukštė, Jaunyste pasivadinus. (Marijampolė) Kaip saulė šviečia Tavo veidas, Tu – kaip pavasariai – jauna. Visiems kaltes, skriaudas atleidus, Tu – nemirtingai amžina. Eini per sodą – paukščiai čiulba, Per lanką – šypsosi žiedai... Liekna, grakšti, balta kaip gulbė – Man atminty pasilikai. Nesugrąžinsiu, nepašauksiu Tavęs jau mylimu vardu, Bet – kur aš eisiu, kur keliausiu! – Visur mes būsime kartu. Kur protėviai žemelėj guli, Kur smėlio pustomi kalnai, Užaugo ąžuolas didžiulis. – – – – – – – – – – – – – Mamyte, Tu jį sodinai... (Jonučiai, Kauno r.) ...Vėjas debesis gena, Jau gegužės mėnuo. Debesėliai jūs mano, Kaip jums ranką paduot Ir, pasiautus po rūką, Pasipuošti žiedais? Kol jaunystė dar ūkaus, Židinys meilės kais. Kol pavasaris, noris Žemėj meilę paskleist, – Debesėliai po porą Vaikšto saulės takais... (Kaunas) Mano meilės Krante žydi ievos, Skamba volungių giesmės sode. Skuba dienos gražiausios ir mielos, – Nepamiršiu aš jų niekada! Mano vasarą Svajos ir viltys Suspindės nuostabiausiais žiedais, O vaivorykštės juostoj už tilto Vėl gelsvieji takai prasiskleis... (Vilnius) Neparduok šią naktį aitvarams Mano meilės, mano bučinių – Išsvajotų, laukiamų, ieškotų... Neparduoki vasaros nakties... Neparduok smaragdo žalumos, Ryto vartams nuskintų žiedų. Susitiksim bundančiuos sapnuos... Neparduoki vasaros nakties. (Naujoji Akmenė) Krinta, motin, ant žemės ne grūdas, Krinta, motin, vaikai prakeikti. Lyg gyvenimo buvę paminklai: Kur pažvelgsi – kapai ir kapai. Lyg šešėliai prie lango priglusta Taip savi, taip savi – svetimi. Motin, motin, ant žemės juk krinta Mūsų laimė lyg kvaiša naktis. (Jurbarkas) Man prisimena tėviškės pieva, Po kurią aš vaikystėj braidžiau, Kur ieškojau takelio nors vieno, – Penkialapį tiktai suradau. Sako, neša jis džiaugsmą ir laimę, Šitą laimę dalina visiems; Skaidrią, linksmą jaunatvišką dainą, Sako, skiria mažiems ir jauniems. Ten toliau, už kalvos, miškas senas, Ten gegutė, žibučių žiedai. Ir lakštutės daina vis skardena... Ten nuostabūs Šventosios krantai. Tik vaikystės takeliai prapuolė, – Ten jau auga berželiai kiti. Nors ieškojau takelio aš uoliai, Bet jaunystės surast negali... (Druskininkai) Ant kelmo karaliai besėdintys: rodo delnus, išdrožtus iš medžio, akis, išimtas iš pavasario pumpurų, balsą iš kraujuojančio kelmo dar gyvų šaknų, iš manęs: nukirtai mano medį... (Marijampolė) Lietaus man reikia, Kad gaivintų žemę, Gyslotį ties plačiu keliu, Takažolės lapus, žiedus čiobrelio Nuplautų vandeniu gaiviu. Lietaus man reikia. Man skausmo reikia – Taip galiu pravirkti, Nušluostyt ašaras kitų, Kažkam suteikti paskutinę viltį (Sakyti tiesą per sunku). Man skausmo reikia. Audros man reikia, Kad ji išsklaidytų Mintis užplūdusias sunkias. – Galbūt žaizda širdy greičiau užgytų, Skaudžiai palietusi mane?.. Audros man reikia. Publikuota: 2008-05-14 16:57:49 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|