Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-05-06 16:03

---

Kartais tenka išgirsti skaitytojus sakant, jog laikraštyje nėra ką skaityti. Priekaištaujama ne tik „Santakai“, bet visai žiniasklaidai. „Atsiverti laikraštį, įsijungi radiją ar televizorių – vien tik žudymai, prievarta, plėšimai, vagystės, na, dar politikų rietenos...“ – sako kai kurie ir ragina rašyti „apie ką nors gražaus“.

Ir ką gali atsakyti, kai puikiai žinai, jog didžioji laikraščio dalis – būtent rašiniai apie gėrį, grožį, gerus darbus ir poelgius, renginius, dvasines vertybes, o kriminalinė kronika teužima tik kampelį leidinio. Keista, bet, pasirodo, būtent ta, juodoji, gyvenimo pusė labiausiai ir domina skaitytojus. Tuo įsitikintumėte, jeigu „Santaką“ pavartytumėte internete – daugiausia atsiliepimų, komentarų sulaukia kaip tik kriminalai. Juos žmonės perskaito pirmiausiai ir itin įdėmiai.

Priekaištaujama ir dėl reklamos bei skelbimų, kurie iš tiesų užima nemažą dalį laikraščio. Tačiau vėlgi – prieš kurį laiką telefonu atlikta apklausa parodė, kad daugelis skaitytojų „Santaką“ pradeda skaityti nuo užuojautų ir skelbimų.

Neseniai baigėsi redakcijos skelbtas piešinių konkursas „Laikraštis – laiko raštas“.

Suplaukė daug puikių, spalvingų, išradingų darbų. Yra piešinių, kuriuose vaikai atvaizdavo laikraštį, o jo puslapiuose, kad ir kaip keista – vien skelbimai „Perka“, „Parduoda“, kai kuriuose – netgi trumpi kriminalinių įvykių aprašymai. Ir nė užuominos apie tai, ką „Santaka“ rašė, pavyzdžiui, apie mokyklą, vaikus, mokytojus.

Yra ir daugiau ne tik skaitytojams, bet ir mums patiems, žurnalistams, keistų ir nesuprantamų dalykų.

Neseniai išleistas naujas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Jis, kaip ir senasis, perkrautas įvairių draudimų. Žurnalistų darbą apsunkina tai, kad dar griežčiau draudžiama skelbti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, išskyrus atvejus, kai tai liečia visuomenės (viešąjį) interesą.

Kol neįvykęs teismas, teisėsaugos pareigūnai atsisako pateikti nusikaltimą padariusio asmens vardą, pavardę ir kitokius duomenis, padedančius identifikuoti įtariamąjį. Todėl kriminalinių įvykių aprašymuose, suvestinėse dažniausiai ir mirguliuoja nieko nesakantys inicialai – A.B., O.M., D.K. ir pan. Ir kartais taip sunku paaiškinti į redakciją paskambinusiam žmogui, kodėl laikraštis neparašo ir slepia senutę žiauriai nukankinusio žudiko, girto avarijos kaltininko ar kokio vagies pavardę. Pikta doriems žmonėms, kad už nebylių raidžių pasislėpę įvairaus plauko „veikėjai“ išvengia viešumo, visuomenės pasmerkimo, o savo pavyzdžiu netgi suteikia drąsos bei ryžto veikti ir kitiems, į juos panašiems.

Kartais įstatymas nusikaltėlius, pažeidėjus saugo ir gina labiau nei nukentėjusiuosius. Ir žurnalistai čia niekuo dėti. Savo rašiniais jie nepadaro gyvenimo nei geresnio, nei blogesnio, o tik nušviečia tai, kas kasdien vyksta aplinkui. O ką skaityti – kriminalus ar straipsnius apie tai, kaip mokiniai sodina medelius ar motina savo sergančiam sūnui paaukoja inkstą – rinktis Jums, mieli skaitytojai.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---