„Santaka“ / Svetimą šunį pakorusiam marijampoliečiui skirta bauda

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-04-25 15:26

Dalinkitės:  


Šunis mylinti Antupių kaimo gyventoja D.Bernotienė jau turi naują augintinį, bet dėl pakarto šunelio moteriai vis dar skauda širdį.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Svetimą šunį pakorusiam marijampoliečiui skirta bauda

Eglė KVIESULAITIENĖ


Nors už žiaurų elgesį su gyvūnais įstatymas numato net laisvės atėmimo bausmę, vis dėlto atvejai, kad už šį nusikaltimą žmogus sėstų į teisiamųjų suolą, kol kas labai reti. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme per visą istoriją buvę tik dvi tokios bylos. Vienoje jų nuosprendis priimtas prieš kelias savaites.



Pasigedo ryte

Nelemta istorija nutiko paskutinėmis vasario dienomis. Antupių gyventojų Bernotų šeimai ir dabar dar skaudu prisiminti, kas atsitiko jų augintiniui, sargiam šuneliui, kurį pensininkai užsiaugino ir išsipopino nuo mažiuko.

Prie ūkinio pastato pririštas Rikis jau penkerius metus uoliai saugojo šeimininkų turtą. Nedidelis, juodai margas mišrūnas sulodavo kaskart, kai pamatydavo pro šalį einančius svetimus žmones. Tačiau kaimo žmonių, kurių kone kiekvienoje sodyboje budi keturkojis sargas, tai niekuomet nepiktino. Jis užkliuvo tik pas draugę į Antupius užsukančiam 24-erių marijampoliečiui.

Vasario 27-osios rytą išėjęs pašerti Rikio šeimininkas Juozas Bernota rado prie būdos likusį tik grandinės galą. Iš pradžių vyras pamanė, kad šunelis kažkokiu būdu galėjo nusitraukti grandinę ir kur nors nudūlinti. Šeimininkas apėjo visus kaimynus, apklausinėjo, ar nebuvo užklydęs jų Rikis. Bet visi tvirtino šunelio nematę. J.Bernota apvažiavo kone visą kaimą, aplinkines vietoves, bet šuns taip ir nerado.




Gandas sukrėtė

Danutė Bernotienė, labai mylinti šunelius ir juos auginanti nuo pat vaikystės, sakė, jog dingus Rikiui buvę labai neramu, spaudė širdį. Vis galvojusi, kur šunelis galėjęs pasidėti, ar neišbėgo į plentą.

– Jis buvo kaip mūsų šeimos narys, – liūdnai prisiminė moteris. – Kasdien ateidavau paglostyti, pamyluoti. Prisėsdavau ant kelmo šalia ūkinio pastato, jis man užšokdavo ant kelių, laižydavo rankas.

Tik po poros dienų Bernotai išgirdo kaime šnekant, kad prie autobusų stotelės, šalia kelio Kybartai–Marijampolė, guli negyvas šunelis. Nuvykęs pažiūrėti Juozas Bernota atpažino savo Rikį. Negyvas keturkojis gulėjo netoli medžio, su ilgu grandinės galu pakaklėj. Buvo akivaizdu, kad šunelis ne partrenktas automobilio ar kitaip sužalotas, o uždusęs.

Iš pradžių šeimininkai nežinojo, ką ir bemanyti. Bet netrukus po kaimą pasklido gandas, kad šunį pakorė iš Marijampolės pas draugę ir kelių mėnesių sūnelį atvažiuojantis Egidijus Černauskas. Vieni prisiminė matę, kaip Egidijus spardė šunį, tampė jį už grandinės, kiti pasakojo matę prie stotelės ant medžio šakos kabantį šunį. Pažįstama antupietė prisipažino pati nukabinusi ant šakos kabojusį šunelį. Moteriai buvo labai baisu ir nejauku, nes toks vaizdas gali sukrėsti ne tik stotelėje autobuso laukiančius vaikus, bet ir suaugusius žmones.




Praeivius aplodavo

Rikio šeimininkė D.Bernotienė prisiminė, kad jai jau buvo tekę Egidijų nuvyti nuo šunelio. Kartą marijampolietis, būdamas girtas, keikėsi, grasino, kad šunį užmušiąs arba pakarsiąs. Jis įginė šunelį į ūkinį pastatą ir knebinėjosi apie duris, norėdamas įeiti. Tada šeimininkė per langą apibarusi jauną vyrą, ko šis landžiojąs po svetimus kiemus.

Antupiškiai lig šiol negali suprasti, kodėl vyrui užkliuvo nedidelis privačios valdos sargas. Nebent tuo, kad pro šalį eidavusį nuolat aplodavo.

Bernotai labai gailėjo šuns, tad pasitarę su suaugusiais savo vaikais nutarė dėl žiauraus poelgio kreiptis į policiją, kad šuns žudikas būtų išaiškintas ir jo poelgis įvertintas pagal įstatymą. Kadangi rašant pareiškimą policijai reikėjo nurodyti patirtą žalą, J.Bernota nuostolį įvertino180 litų. Į teisėsaugą Bernotų šeima kreipėsi tikrai ne dėl finansinio nuostolio. Šeimos numylėtinis Rikis nebuvo veislinis šuo, todėl pinigine prasme jis negalėjo būti vertingas. Tačiau šeima jį labai mylėjo. Be to, solidaus amžiaus žmonės negalėjo suvokti, kaip galima šitaip žiauriai pasielgti su niekam blogo nedariusi gyvūnu.



Gailesčio nejautė

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto vagystės ir žiauraus elgesio su gyvūnu. Apklaustas įtariamasis marijampolietis prisipažino vasario paskutinėmis dienomis pakoręs Bernotų šunį. Jaunas vyras pasakojo tą dieną pas draugę atvykęs girtas. Paviešėjęs jis tą pačią dieną susiruošė į namus, tad traukė į autobusų stotelę. Pakeliui, kaip visuomet, išgirdo lojant šunį.


Egidijus teisme tvirtino iškart nemanęs šunį pakarti. Tiesiog galvojo kur nors nuvesti ir pririšti. Jaunas vyras negalėjo nurodyti priežasties, kodėl jam užkliuvo svetimas keturkojis. Jis sakė, jog kažkada, dar vasarą, Rikis jam perplėšęs kelnes.

Patempęs šunį apie 100 metrų nuo namų, Egidijus nusprendė, jog šį reikėtų pakarti. Nors Rikis spyriojosi, nenorėjo sekti paskui svetimą žmogų, Egidijui jis nekando. Tačiau tai nesuminkštino apgirtusio jaunuolio širdies. Permetęs per medžio šaką grandinę, Egidijus pakorė šunelį ir ramiai išvažiavo į Marijampolę. Paklaustas teisėjo, ar jam nebuvo gaila niekuo neprasikaltusio gyvūno, Egidijus sakė jokių jausmų šiam padarui nejautęs ir apie tai negalvojęs. Rytojaus dieną E.Černauskas paskambino pažįstamam Irmantui į Antupius ir paklausė, ar šis matęs „dovanėlę“ prie autobusų stotelės.



Rūpinosi teistumu

Teisme liudijęs Irmantas prisiminė matęs, kaip tą dieną Egidijus tąsė šunį už grandinės, spardė. Dešimtmečiu vyresnis pažįstamas bandė jaunuolį sudrausti ir liepė palikti šunį ramybėje, bet šis nepaklausė.

Egidijus, patartas advokato, buvo nuvykęs atsiprašyti Bernotų, kad šie pasirašytų dokumentus, jog atleidžia skriaudą.

– Jis net tada nesigailėjo, kad taip pasielgė, – stebėjosi D.Bernotienė. – Negaliu suprasti tokio jauno žmogaus žiaurumo. Kitą kartą gal jis pakels ranką prieš žmogų, jeigu nebus pamokytas. Užuot gailėjęsis dėl to, ką padarė, Egidijus vis kartojo, kad jam visai nereikalingas teistumas.

Įstatymas žiaurų elgesį su gyvūnais traktuoja kaip nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinimas vagyste buvo atmestas, mat pripažinta, kad E.Černauskas neturėjo tikslo pasisavinti svetimą turtą. Marijampoliečiui skirta 7 MGL dydžio bauda – 910 litų. Jam teks atlyginti 100 litų nuostolį Bernotams.



Įstatymas – griežtas

Jauną žmogų, dabar jau atsakingą ne tik už save, bet ir už mažo sūnelio auklėjimą, teismo skirta bausmė turėtų priversti susimąstyti ne apie pinigus, kurie bus išskaičiuoti iš jo atlyginimo, bet apie tai, prie ko gali privesti besaikis alkoholio vartojimas ir nevaldomas žiaurumas.

Prieš metus katiną užmušęs ir dėl to į teisiamųjų suolą sėdęs bartninkietis taip pat buvo neblaivus. Nors žiauri istorija išaiškėjo visai atsitiktinai pareigūnams tiriant kitą nusikaltimą ir dėl pamestinuko katino niekas nesiskundė, įžvelgę nusikaltimo požymių tyrimą savo ruožtu pradėjo prokurorai. Įvykių eigą stebėję kaimo gyventojai iki pat tyrimo pabaigos nesitikėjo, kad 47-erių metų niekur nedirbančiam vyrui gali tekti atsakyti už niekam nereikalingą gyvį, kurį jis paleido į sieną. Teismas ir tąkart griežtai įvertino žiaurų elgesį su gyvūnu – bartninkiečiui skyrė 10 mėnesių viešųjų darbų.






Publikuota: 2008-04-25 15:26:41

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai