Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-05-05 08:49

---

Daug kartų rašėme apie įvairių mokyklų laikraščius. Neseniai pas mus svečiavosi jauniausi žurnalistai – pradinių klasių mokiniai.

Praėjusią savaitę į redakciją atėjo keletas Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos pradinukių, nešinų piešiniais konkursui „Laikraštis – laiko raštas“.

Kadangi viešnios – jaunųjų žurnalistų būrelio narės, jos atsinešė ir savo leidžiamą laikraštuką „Mažasis diemedėlis“.

Jauniesiems žurnalistams vadovaujanti mokytoja Virginija Aleknavičienė pasakojo, jog jų leidinio pradžia reikėtų laikyti 2001 metus.

Tuomet miesto bibliotekoje buvo surengtas mokyklinių laikraščių konkursas. V.Aleknavičienės mokiniai tada dar mokėsi pradinėje mokykloje. Jie su dailės būrelio vaikais pagamino varpo formos laikraštį „Varpelis“. Tiesa, jis dar nelabai priminė laikraštį, bet konkurse gavo apdovanojimą būtent už originalią formą. Kitas „Varpelio“ numeris jau išleistas kaip įprastas laikraštis.

Vėliau „pradinukė“ tapo Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos dalimi, o čia buvo leidžiamas laikraštis „Diemedėlis“. Mažieji į kelis „Diemedėlio“ numerius mėgino duoti savo kūrybos, tačiau jos mažai tilpdavo, nes vyresnių klasių mokinių ir problemos – kitos.

Bet pradinukai nenuleido rankų ir sukūrė naują laikraštuką, „Varpelio“ tęsinį, kuris gavo „Mažojo diemedėlio“ vardą.

Dabar kiekvienoje pradinėje klasėje yra po „Mažojo diemedėlio“ atstovą, tad visi drauge susirenka, aptaria, apie ką rašys kitame laikraštyje.

V.Aleknavičienė pasakojo, kad jų laikraštis spausdina daug pačių moksleivių kūrybos, daugiausiai – eilėraščių. „Bet tiek, kiek tie mano korespondentai prineša, paprastai netelpa“, – juokėsi mokytoja.

Kai kurie mokiniai labai mėgsta vaikščioti su jaunojo žurnalisto kortele po mokyklą ir imti interviu – iš vaikų ir mokytojų.

Kita ypač populiari rubrika – „Mano augintinis“. Čia vaikai pasakoja apie savo gyvūnėlius.

Rašo labai paprastai, taip, kaip patys moka ir supranta, bet tuose trumpučiuose rašinėliuose atsispindi visas jų požiūris į mažuosius savo draugus.

Štai vienas trumpas pirmoko (labai gaila, kad laikraštyje nėra jo pavardės) rašinėlis:

Mano geriausias draugas yra katinas Surskis ir jo mama Osama. Be to, mes turime mažą šuniuką Piką. Osama pykstasi su Piku. O Surskis labai daug eina į lauką ir labai dažnai valgo. O aš labiausiai myliu Surskį, todėl, kad jis geriausias draugas. Kartą mano šuo pabėgo, bet mano tėtis jį surado. Ir tai nereiškia, kad jis vėl nepabėgs, bet mes jį vėl surasim.

Tokie jie, tie mažųjų rašiniai. Ir nesakykite, kad jie – nešaunūs!



„Lango“ inform.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---