Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-05-06 16:04

---

Algirdas ir Teresė Narijauskai sraiges auginti pradėjo praėjusį pavasarį.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Aplinkos ministerija paskelbė, jog šiais metais patvirtintas 650 tonų gyvų vynuoginių sraigių surinkimo iš gamtos limitas. Dar panašiai tiek šalyje veikiančios keturios sraigių perdirbimo įmonės jų įsiveš iš užsienio. Paskaičiuota, kad viename kvadratiniame metre žemės galima užauginti iki 2 kg sraigių, o hektare – apie 20 tonų. Kaip sekasi šis Suvalkijoje gana retas verslas, pakalbinome pilviškiečius Teresę ir Algirdą NARIJAUSKUS.

Išgirdo per „Pūką“

– Žemės mes daug neturime ir į didesnį ūkininkavimą neįsisukome. Iš tėvų paveldėjome 1,5 ha, dar 25 arus nusipirkome prie namų – tai ir visas mūsų ūkis, – pasakojo Algirdas Narijauskas. Algirdas dirba degalinėje dujų operatoriumi, Teresė šeimininkauja namuose.

Narijauskai prisimena, kaip prieš porą metų klausydamiesi „Pūko“ radijo išgirdo įdomų reportažą apie vynuoginių sraigių auginimą.

– Susiruošėme pas Vynuoginių sraigių augintojų asociacijos prezidentą Rolandą Janušauską, norėdami sužinoti šį tą daugiau apie šiuos gyvūnus. Prezidentas parodė sraigių plantacijas, patarė, pamokė, davė literatūros ir grįžę pusiau juokais, pusiau rimtai ėmėmės šio verslo, – pasakoja Teresė.

Saugo piemuo

Sraigėms auginti nereikia daug žemės, nedideli kapitaliniai įdėjimai. Pasak A.Narijausko, pradžiai pakanka 15–20 arų žemės. Plotelį reikia aptverti smulkoku sietu, kad sraigės nepaplistų po aplinkinius laukus. Sraigės – maždaug 3–4 cm skersmens kriauklėje įsisukęs šliužas. Jos, pamažu šliauždamos ir vilkdamos su savimi kriauklę, per parą gali nuslinkti kelias dešimtis metrų. Jos įsigudrina perlipti ir per aptvaro (voljero) sietą. Todėl joms „ganyti“ (saugoti) tenka pasitelkti elektrinį piemenį. Ant sieto 20–30 cm nuo žemės nutiesiami du laideliai ir jais paleidžiama silpna elektros srovė. Sraigė pasiekusi laidus, nukrenta ant žemės ir negali perkopti voljero.

Pilviškiečiai pirmąsias sraiges parsivežė praeitų metų pavasarį. Jų nepirko, o, pasak Algirdo, nuvažiavę su anūkais prisirinko netoli Vilkijos iš panemunės šlaitų. Čia vynuoginės sraigės veisiasi natūralioje gamtoje. Kai ateina jų supirkimo metas, žmonės jas renka kaip grybus ir veža parduoti. Pradžioje neįprasto verslo pradininkai parsivežė apie 30 kg sraigių, paleido į voljerą, stebėjo, kaip joms patiks nauja aplinka. Vėliau parvežė dar kelias tokias partijas. Lauko sąlygomis tinkama parduoti sraigė užauga per 2–3 metus. Sraigės sparčiai dauginasi. Gegužės pabaigoje jos apsispjaudo taip vadinamomis „meilės strėlėmis“, po to padeda žemėje į varlių kurkulus panašius kiaušinėlius. Viena sraigė padeda iki 80 kiaušinėlių.

Labai mėgsta salotas

Jei tinkamai įrengtas voljeras, sraigių papildomai šerti beveik nereikia. Jos ėda viską, kas auga žemės paviršiuje – daržoves, rugius, bulves, dobilus (ypač baltuosius), kiaulpienes, dilgėles ir kitokius žalumynus, net supuvusius obuolius. Voljere joms galima pasodinti krienų, piliarožių, užveisti varnalėšų, dilgėlių. T.Narijauskienė sakė į aptvarą įmetanti viską, kas perauga ar atlieka darže. Ypač sraigės mėgsta salotas. Įmetus peraugusių salotų krūmelį, prie jo tuoj atsiranda krūvelė kriauklėtų gyvūnėlių.

Tačiau sraigės turi ir nemažai priešų. Jaunikles ėda varlės, žiurkės, pelės, paūgėjusias išnešioja varnos, kiti paukščiai. A.Narijauskas apgailestavo, jog daug sraigių praeitą rudenį išnešiojo varnėnai. Žiemą nemažai sraigių sunaikino kurmiai. Sraigėms apsaugoti nuo kurmių ir graužikų reikėtų įrengti pagilintą, su apie 20 cm į žemę įleistu tinklu voljerą. Apsisaugant nuo paukščių, tiktų tinklą užtiesti ir virš voljero. Tačiau tai reikalauja papildomų lėšų.



Reklamose gražiau

Narijauskai sraigių dar nepardavė. Pasak namų šeimininkės, reklamose viskas gražiau ir paprasčiau nei natūroje. Sraigių supirkėjų kol kas nedaug. Reklaminiuose leidiniuose rašoma, kad už kilogramą sraigių (su kriauklėmis) galima gauti po 2–2,5 lito. Pernai supirkėjai Narijauskams už kilogramą augintinių siūlė 89 centus. Tik Grūto parko direktorius Viliumas Malinauskas už kilogramą sraigių kurį laiką davė po 2 litus. Taigi iš sraigių vargu ar prasigyvensi. Teoriškai, norint susirinkti 6–8 tūkst. litų per metus, pakaktų 15–20 arų sraigyno, o siekiant iš šio verslo visiškai išsilaikyti, jau reikėtų sraiges auginti 2–3 hektaruose. Į vieną kilogramą vidutiniškai įeina 25 trijų keturių centimetrų skersmens sraigės.

– Užauginti lietuviai sugeba viską, taip pat ir sraiges, tačiau dažnai trūksta vieno – kad jų produkciją laiku nupirktų ir sumokėtų darbo vertus pinigus, – tvirtino A.Narijauskas.



Dar neragavo

Patys Narijauskai paragauti sraigių dar nesiryžo.

– Geriau bryzelis lašinių, nei dubenėlis sraigių, – mano namų šeimininkė. Atrodo, jog kol kas sraiges augina tie, kas pinigų neturi, o valgo, kas neturi kur pinigus padėti. Daug sraigių išvežama į Prancūzijos ir kitų Vakarų Europos šalių restoranus. Pernai Lietuvoje užauginta 450–500 t vynuoginių sraigių, maždaug 30 t perdirbtų, paruoštų vaišių stalui liko šalyje.

Gal ir Vilkaviškyje vienas kitas restoranas tuoj galės pasiūlyti tokios užkandos.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---