„Santaka“ / Patirtus sunkumus sutuoktiniai vadina gyvenimo druska

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-05-10 08:50

Dalinkitės:  


Šešiasdešimt metų kartu išgyvenę Onutė ir Albinas Matulaičiai pailsi vaikų dovanotose sūpuoklėse.

Autorės nuotr.


Patirtus sunkumus sutuoktiniai vadina gyvenimo druska

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Karaliuose, Sodų gatvėje, gyvenantys Ona ir Albinas Matulaičiai kartu jau šešiasdešimt metų. Aštuntą dešimtį perkopę sutuoktiniai gražiai atšventė savo deimantines vestuves – juos aplankė vaikai su atžalomis, nuostabią šventę surengė Karalių bendruomenės nariai. Mat ir patys Matulaičiai nuo pat pradžios yra aktyvūs šios bendrijos „sraigteliai“.



Saugo angelas

– Labai gražiai mus pagerbė bendruomenė, – džiaugėsi Ona Matulaitienė. – Mūsų pirmininkė Danutė Rutkauskienė – tikrai gabi moteris. Ji puikiai vadovauja, visko sugalvoja, tiek daug padarė mūsų visų labui, – gyrė pirmininkę moteris.

Ir tikrai – jiems skirtoje šventėje Matulaičiai išklausė pačius gražiausius linkėjimus, kuriuos perskaitė visi susirinkę bendruomenės nariai. Sutuoktiniai dovanų gavo baltą angelą, rankose laikantį kvapnią žvakę – šeimyninės darnos ir ramaus gyvenimo simbolį.

– Dabar tai jau tikrai geras ir ramus gyvenimas, – sakė A.Matulaitis. – Anksčiau visko buvo: ir pasipykti tekdavo, ir kitokių dalykų iškęsti. Užtat dabar gražiai gyvename, nieko netrūksta. Kuičiamės namuose, ir tiek.



Pergyveno konkurentus

Onutę Albinas sakė nužiūrėjęs eidamas į bažnyčią. Karališkis Teiberiuose gyvenančią merginą vis sutikdavęs eidamas tuo pačiu „rubežiumi“. Vyriškis prisiminė, kad Teiberių bernai, supratę, jog jis dažnai žvilgčioja į Onutę, buvo uždraudę jam rodytis jų kaime.

– Dabar jau tik viena akimi matau, tačiau tada kuo puikiausiai įžvelgiau, kad Onutė labai graži, – pasakojo Albinas. – Patiko ji man. Ne veltui tiek metų išgyvenome. Ir ji suprato, kad gerą vyrą išsirinko. Tie teiberiškiai, kurie prie jos prieiti neleido, jau seniai po žeme, o aš, prižiūrimas žmonos, dar drūtas.



„Užsikonservavo“ sandėlyje

Gera Albinui teko moteris. Abu Vokietijoje per karą 1945 metais kasė apkasus. Visko patyrė. Užtat ir kartu tiek laiko, kad, pasak karališkių, suvalgė kalną druskos. Albinas prisipažino ir po šiai dienai druską mėgstantis, net ir silkę kartais pasūdąs.

Paklaustas, kaip jam, 83-ejų metų vyriškiui, pavyko likti išvaizdžiam, senolis vis šmaikštavo. Pasak jo, kolūkyje dirbęs sandėlyje, kur beicavo grūdus, tai ir pats nuo chemikalų gerai „užsikonservavęs“.



Geroji namų dvasia

O.Matulaitienė nuo vyro neatsilieka nei darbuose, nei šventėse.

Moteris užaugino ir gražiai išauklėjo tris sūnus. Ji labai didžiuojasi ir marčiomis, kurias, pasak jos, kaip tris lelijas jos ąžuolai nuskynė iš aukštaičių, žemaičių ir dzūkų darželių.

– Visada norėjau būti daktare, bet sveikata neleido ir mokslų neišėjau, – pasakojo Onutė. – Teko kurį laiką dirbti vaikų darželio virtuvėje. O šiaip – namie visą laiką tvarkydavausi, griebdavausi visokių rankdarbių, kad tik nebūčiau dyka. Sūnūs sakydavo, jog mano rankdarbiai jiems patys gražiausi, nors aš taip nemaniau. Mūsų vaikų širdys labai gražios, todėl jie taip ir sakė.



Ilsisi sūpynėse

Moteris džiaugėsi savo dorais sūnumis, jų vaikais. Visi trys su šeimomis dažnai aplanko, o per įvairias šventes ir dovanų nepagaili. Per vieną jubiliejų vaikai pastatė kieme gražią pavėsinę, kitos šventės proga nupirko į ten baldus, o šešiasdešimties bendro gyvenimo metų šventei paminėti padovanojo senukams sūpynes su stogu ir minkštasuoliu, kad pavargę tėveliai galėtų atsipūsti ir atsivėdinti.

O pavargti Matulaičiams tikrai yra kur. Prie jų namų – didžiulė šešiasdešimties arų teritorija. Aštuoniasdešimt trejų metų sutuoktiniai patys pjauna žolę, Onutė prisisodinusi gėlių, pasidariusi įdomių kompozicijų su akmenimis. Už tvarto – braškynas, daržovių lysvės. Matulaičiai dar laiko kelias vištas ir gaidį, namus saugo gerai prižiūrėtas didelis šuo.

– Kai jau visai nepajėgiame, tai paprašome kaimyno, kad padėtų, – sakė Onutė. – Bet jau kiek pajėgiame, tiek abu kuičiamės.



Vertina bendruomeniškumą

– Dar mudu su senuku sugebame dažnai kur išeiti, – dėstė O.Matulaitienė. – Man smagu, kad turime bendruomenę, kad galime visi susieiti. Atsimenu, kaip šituos kultūros rūmus 1969 metais kolūkis pastatė. Mačiau ir kaip jie nyko, blausėsi. O dabar širdis džiaugiasi, kad bendruomenės dėka jie atgaivinti, šviečia naujais langais, kad naudingi žmonėms. Mudu su vyru čia dar ne vieną šokį sušoksime. Kad ir viena akimi, bet gražias moteris jis mato, nepraleidžia progos jas pašokdinti. Ir man smagu žmonėse pasibūti, pabendrauti, atsiminti senus laikus, atsipūsti nuo rūpesčių arba jais pasidalyti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas