|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-04-30 17:04
|
|
|
„Graf Zeppelin“ LZ 127. 1929 metai, Vokietija.
Nuotrauka iš „Senų vežimų“ klubo archyvo
Lietuviai skraidantį „cepeliną“ matė Pirmojo pasaulinio karo metais
Pirmasis dirižablis, kurį pagamino prancūzas A.Žifaro, į orą pakilo 1852 metais. Jį varė garo mašinos (2,2 kW) sukamas oro sraigtas, o galėjo skristi tik tada, kai nebūdavo vėjo.
Pagal korpuso konstrukciją dirižabliai buvo skirstomi į standžiuosius, pusstandžius ir minkštuosius. Dirižablis pakildavo, kai būdavo išmetama dalis balasto, o nusileisdavo – kai išleisdavo dalį dujų. Dirižablis galėdavo manevruoti ore, kilti vertikaliai, kyboti, leistis. Jis pakildavo į 3–6 km aukštį, pasiekdavo 60–135 km/h greitį.
Vokiečių grafas Ferdinandas von Zeppelinas savo pirmąjį dirižablį išbandė 1900 metų liepos mėnesį. Jau po pirmojo skrydžio netikėtai pakilęs stiprus vėjo gūsis išplėšė orlaivį iš jam pastatyto angaro. Vandenilio pripildytas apvalkalas sprogo ir viskas per akimirką paskendo liepsnose. Ši nesėkmė grafo išradėjo neatbaidė ir jis toliau statė vieną orlaivį po kito.
Grafas Ferdinandas von Zeppelinas nė neįtarė, kad jo pavardė taip išpopuliarės. Pirmojo pasaulinio karo metais šie orlaiviai buvo naudojami žvalgyboje, o kartais ir bomboms mėtyti ant karinių įtvirtinimų. Būtent tuomet Lenkijos ir Lietuvos gyventojai galėjo pirmą kartą pamatyti dirižablį, arba, kaip dar jie buvo vadinami, „cepeliną“. Standi vidinė konstrukcija suteikė orlaiviui charakteringą formą, lietuvėms šeimininkėms priminusią jų gaminamus didžkukulius. Maždaug tuomet patiekalas iš įdarytos bulvių masės buvo pavadintas taip, kaip mes jį girdime vadinant ir dabar – cepelinai.
Amžiaus pradžioje po Europą skraidė per 100 tokių „cepelinų“. Šios elegantiškos didžiulės skraidyklės gabeno keleivius iš Europos į Šiaurės ir Pietų Ameriką. Kai kurios iš jų buvo tiesiog milžiniškos. Didžiausias pasaulyje dirižablis – tai 1936 m. „Zeppelin“ firmos pagamintas „Hindenburg“ LZ 129. Šis dirižablis, pradėtas statyti 1934 metais, buvo ne tik didžiausias, bet ir prabangiausias bei galingiausias iš visų to laiko dirižablių. Jis buvo vadinamas „išdidžiuoju naujosios Vokietijos angelu“. Dydžiu orlaivis pranoko visus savo pirmtakus: ilgis siekė 248 m, diametras – 41 m. „Angelas“ turėjo keturis galingus „Daimler“ variklius – kiekvienas po 4200 arklio jėgų, skrydžio nuotolis – 14 000 kilometrų.
1929 metais dirižablis „Graf Zeppelin“ LZ 127 nenutūpdamas nuskriejo iš Frydrichafeno (Vokietija) iki Tokijo (Japonija) per 100 valandų. Šis dirižablis taip pat buvo vienas iš didžiausių to meto „cepelinų“. Nors svėrė 15 tonų, jis išvystydavo 110 kilometrų per valandą greitį. 1929 m. panašus į jį dirižablis „Graf Zeppelin“ pirmąkart apskrido Žemės rutulį.
Likimas „cepelinams“ buvo nepalankus. Dirižablių era baigėsi 1937 metais, kai tūpdamas Lakeharste (JAV) užsidegė dirižablis „Hindenburg“ LZ 129. Tada žuvo 35 iš 96 jame buvusių žmonių.
Darius Renaldas DULINSKAS
„Senų vežimų“ klubo
prezidentas
Pirmasis dirižablis, kurį pagamino prancūzas A.Žifaro, į orą pakilo 1852 metais. Jį varė garo mašinos (2,2 kW) sukamas oro sraigtas, o galėjo skristi tik tada, kai nebūdavo vėjo.
Pagal korpuso konstrukciją dirižabliai buvo skirstomi į standžiuosius, pusstandžius ir minkštuosius. Dirižablis pakildavo, kai būdavo išmetama dalis balasto, o nusileisdavo – kai išleisdavo dalį dujų. Dirižablis galėdavo manevruoti ore, kilti vertikaliai, kyboti, leistis. Jis pakildavo į 3–6 km aukštį, pasiekdavo 60–135 km/h greitį.
Vokiečių grafas Ferdinandas von Zeppelinas savo pirmąjį dirižablį išbandė 1900 metų liepos mėnesį. Jau po pirmojo skrydžio netikėtai pakilęs stiprus vėjo gūsis išplėšė orlaivį iš jam pastatyto angaro. Vandenilio pripildytas apvalkalas sprogo ir viskas per akimirką paskendo liepsnose. Ši nesėkmė grafo išradėjo neatbaidė ir jis toliau statė vieną orlaivį po kito.
Grafas Ferdinandas von Zeppelinas nė neįtarė, kad jo pavardė taip išpopuliarės. Pirmojo pasaulinio karo metais šie orlaiviai buvo naudojami žvalgyboje, o kartais ir bomboms mėtyti ant karinių įtvirtinimų. Būtent tuomet Lenkijos ir Lietuvos gyventojai galėjo pirmą kartą pamatyti dirižablį, arba, kaip dar jie buvo vadinami, „cepeliną“. Standi vidinė konstrukcija suteikė orlaiviui charakteringą formą, lietuvėms šeimininkėms priminusią jų gaminamus didžkukulius. Maždaug tuomet patiekalas iš įdarytos bulvių masės buvo pavadintas taip, kaip mes jį girdime vadinant ir dabar – cepelinai.
Amžiaus pradžioje po Europą skraidė per 100 tokių „cepelinų“. Šios elegantiškos didžiulės skraidyklės gabeno keleivius iš Europos į Šiaurės ir Pietų Ameriką. Kai kurios iš jų buvo tiesiog milžiniškos. Didžiausias pasaulyje dirižablis – tai 1936 m. „Zeppelin“ firmos pagamintas „Hindenburg“ LZ 129. Šis dirižablis, pradėtas statyti 1934 metais, buvo ne tik didžiausias, bet ir prabangiausias bei galingiausias iš visų to laiko dirižablių. Jis buvo vadinamas „išdidžiuoju naujosios Vokietijos angelu“. Dydžiu orlaivis pranoko visus savo pirmtakus: ilgis siekė 248 m, diametras – 41 m. „Angelas“ turėjo keturis galingus „Daimler“ variklius – kiekvienas po 4200 arklio jėgų, skrydžio nuotolis – 14 000 kilometrų.
1929 metais dirižablis „Graf Zeppelin“ LZ 127 nenutūpdamas nuskriejo iš Frydrichafeno (Vokietija) iki Tokijo (Japonija) per 100 valandų. Šis dirižablis taip pat buvo vienas iš didžiausių to meto „cepelinų“. Nors svėrė 15 tonų, jis išvystydavo 110 kilometrų per valandą greitį. 1929 m. panašus į jį dirižablis „Graf Zeppelin“ pirmąkart apskrido Žemės rutulį.
Likimas „cepelinams“ buvo nepalankus. Dirižablių era baigėsi 1937 metais, kai tūpdamas Lakeharste (JAV) užsidegė dirižablis „Hindenburg“ LZ 129. Tada žuvo 35 iš 96 jame buvusių žmonių.
Darius Renaldas DULINSKAS
„Senų vežimų“ klubo prezidentas
Publikuota: 2008-04-30 17:04:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|