„Santaka“ / Šiandien mes švenčiame...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-05-06 16:11

Dalinkitės:  


Šiandien mes švenčiame...

Šiandien mes švenčiame savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ne tik šia, bet ir dar viena ne mažiau reikšminga – laikraščio 60-ies metų jubiliejaus – proga mes pakalbinome keletą savo kolegų – buvusių mūsų redakcijos darbuotojų, kurie lig šiol žurnalistais dirba įvairiuose šalies leidiniuose. Nepamirštame ir neetatinių savo bendradarbių, kurių pavardės gerai žinomos visiems rajono skaitytojams, o jų rašiniai visuomet laukiami. Su didžiule pagarba visuomet prisimename ir tuos darbuotojus, kurie savo darbu laikraščio istorijoje palikę ryškią žymę, dabar jau išėję į užtarnau- tą poilsį. Jų mintys taip pat ras vietos laikraštyje. Juk jubiliejiniai metai dar net neįpusėjo. Taigi su švente, mieli kolegos, redakcijos bičiuliai, laikraščio skaitytojai!



„Santakos“ redakcija





Visiems laikams liko dalelė manęs

Man atrodo, kad ir dabar užsimerkusi ateičiau iki savo pirmosios redakcijos durų, nors praėjo daugiau nei 20 metų, kai su ja atsisveikinau. Ganėtinai ilgai (8 metus) vaikščiojau tuo keliu, pradėjusi pažintį su laikraščiu nuo korektorės ir skelbimų tvarkytojos darbo.

Gerai atsimenu, kad tada man naktimis sapnuodavosi linotipo (buvo tokia keista spaustuvės mašina) tarškėjimas ir laikraštyje praleistos klaidos. Seniai nebėra tokių poligrafijos mašinų, ir redakcijos durys nebe tos, ir laikraštis seniai nebe „Pergalė“, o „Santaka“, bet tarp visų rajonų ir miestų laikraščių jis man neabejotinai artimiausias. Tarsi ten būtų visiems laikams likusi mano pačios dalis su pirmaisiais straipsniais. Artimas gal ir dėl to, kad „Santakos“ redakcijoje dalis kolektyvo – mano seniai pažįstami puikūs žurnalistai.

Džiaugiuosi, kad jie daro rimtą, garbingą, bet nenuobodų laikraštį. Galiu tai tvirtinti, nes kartais perskaitau vienu metu visą pluoštą „Santakų“ nuo pirmo pavadinimo iki skelbimų.

Manau, kad tai mano pirmosios redakcijos nuopelnas, jog iki šiol esu įsitikinusi, kad žiniasklaida nėra vien verslas, vien būdas „daryti“ pinigus. Todėl niekada negalėčiau dirbti bulvarinėje spaudoje, todėl, kaip įmanydami, mėginame su „Lietuvos žinių“ redakcija kurti šiek tiek kitokį dienraštį, nei kiti, galvodami, kad jį leidžiame protingam ir geram žmogui, viskuo besidominčiam skaitytojui. Tikiuosi, kad tarp „Santakos“ skaitytojų yra ir vienas kitas „Lietuvos žinių“ skaitytojas. Mūsų laikraštis pernai paminėjo 95 metų sukaktį ir jau galvojame apie 100-metį. Linkiu tiek pat sulaukti ir „Santakai“.



Valentina ČEPLEVIČIŪTĖ

„Lietuvos žinių“ redaktorė





Vien geri prisiminimai apie draugiškumą

Užklaustas apie praeitį, drąsiai ir garsiai pasakau, jog pirmoji mano darbovietė – „Pergalės“ redakcija. Nors buvau baigęs tuometinį Kapsuko veterinarijos technikumą, įgijęs kur kas proziškesnę specialybę ir dirbau Veislininkystės stotyje.

Spaudoje pirmąkart pasireiškiau penktoje klasėje: buvusio Kalvarijos rajono laikraštis „Komunizmo aušra“ išspausdino mano kritinį straipsnį apie kolūkio brigadininką, mūsų kaimyną. Tada visam laikui supratau, jog ne tik malonu laikraštyje matyti savo pavardę, bet ir gali „gauti į kailį“. Ilgai pažįstami erzino, kai po pirmuoju rašiniu „Pergalėje“ mano pavardė buvo išspausdinta su korektūros klaida – moteriška... Nežiūrint to, patiko rašinėti į rajono laikraštį apie veislininkystės ir gyvulininkystės problemas. O kai pakvietė dirbti į redakciją, berods 1966-aisiais, sutikau su malonumu, nors atlyginimas nukentėjo.

Tuo metu buvo spaudai neliečiamų temų, pavyzdžiui, prekyba. Bet imdavau ir parašydavau ką nors. Pamenu, kiek daug triukšmo sukėlė mano feljetonas „Kap, kap kapeikos!“

Norėjau rašyti aštriau, todėl sugalvojau satyros ir jumoro skyrelį „Per kepurę bamt“, kuris gyvavo keletą metų. Pasirašinėjau Š.Mikis. Bet ir pats gaudavau „per kepurę“.

Tačiau buvome jauni, drąsūs ir idealistai. Redakcija tuomet turėjo motociklą IŽ, juo važinėdavau rinktis informacijos. „Pergalės“ redakciją prisimenu tik kaip draugišką ir jaunatvišką kolektyvą. Iš jo buvau išėjęs, studijavau, vėl grįžau, po to trylika metų redaktoriavau Jonavos rajono laikraštyje, dirbau „Respublikoje“. Apskritai iš praeito laiko įstrigęs spaudoje dirbusių žmonių solidarumas, draugiškumas, kiekvienoje redakcijoje sutikdavo tave kaip svečią, artimiausią draugą. Dabar to nepasakyčiau, nes santykius šaldo konkurencija, rinka. Savo „Pergalei“, jūsų „Santakai“ linkiu neprarasti jaunatviškumo, draugiškumo ir išlaikyti kritišką žvilgsnį.



Julius LENČIAUSKAS

„Kauno dienos“ korespondentas





Esu nuoširdžiai dėkinga už viską, ką gavau

Tuometinėje „Pergalėje“ buvo graži tradicija – beveik visi kūrybiniai darbuotojai redakcijoje darbą pradėdavo nuo korektūros skaitymo. Paskui laikraštyje rasdavosi vienas kitas jų rašinėlis, jie stodavo bei baigdavo neakivaizdines ar dienines žurnalistikos studijas Vilniaus universitete ir kopdavo karjeros laiptais – tapdavo korespondentais, skyrių vedėjais, atsakingais sekretoriais, redaktoriais.

Aš buvau viena iš nedaugelio, pradžioje pauosčiusi šiek tiek mokslų, o vasaromis atlikinėjusi praktikas gimtojo rajono laikraščio redakcijoje. Manau natūralu, kad būtent „Pergalė“ tapo pirmąja mano, jau diplomuotos žurnalistės, darboviete.

Mokslas – teorija. Kad rašymas virstų kokybišku produktu, reikia įgūdžių, praktikos. Kiekvienam jaunam ir žaliam korespondentui, be abejo, ir man, praktikų patarimai labai pravertė. Jų negailėjo kabineto kolegė Birutė Jurkšaitytė-Nenėnienė, tuometinis redaktorius Povilas Jankys, jo pavaduotoja Birutė Pavlovienė, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Vendrikis, kiek vėliau – jauna, turinti žurnalistės Dievo dovaną Valė Čeplevičiūtė. Visi jie atidžiai redaguodavo mano „šedevrus“, taikliai pastebėdavo „slydimą temos paviršiumi“, rasdavo tikslesnį, taiklesnį žodį, svaresnį argumentą.

Nuoširdžiai ačiū jiems už tai. Įsitikinusi, jog jų pastabas sugebėjau priimti geranoriškai, ir tai vėliau formavo tinkamus darbo įgūdžius.

Visur, kur teko dirbti po „Pergalės“, labiausiai vyliausi rasti tokius pat šiltus žmones, tą draugišką kolegiškumą, siekti bendro kūrybinio darbo kokybės, aukšto profesionalumo lygio visa, ką patyriau nedidelėje, bet labai jaukioje Vilkaviškio rajoninio laikraščio redakcijoje.

„Pergalės“ mokykla nenuėjo veltui. Tai sakau mintydama ne tiek apie savo kaip korespondentės amato sėkmę (apie tai lai sprendžia kiti), bet turėdama galvoje bendražmogiškus santykius tiek darbo kolektyve, tiek bendraujant su žmonėmis (renkant medžiagą).

Manau, kad būtent iš pergaliečių išmokau klausytis kitų ir lengva ranka visu tuo, ką esu perpratusi pati, dalytis su jaunesniaisiais kolegomis.

Retkarčiais šmirinėdama po internetą, visada atrandu laiko pavartyti dabartinę „Santaką“.

Aišku, pirmiausiai ieškau ir perskaitau buvusių „Pergalės“ korespondentų rašinius. Paskui – jau nepažįstamų su jais dirbančių žurnalistų kūrybą. Smagu, kad rajono išeiviai gali sužinoti gimtojo krašto naujienas, kurias įdomiai bei profesionaliai pateikia redakcijos kūrybinis kolektyvas, nesistengiantis eiti pigių sensacijų atpasakojimo keliu, o savo kasdieniniame darbe išlaikantis bendražmogiškąją etiką.



Angelė VILKAITYTĖ-PILVELIENĖ

„Ūkininko patarėjo“ korespondentė





Pas jus grįžtu kaip į namus

„Santakoje“ dirbau penkerius metus, 1980–1985 m. Atėjau ten iš Šakių rajono „Draugo“ laikraščio. Man visuomet buvo artimesnis Vilkaviškio laikraštis „Pergalė“, nes mano tėvai gyveno Kybartuose, pati esu baigusi Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą. Rašinėjau į „Pergalę“ dar mokydamasi vidurinėje: išspausdindavo mano eilėraščių, straipsnelių apie mokyklą.

Vėliau, baigusi Vilniaus universitetą, 3 metus dirbau Vištyčio vidurinėje mokykloje. Iš ten irgi rašydavau į „Pergalę“.

Galiu pasakyti, kad dirbti šiame laikraštyje man labai patiko. Čia – ypač geras kolektyvas, šilčausias iš visų redakcijų, kiek esu dirbusi. Iki šiol su nostalgija prisimenu visus veidus.

Tuo metu, kai dirbau, redaktorius buvo Povilas Jankys. O su dabartine redaktore Dangyra Apanavičiene, kuri buvo ką tik pradėjusi dirbti, tuomet sėdėjau viename kabinete.

Kiek atsimenu, rašydavau įvairiomis temomis: ir iš kaimo, ir iš pramonės, ir „ideologinius“ straipsnius – tada taip reikėjo. Bet dabar daugiau prisimenu ne tai, ką rašiau, o patį kolektyvą. Labai gerai sutarėme, draugavome, eidavome vieni pas kitus, švęsdavome kartu.

Ir dabar atvykusi pas jus jaučiuosi kaip namie.



Zita ZOKAITYTĖ

„Kėdainių garso“ žurnalistė, daug metų dirbusi šio laikraščio redaktore





Iki šiol jaučiu jos šilumą

Buvo 1970-ieji, paskutinės mokymosi Pilviškių vidurinėje mokykloje dienos, kai tuometiniame „Pergalės“ laikraštyje pastebėjau skelbimą, jog reikalingas darbuotojas. Nedvejodamas (laikraščiui rašinėjau ne pirmi metai) tuoj pravėriau redaktoriaus Juozo Urbono kabineto duris. Pasiūlė tapti fotokorespondentu, nors neturėjau jokio supratimo apie fotografavimą.

Po kelių savaičių gavau redaktoriaus pavaduotojo Algimanto Vendrikio laišką – kvietimą dirbti… korektoriumi. Tiesa, lig tol spėjau nusipirkti fotoaparatą „Smena Rapid“ ir pramokau daryti nuotraukas (matyt, tikėjausi, jog teks imtis fotografo darbo).

Korektūros klaidų „žvejojimas“ neužgožė noro rašyti. Daug rašiau. Keitėsi pareigos. Dabar net juokinga, kiek jėgų ir energijos atidaviau rengdamas „Socialistinio lenktyniavimo“ puslapius. Per keletą metų tapau netgi šiokiu tokiu pramonės, statybos įmonių, teisėsaugos institucijų veiklos žinovu!

„Pergalės“ redakcija – pirmoji mano darbovietė, ir esu laimingas, kad lig šiol jaučiu jos šilumą, kūrybinį pakylėjimą. Už tai be galo dėkingas buvusiems kolegoms žurnalistams Povilui Jankiui, Birutei Nenėnienei, Birutei Pavlovienei, Laimai Vabalienei…. Gal dėl to buvo sunku pereiti į kitas darbovietes: Lietuvos televiziją (Marijampolės zonos redaktoriumi), tuometinį Kapsuko rajono vykdomąjį komitetą (sekretoriumi). Ir jau penkiolikti metai stovėdamas prie Sūduvos regiono savaitraščio „Savaitė“ kūrybinio vairo, dažnai mintyse nuklystu į „Pergalę“, beveik dešimt metų mane vedžiojusią po Vilkaviškio rajoną.

Populiarumo, saulės spindulių dabartinei „Santakai“!



Gracius KNEIZEVIČIUS

Sūduvos regiono savaitraščio „Savaitė“ redaktorius




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas