|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-04-24 09:02
Vilkaviškio skyriaus delegatės D.A.Karkienė, I.Bradūnienė, R.Neiberkienė, D.Brazytė nusifotografavo su LPKTS pirmininku A.Lukša (antras iš kairės) ir Marijampolės apskrities koordinatoriumi V.Raibikiu.Romo ČĖPLOS nuotr.
Visuomet ypač pakili tremtinių suvažiavimų pradžia: iškilmingai įnešamos skyrių vėliavos, salėje giedamas himnas, vėliau – kunigo A.Buloto malda, tylos minutė, išnešamos gėlės prie Laisvės paminklo, Nežinomo kareivio kapo bei Lietuvos kančių memorialo Petrašiūnų kapinėse... Kaip niekada šiame suvažiavime buvo daug svečių, daug sveikinimų. Tėvynės sąjungos pirmininkas A.Kubilius, visuomet dalyvaujantis tremtinių suvažiavimuose, išreiškė mintį, kad šis laikmetis yra ypatingas – atsakomybės, išbandymų, didelių iššūkių metas. Įsiminė LPKTS pirmininko Antano Lukšos ataskaitinis pranešimas. Lakoniškas, paremtas faktais. Kiek daug gražių darbų nuveikta! Ir mūsų skyrius dalyvavo kasmetiniuose Gedulo ir vilties dienos minėjimuose, Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje Ariogaloje, paminklų šventinimo iškilmėse, kituose renginiuose. Tik gaila, kad mūsų narių lieka vis mažiau. Suvažiavime tylos minute pagerbėme neseniai į amžinybę iškeliavusį Antaną Paulavičių, tremtinių dainų kūrėją, dirigentą, dainų švenčių organizatorių. Beje, jo dainą „Ypatingai“ atlieka ir neseniai susikūręs mūsų skyriaus moterų ansamblis bei suvažiavime dainavęs Kauno tremtinių choras „Ilgesys“. Daug darbų laukia šiais metais: 1948 m. antrosios didžiosios tremties 60 metų minėjimas, LPKTS 20-mečio renginiai, dainų šventė „Leiskit į Tėvynę“. Ir svečių, ir pranešėjų kalbose, ir diskusijų metu dominavo mintys apie jaunimo patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymą. Šių vertybių skiepijimas yra vienas svarbiausių sąjungos tikslų. Apie tai neseniai kalbėjome ir mūsų skyriaus ataskaitiniame susirinkime. Su dviem mokyklomis – Pajevonio ir Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėmis – jau pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. Kodėl kitoms mokykloms nereikia mūsų tremtinių – gyvosios tautos atminties? Tai ir skaudina, ir liūdina, ir kelia nerimą. Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, o kartu ir mūsų skyrius primena, kad privalome jaunajai kartai perduoti tai, ką turi žmonės, patyrę genocidą, kančias ir nežmoniškus išmėginimus. Lietuvoje jų yra dar 44 tūkstančiai. Mūsų rajone kasmet mažėja tragiško laikmečio liudininkų gretos. Argi šių žmonių patirtis, gyvas žodis nereikalingi! Nejau jie patys turi siūlytis? Labai džiaugiamės minėtų mokyklų vadovų, mokytojų istorikų teisingu požiūriu. Kaip gražu, kai renginiuose šalia tremtinių galima išvysti mūsų šauliukus, skautus. Pavyzdžiui, rajono skyriaus ataskaitinį susirinkimą sveikino kybartiečiai – Bruzbartų šeimos nariai skautai. Apie Kybartų šauliukų dalyvavimą mūsų renginiuose ne kartą rašiau „Santakoje“. LPKTS XV suvažiavime taip pat buvo pasidžiaugta Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų bei Lietuvos šaulių sąjungos pasirašytomis sutartimis dėl vaikų ir jaunimo patriotinio bei tautinio ugdymo. Be abejo, su nekantrumu lauksime, kada Lietuvos himnas suskambės per Lietuvos radiją, o Švietimo ir mokslo ministerija pritars nuomonei tęsti tarpukario nepriklausomos Lietuvos tradiciją kiekvieną pirmadienį pamokas pradėti Lietuvos himnu. Šiandieninėje mokykloje, deja, jis skamba ne taip dažnai. Suvažiavime buvo akcentuota ir viena iš svarbiausių mūsų sąjungos programos nuostatų – istorinio teisingumo siekimas. Kaip žinia, fašizmo nusikaltimai yra pasmerkti. O daug kartų didesni komunistinių režimų nusikaltimai žmoniškumui ir žmonijai dar laukia visuotinio pasmerkimo ir realių bausmių budeliams. Buvo pasidžiaugta, kad jau prasidėjo diskusija Europos lygiu. Tik gaila, kad drąsių ir nekompromisinių sprendimų dar ne tiek daug. Siekti istorinio teisingumo visomis jėgomis ir priemonėmis – tai didelis mūsų politikų darbas. Seimo narė V.V.Margevičienė informavo suvažiavimo delegatus apie gegužės 22 d. renginius, skirtus antrosios didžiosios tremties 60-mečiui. Labai svarbu, kad žmonės, ištremti 1948 m., o ypač – tais metais gimę vaikai, kuo skubiau praneštų apie save Vilkaviškio skyriaus pirmininkei. Suvažiavimo delegatai išrinko naujus valdymo organus: pirmininką, valdybą ir tarybą. LPKTS pirmininku vėl išrinktas garbingos Lukšų šeimos atstovas, legendinio partizano J.Daumanto brolis Antanas Lukša. Baigiamojoje kalboje jis pakartojo savo mėgstamą posakį: „Laikykite frontą“, po kurio nugriaudėjo aplodismentų audra. Iš tiesų, tremtiniai, patyrę sovietinės okupacijos baisumus, ir šiandien nėra labai mylimi valdžios. Vyriausybė kol kas nesukūrusi tarybos, kuri teiktų juridinę ir piniginę pagalbą asmenims, teikiantiems ieškinius Lietuvos ir užsienio teismams dėl okupacijos žalos atlyginimo. Belieka turėti viltį ir tikėjimą, kurie nelengvo likimo žmonėms padėjo išgyventi tremtyje. Ir, žinoma, jausti atsakomybę prieš tuos, kurie liko ten, amžino įšalo žemėje. Dalija Agota KARKIENĖ PKTS Vilkaviškio skyriaus pirmininkė Publikuota: 2008-04-24 09:02:10 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|