„Santaka“ / Vinkšnupių koldūnai stebino Varšuvą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-05-10 08:59

Dalinkitės:  


Vinkšnupių mečetė. 1868 m. piešinys.

Vinkšnupių koldūnai stebino Varšuvą

1918-aisiais atsikūrus Nepriklausomai Lietuvai, jos teritorijoje atsidūrė trys musulmonų parapijos – Kauno, Raižių ir Vinkšnupių. Pastaroji vietovė yra mūsų rajone, Bartninkų seniūnijoje. Čia totorių bendruomenė gyveno nuo 17 amžiaus. Iki Antrojo pasaulinio karo Vinkšnupiuose dar stovėjo totorių mečetė, nors musulmonų parapijos jau nebuvo.

Stanislovo Kričinsko knygoje „Lietuvos totoriai“ aprašyta keletas įdomių totorių papročių. A.Osipovičius 1868 m. Vinkšnupių apylinkėse stebėjo originalų mėsos rūkymo atvirame ore būdą. Šalia kaimo pastatų aukštai ant stulpų buvo pritvirtinta kartis, ant kurios plaikstėsi siauri mėsos gabalai. Taip buvo baigiama vėdinti rūkyta mėsa. Saulėje džiovintą jautieną vadino pastyrma. Sultinga, skani ji išsilaikydavo visą vasarą. Pastyrmos gaminimo būdas buvo gyventojų paslaptis, susijusi su tam tikrų vietinių žolelių panaudojimu.

Vinkšnupių totoriai augino daug žąsų, kurios jiems atstojo kiaules. Žąsų taukai buvo lydomi, mėsa sūdoma ir rūkoma labai dideliais kiekiais. Ten pat sūdydavo ir jautieną, vadinamą „pekelfleiš“, bei avieną, vadinamą pjaustiniu.

Penktadieniais arba bairamo šventei Lietuvos totoriai gamino mėgstamiausius tradicinius patiekalus – garsiuosius koldūnus (kundumus). Koldūnai būdavo stambūs, įdaryti itin riebia kapota veršiena arba jautiena. Pridėdavo mairūnų, svogūnų, pipirų bei druskos. Tešlą koldūnams minkydavo su vandeniu ir kiaušiniais.

Knygoje apie Vinkšnupių totorių papročius rašoma: „Susirinkę taip pat vaišinosi liaudišku skanėstu – pyragėliais. Tai tešloje įvyniota, peiliu kapota mėsa su avienos taukais, pipirais bei svogūnais. Varšuvoje juos vadina lietuviškais koldūnais, tačiau teisingiau vadina – totoriškais. Puikūs koldūnai, labai skanūs, tačiau reikia mokėti juos gaminti, nors iš pažiūros tai labai paprastas patiekalas. Juos valgo šaukštu, svarbiausia visą koldūną apžioti neperkandus tešlos ir neišpylus sulčių, kurios kaip tik yra mėgėjų vertinamas skanėstas. Koldūnams vartota geriausia mėsa per pusę su inkstų taukais, tešla turėjo būti labai plona, bet kartu nesuvirti ir nesuplyšti, kad iš jos neišbėgtų taukai. Koldūnų krašteliai dantyti. Prie jų pateikdavo krienų, bet sviesto neužpildavo.“

Suvalkų Užnemunės totoriai XIX a. pabaigoje pyragėlius su žąsiena vadino Bieliušo vaikais. Mėgstami totorių valgiai buvo sluoksniuotas pyragas (perekačevnikas), svogūnų pyragėliai (svogūnai, smulkiai kapota jautiena, aviena arba žąsiena).

Vienos signatarų šventės Ožkabaliuose metu Prezidentas Algirdas Brazauskas pasigedo Bartninkuose kavinės ar mažo restoranėlio, kur būtų galima paskanauti šio krašto valgių. Gal egzotiškais totorių virtuvės patiekalais garsėjanti kavinė atsiras ir greta dr. J.Basanavičiaus gimtinės? Turistai į ją tikrai užsuktų, viliotų egzotika – Suvalkijos širdyje gyvenusių totorių kulinarinis paveldas ir atgimusi patriarcho gimtinė, išgarsėjusi svetingumu ir lietuvišku kugeliu.

Kad tai ne svajonės, rodo Subartonyse (Varėnos r.), rašytojo V.Krėvės-Mickevičiaus gimtojo namo pašonėje, įkurtas totorių muziejus. Jo steigėja – Varėnos totorių draugijos pirmininkė Liusia Gaidukevičienė labai džiaugėsi, kad vilkaviškiečiai globoja jos gentainių kapines Vinkšnupiuose. Artimiausiu metu Lietuvos totorių bendruomenė prie šių kapinių atidengs paminklą ir memorialinę lentą, pasakojančią šio krašto totorių istoriją.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas