|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-05-13 09:31
|
|
|
Užtvėrus teršiamą Lieponos vietą bonais, Marijampolės PGV ugniagesys gelbėtojas Ramūnas Šukys suplūdusius teršalus neutralizavo purkšdamas sorbentus.
Eugenijaus NAIKELIO nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Švenčių dienomis per pačią valstybinę sieną tekančiame Lieponos upelyje liejosi teršalai. Kenksmingos medžiagos tekėjo iš Rusijos pusės, nešvarūs vandenys bėgo pasieniu ties Vilkaviškio rajono teritorija, o teršalus surinkti teko iš Marijampolės atvykusiems ugniagesiams gelbėtojams.
Šis incidentas priminė dar pernai iškeltą problemą, jog mūsų rajono ugniagesiai neaprūpinti sorbentais, kuriais turėtų utilizuoti teršalus, jiems išsiliejus į aplinką.
Pamatė naftos dėmes
Per ilgąsias šventes, gegužės 3 dieną, valstybės sieną saugantys Lieponos užkardos pasieniečiai pastebėjo Lieponos upeliu plaukiančias naftos produktų dėmes. Buvo nustatyta, jog teršalai išteka iš vamzdžio prie pat Kybartų pasienio posto, iš Rusijos pusės.
Apie įvykį pasieniečiai iš karto pranešė Aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros vedėjui Vitui Bakui. Gamtosaugininkas informavo rajono Savivaldybės atstovus, departamentą. Buvo iškviesti ugniagesiai.
Tačiau prie upės susirinkę Lietuvos pasieniečiai, aplinkosaugininkai ir gaisrininkai nieko padaryti negalėjo. Mat į kitą upelio krantą, esantį jau Rusijos teritorijoje, įžengti jie neturėjo teisės.
Tuo tarpu kitame krante vaikščioję Rusijos pareigūnai svarstė, kad teršalai greičiausiai teka iš jų valstybės teritorijoje esančios degalinės. Tačiau konkrečių veiksmų kitos šalies pasieniečiai griebtis neskubėjo – tik saugojo, kad lietuviai neįkeltų kojos į jų žemes.
Beje, patys rusų pasieniečiai siūlė lietuviams per daug nesijaudinti. Mat Liepona savo vandenis neša į Širvintą, ši – į Šešupę, kuri, perbėgusi dalį Lietuvos, galiausiai suteka į Rusijos teritoriją.
Vyko ilgos derybos
Dvi valandas vyko įvairaus lygio derybos – pradedant pasienio pareigūnais, baigiant abiejų šalių Aplinkos ministerijomis.
Pagaliau lietuvių ugniagesiui buvo leista kirsti sieną – pereiti gal pusantro metro pločio upelį ir kitame Lieponos krante įkalti kuoliuką, prie kurio tuoj pat buvo pritvirtintos Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesių atsivežtos teršalus sulaikančios dvi bonų užtvaros.
Bonai neleido iš vamzdžio tekantiems teršalams plisti toliau, o surinktus teršalus marijampoliečiai skaidė purkšdami „Hydro Break“ sorbentą.
Į pasienį atvykę mūsų rajono ugniagesiai mažai galėjo pagelbėti, mat jie kenksmingus produktus sugeriančių medžiagų neturi. Buvo panaudotos tik Vilkaviškio PGT gelbėjimo rogės – kaip priemonė persikelti per siaurą upelį.
Teršalai, į Lieponą plūdę tai didesne, tai mažesne srove, tekėti liovėsi tik po poros dienų. Pirmadienį prie upelio vėl atvykę rajono pareigūnai kitoje Lieponos pusėje išvydo nemažą Rusijos pareigūnų delegaciją. Vienas jų iš anapus upelio pasakė ilgą kalbą ir „išreiškė padėką“ incidentą likvidavusiems lietuviams.
Kaip sakė Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas V.Bakas, pirmadienį Lieponos vandens buvo pasemta tyrimams atlikti. Jie parodė, jog šiuo metu upės vandens užterštumas neviršija normos. „Ugniagesiai gelbėtojai savo darbą atliko tikrai puikiai ir greitai. Sutrukdė tik tos ilgos derybos: jei leidimą peržengti sieną gelbėtojai būtų gavę greičiau, teršalų į upę būtų patekę dar mažiau“, – sakė V.Bakas.
Už tai atlyginimo negauna
Priminsime, jog lygiai prieš metus, gegužės mėnesį, rašėme, kaip įvykus nedidelei avarijai gatvėje išsiliejo lengvojo automobilio tepalai.
Tokiais atvejais kenksmingas medžiagas paprastai pašalina ugniagesiai gelbėtojai. Tačiau paaiškėjo, jog Vilkaviškio priešgaisrinė ugniagesių gelbėjimo tarnyba sorbentų neturi. Tarnybos viršininkas Edmundas Zabilavičius tuomet aiškino, jog kituose rajonuose šias medžiagas ugniagesiams perka Savivaldybė, kuri turėtų rūpintis aplinkos švara.
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis buvo įsitikinęs, kad sorbentais, kaip ir kitomis darbo priemonėmis, ugniagesius turėtų aprūpinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Šio departamento Operatyvaus valdymo valdybos parengties skyriaus viršininkas Vladas Suslavičius tuomet teigė, kad techninis darbas po avarijos nuplauti kenksmingus produktus nepriskiriamas gelbėjimo darbams ir už tai ugniagesiai net negauna atlyginimo. Todėl savivaldybės turėtų bent jau pasirūpinti sorbentais.
Anot V.Suslavičiaus, visoje respublikoje Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sorbentus gauna iš Savivaldybių pagal Aplinkosaugos programą. „Bet jei savivaldybė nori, gali sorbentus perduoti kitoms įmonėms, kurios budi ištisą parą ir kilus nelaimei padės“, – tuomet aiškino pareigūnas.
S.Kasparaitis sakė, jog mūsų rajone sorbentais aprūpintos įstaigos yra UAB Vilkaviškio komunalinis ūkis ir UAB „Kybartų Darna“. Žinia, šios įstaigos ištisomis paromis nedirba, tad incidentui kilus naktį arba per šventes, kaip buvo ir pastaruoju atveju, operatyviai tikrai negalėtų reaguoti.
Situacija nepasikeitė
Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Audronius Stroginis, pats dalyvavęs likviduojant avariją pasienyje, teigė, jog situacija nepasikeitė. Kaip ir pernai, rajono ugniagesiai sorbentų neturi.
„Gerai, kad šįkart nelaimė palyginti nedidelė. Tačiau jei būtų rimtesnė avarija ir dar, kaip šį kartą, penkios laisvos dienos – nežinia, kaip viskas baigtųsi, – kalbėjo viršininko pavaduotojas. – O šį kartą marijampoliečiai svarstė galimybę pateikti sąskaitą mūsų Savivaldybei už sunaudotas medžiagas.“
Apie „sąskaitos pateikimą“ paklaustas Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Rytis Masys sakė: „Konkretus sprendimas dar nepriimtas, bet apie tai tikrai kalbėsimės. Priemones juk pirkome už mūsų Savivaldybės lėšas.
Apie įvykį mums buvo pranešta iš departamento, tad važiavome nedelsdami, nes negalime laukti, kol kažkas atsibus ir imsis kokių nors priemonių. Jūsų Savivaldybei taip pat buvo pranešta, tačiau, bent jau kol likvidavome incidentą, atstovų iš ten nesulaukėme.
Marijampolės Savivaldybė mums skiria lėšų ir mes perkame tai, kas reikalinga avarijoms likviduoti. O departamentas pinigų tikrai neskiria – juk kiekvienos savivaldybės reikalas savoje teritorijoje saugoti aplinką.
Mano žiniomis, jūsų Savivaldybė turi nusipirkusi reikalingų priemonių. Bet, kaip žinia, avarijos dažniausiai kyla arba naktį, arba ne darbo dienomis. Taigi reikia išspręsti klausimą, kaip priemones į incidento vietą pristatyti operatyviai. Marijampolės savivaldybė šį reikalą išsprendusi – ji perdavė šią funkciją mums, nes esame budinti tarnyba.“
Bonai ir sorbentas avarijos padariniams likviduoti Marijampolės PGV kainavo apie 1100 litų.
Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemeras Jonas Meškauskas sakė: „Šiuo atveju mūsų pagalbos niekas ir neprašė. Kadangi civilinės saugos specialistas Juozas Totoraitis savaitgalį buvo išvykęs savais reikalais, aš pats vakare nuvažiavau į avarijos vietą, tačiau viskas jau buvo sutvarkyta ugniagesių. Savivaldybei jokių sąskaitų kol kas niekas nepateikė. Manau, kad nuostolius padengti turėtų kaltininkas – Kaliningrado sritis. Juk reikia sumokėti ne tik už bonus ir sorbentus, bet ir ugniagesiams už jų darbą. O ypatingoms situacijoms yra sudaryta ekstremalių situacijų komisija – esant reikalui ji visa būtų sukelta ant kojų“.
Švenčių dienomis per pačią valstybinę sieną tekančiame Lieponos upelyje liejosi teršalai. Kenksmingos medžiagos tekėjo iš Rusijos pusės, nešvarūs vandenys bėgo pasieniu ties Vilkaviškio rajono teritorija, o teršalus surinkti teko iš Marijampolės atvykusiems ugniagesiams gelbėtojams. |
Šis incidentas priminė dar pernai iškeltą problemą, jog mūsų rajono ugniagesiai neaprūpinti sorbentais, kuriais turėtų utilizuoti teršalus, jiems išsiliejus į aplinką.
Per ilgąsias šventes, gegužės 3 dieną, valstybės sieną saugantys Lieponos užkardos pasieniečiai pastebėjo Lieponos upeliu plaukiančias naftos produktų dėmes. Buvo nustatyta, jog teršalai išteka iš vamzdžio prie pat Kybartų pasienio posto, iš Rusijos pusės.
Apie įvykį pasieniečiai iš karto pranešė Aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros vedėjui Vitui Bakui. Gamtosaugininkas informavo rajono Savivaldybės atstovus, departamentą. Buvo iškviesti ugniagesiai.
Tačiau prie upės susirinkę Lietuvos pasieniečiai, aplinkosaugininkai ir gaisrininkai nieko padaryti negalėjo. Mat į kitą upelio krantą, esantį jau Rusijos teritorijoje, įžengti jie neturėjo teisės.
Tuo tarpu kitame krante vaikščioję Rusijos pareigūnai svarstė, kad teršalai greičiausiai teka iš jų valstybės teritorijoje esančios degalinės. Tačiau konkrečių veiksmų kitos šalies pasieniečiai griebtis neskubėjo – tik saugojo, kad lietuviai neįkeltų kojos į jų žemes.
Beje, patys rusų pasieniečiai siūlė lietuviams per daug nesijaudinti. Mat Liepona savo vandenis neša į Širvintą, ši – į Šešupę, kuri, perbėgusi dalį Lietuvos, galiausiai suteka į Rusijos teritoriją.
Dvi valandas vyko įvairaus lygio derybos – pradedant pasienio pareigūnais, baigiant abiejų šalių Aplinkos ministerijomis.
Pagaliau lietuvių ugniagesiui buvo leista kirsti sieną – pereiti gal pusantro metro pločio upelį ir kitame Lieponos krante įkalti kuoliuką, prie kurio tuoj pat buvo pritvirtintos Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesių atsivežtos teršalus sulaikančios dvi bonų užtvaros.
Bonai neleido iš vamzdžio tekantiems teršalams plisti toliau, o surinktus teršalus marijampoliečiai skaidė purkšdami „Hydro Break“ sorbentą.
Į pasienį atvykę mūsų rajono ugniagesiai mažai galėjo pagelbėti, mat jie kenksmingus produktus sugeriančių medžiagų neturi. Buvo panaudotos tik Vilkaviškio PGT gelbėjimo rogės – kaip priemonė persikelti per siaurą upelį.
Teršalai, į Lieponą plūdę tai didesne, tai mažesne srove, tekėti liovėsi tik po poros dienų. Pirmadienį prie upelio vėl atvykę rajono pareigūnai kitoje Lieponos pusėje išvydo nemažą Rusijos pareigūnų delegaciją. Vienas jų iš anapus upelio pasakė ilgą kalbą ir „išreiškė padėką“ incidentą likvidavusiems lietuviams.
Kaip sakė Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas V.Bakas, pirmadienį Lieponos vandens buvo pasemta tyrimams atlikti. Jie parodė, jog šiuo metu upės vandens užterštumas neviršija normos. „Ugniagesiai gelbėtojai savo darbą atliko tikrai puikiai ir greitai. Sutrukdė tik tos ilgos derybos: jei leidimą peržengti sieną gelbėtojai būtų gavę greičiau, teršalų į upę būtų patekę dar mažiau“, – sakė V.Bakas.
Priminsime, jog lygiai prieš metus, gegužės mėnesį, rašėme, kaip įvykus nedidelei avarijai gatvėje išsiliejo lengvojo automobilio tepalai.
Tokiais atvejais kenksmingas medžiagas paprastai pašalina ugniagesiai gelbėtojai. Tačiau paaiškėjo, jog Vilkaviškio priešgaisrinė ugniagesių gelbėjimo tarnyba sorbentų neturi. Tarnybos viršininkas Edmundas Zabilavičius tuomet aiškino, jog kituose rajonuose šias medžiagas ugniagesiams perka Savivaldybė, kuri turėtų rūpintis aplinkos švara.
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis buvo įsitikinęs, kad sorbentais, kaip ir kitomis darbo priemonėmis, ugniagesius turėtų aprūpinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Šio departamento Operatyvaus valdymo valdybos parengties skyriaus viršininkas Vladas Suslavičius tuomet teigė, kad techninis darbas po avarijos nuplauti kenksmingus produktus nepriskiriamas gelbėjimo darbams ir už tai ugniagesiai net negauna atlyginimo. Todėl savivaldybės turėtų bent jau pasirūpinti sorbentais.
Anot V.Suslavičiaus, visoje respublikoje Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sorbentus gauna iš Savivaldybių pagal Aplinkosaugos programą. „Bet jei savivaldybė nori, gali sorbentus perduoti kitoms įmonėms, kurios budi ištisą parą ir kilus nelaimei padės“, – tuomet aiškino pareigūnas.
S.Kasparaitis sakė, jog mūsų rajone sorbentais aprūpintos įstaigos yra UAB Vilkaviškio komunalinis ūkis ir UAB „Kybartų Darna“. Žinia, šios įstaigos ištisomis paromis nedirba, tad incidentui kilus naktį arba per šventes, kaip buvo ir pastaruoju atveju, operatyviai tikrai negalėtų reaguoti.
Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Audronius Stroginis, pats dalyvavęs likviduojant avariją pasienyje, teigė, jog situacija nepasikeitė. Kaip ir pernai, rajono ugniagesiai sorbentų neturi.
„Gerai, kad šįkart nelaimė palyginti nedidelė. Tačiau jei būtų rimtesnė avarija ir dar, kaip šį kartą, penkios laisvos dienos – nežinia, kaip viskas baigtųsi, – kalbėjo viršininko pavaduotojas. – O šį kartą marijampoliečiai svarstė galimybę pateikti sąskaitą mūsų Savivaldybei už sunaudotas medžiagas.“
Apie „sąskaitos pateikimą“ paklaustas Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Rytis Masys sakė: „Konkretus sprendimas dar nepriimtas, bet apie tai tikrai kalbėsimės. Priemones juk pirkome už mūsų Savivaldybės lėšas.
Apie įvykį mums buvo pranešta iš departamento, tad važiavome nedelsdami, nes negalime laukti, kol kažkas atsibus ir imsis kokių nors priemonių. Jūsų Savivaldybei taip pat buvo pranešta, tačiau, bent jau kol likvidavome incidentą, atstovų iš ten nesulaukėme.
Marijampolės Savivaldybė mums skiria lėšų ir mes perkame tai, kas reikalinga avarijoms likviduoti. O departamentas pinigų tikrai neskiria – juk kiekvienos savivaldybės reikalas savoje teritorijoje saugoti aplinką.
Mano žiniomis, jūsų Savivaldybė turi nusipirkusi reikalingų priemonių. Bet, kaip žinia, avarijos dažniausiai kyla arba naktį, arba ne darbo dienomis. Taigi reikia išspręsti klausimą, kaip priemones į incidento vietą pristatyti operatyviai. Marijampolės savivaldybė šį reikalą išsprendusi – ji perdavė šią funkciją mums, nes esame budinti tarnyba.“
Bonai ir sorbentas avarijos padariniams likviduoti Marijampolės PGV kainavo apie 1100 litų.
Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemeras Jonas Meškauskas sakė: „Šiuo atveju mūsų pagalbos niekas ir neprašė. Kadangi civilinės saugos specialistas Juozas Totoraitis savaitgalį buvo išvykęs savais reikalais, aš pats vakare nuvažiavau į avarijos vietą, tačiau viskas jau buvo sutvarkyta ugniagesių. Savivaldybei jokių sąskaitų kol kas niekas nepateikė. Manau, kad nuostolius padengti turėtų kaltininkas – Kaliningrado sritis. Juk reikia sumokėti ne tik už bonus ir sorbentus, bet ir ugniagesiams už jų darbą. O ypatingoms situacijoms yra sudaryta ekstremalių situacijų komisija – esant reikalui ji visa būtų sukelta ant kojų“.
Publikuota: 2008-05-13 09:31:36
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|