„Santaka“ / Rajono mokyklų tinklo pertvarka

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-04-22 08:26

Dalinkitės:  


Pertvarkos grupės narės D.Žiugždienė, A.Liaudinskienė ir V.Kynienė bei mokyklos direktorius J.Perliuba daug svarsto apie savo įstaigos ateitį.

Autorės nuotr.


Rajono mokyklų tinklo pertvarka

Birutė NENĖNIENĖ

Giedriai nusiteikę įgyvendinti seniai brandintas idėjas



Vilkaviškio rajono bendrojo lavinimo mokyklų 2008–2012 m. steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkos plane numatoma, jog nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Giedrių pagrindinė taps jaunimo mokykla. Pagal galiojančius švietimo dokumentus tokia mokykla gali vykdyti tik pagrindinio ugdymo programą. Ruošiantis minėtai reorganizacijai, šioje mokykloje neturi likti pradinių klasių. Rajono Taryba sprendimu patvirtino, kad nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. šios mokyklos patalpose įsikūrusios pradinės klasės taptų Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos skyriumi. Taigi netrukus po tuo pačiu stogu turėtų dirbti dvi įstaigos.

Užsukę į Giedrių pagrindinę mokyklą, apie mokyklos ateities planus plačiau kalbėjomės su direktoriumi Jonu Perliuba ir pertvarkos darbo grupės narėmis – direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vidmanta Kyniene, mokytojomis Dalia Žiugždiene ir Aida Liaudinskiene.



Pasirinkta nauja kryptis

Pasak mokyklos direktoriaus J.Perliubos, Lietuvoje ir rajone mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus mažėjimo problema palietė ir Giedrius, todėl tenka ieškoti kelių, kaip švietimo įstaigai toliau išgyventi.

Žinojimas, jog Lietuvoje veikia ir jaunimo mokyklos, paskatino eiti panašia kryptimi. Be to, atsiradus galimybei susipažinti su kitų šalių švietimo sistema, mokyklos pedagogai parsivežė daug idėjų ir bandė jas taikyti savo įstaigoje. „Tačiau tai sunkiai sekėsi, nes prieš kokius dešimtį metų Lietuvoje buvo prestižo reikalas baigti vidurinę mokyklą ir įsigyti aukštąjį išsilavinimą. Į profesinį rengimą, jaunimo mokyklas buvo žiūrima kaip į pažeminimą“, – sakė direktorius.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais požiūris keičiasi ir profesijos mokymasis jau esąs garbingas dalykas. Mat susivokta, jog trūksta ne diplomuotų, o gerų, kvalifikuotų darbininkiškų profesijų specialistų. Pagaliau juk ne kiekvienas jaunuolis pajėgus siekti akademinio mokslo aukštumų, tačiau jis gali savo gebėjimus realizuoti praktiniame darbe pagal polinkius ir pomėgius.

Jaunimo mokykla – ne profesijos ruošimo įstaiga. Tai lygiai tokia pati mokykla, kaip ir bendrojo lavinimo įstaigos, tik be pradinių klasių, nes joje vykdoma vien pagrindinio ugdymo programa. Jaunimo mokyklos mokinys gauna tokį pat išsilavinimą ir tokį patį pažymėjimą, kaip bendrojo lavinimo mokykloje.

Esminis skirtumas yra tai, kad 40 proc. ugdymo proceso pamokų integruojama su praktine veikla, realiai susipažįstama su viena ar kita profesija. „Vietoj technologijų pamokų bus dėstomi ikiprofesinio mokymo pagrindai, vaikas galės pasigilinti į jį sudominusią sritį, per profesijos pažinimą atrasti savo polinkius ir gebėjimus, jaustis visuomenėje vertingas ir naudingas“, – aiškino direktorius.



Kelias atviras – svarbu suspėti

Direktorius sakė, jog jaunimo mokyklą galės lankyti tie moksleiviai, kurie norės patys, kuriems šiek tiek nesiseka bendrojo lavinimo mokykloje arba jie negali prisitaikyti prie mokymo tempo. Jei vaikas besimokydamas jaunimo mokykloje pajus, kad jam patinka, jį traukia pasirinkta profesija, galės sėkmingai į tą sritį gilintis toliau.

Jaunimo mokyklų steigimo koncepcijoje nurodyta, jog tokio tipo mokyklai įsteigti reikia ne mažiau kaip 50 mokinių. Penktos–šeštos klasės gali būti komplektuojamos, jei klasėje yra penki ir daugiau mokinių. Klasėje gali būti daugiausia penkiolika mokinių. Akivaizdu, jog jaunimo mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas individualiam darbui su mokiniu.

Įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programos komponentą (MTP-3), į Lietuvą iš Europos struktūrinių fondų nuo 2009 metų ateis didelės lėšos. Milijoninės sumos bus skiriamos nuo 1992 metų įsisteigusių ir dabar veikiančių 25 jaunimo mokyklų materialinei bazei gerinti bei atskirai lėšos – besisteigiančioms naujoms mokykloms paremti. Tokių naujų besisteigiančių jaunimo mokyklų šalyje šiuo metu atsiradę trys, tarp kurių yra ir Giedriai.

Giedrių mokyklai „įšokant į šį traukinį“ ir ruošiantis dalyvauti europiniame projekte, pirmas žingsnis jau padarytas. Rajono Savivaldybės taryba kovo 28 dieną balsavo ir patvirtino būsimą jaunimo mokyklos tipą. Artimiausiame rajono Tarybos posėdyje mokykla pristatys savo viziją, o po to lauks Švietimo ir mokslo ministerijos „palaiminimo“.



Didelis pliusas

Mokyklos pedagogai, galvodami apie persiorganizavimą į jaunimo mokyklą, dalyvavo įvairiose Lietuvoje vykusiose konferencijose, susipažino su kitų jaunimo mokyklų patirtimi. Šiandien dar kyla neaiškumų, visų pirma – dėl įstaigos „išsigryninimo“, bet šis procesas neišvengiamai turės įvykti.

Mokykla atliko mokinių ir dalies tėvų apklausą, su kokios specialybės pradmenimis vaikai norėtų ateityje susipažinti. Mergaitės linkusios į dekoratyvinę kosmetiką ir kirpimą, tekstilę bei dizainą, kulinariją, berniukai – į verslo vadybą. „Kokių profesijų pradmenų mokymą įtraukti į ugdymo programą, galima rinktis maždaug iš dvidešimties siūlomų variantų“, – sakė V.Kynienė. Penktose–šeštose klasėse mokiniai būtų supažindinami su profesijomis teoriškai, o vyresnėse – praktiškai.

Profesijos pagrindų mokymo tikslu mokykla jau užmezgusi partnerystės ir bendradarbiavimo ryšių su Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriumi, verslo įmonėmis, ieško naujų nišų. Pasak mokyklos direktoriaus J.Perliubos, nereikia manyti, kad jaunimo mokyklą baigęs jaunuolis jau taps specialistu ir dirbs statybininku, šaltkalviu, siuvėju, virėju, staliumi ar keramiku, bet jis tikrai įgis supratimą, kas kaip daroma, kiek kas kainuoja, kur įsigyjamos medžiagos ir t. t. Šios mokyklos mokiniams bus suteikiamas tvirtesnis pasitikėjimas savimi pradėti individualų verslą, tobulėti dirbant praktiškai. V.Kynienė mano, jog pavyks išspręsti klausimą dėl jų mokiniams teiktinų mokymosi lengvatų toliau gilinant pasirinktos profesijos žinias.



Žeidžia neigiamas požiūris

Šiuo metu į Giedrių pagrindinę mokyklą ateina mokytis ne tik mikrorajone gyvenantys vaikai, bet ir tie, kuriems vidurinėse pritrūksta motyvacijos, kyla elgesio problemų. Mažos klasės, individualus darbas, jauki mokyklos aplinka formuoja šiltą mikroklimatą, mokomasi pagal tą pačią ugdymo programą iš tokių pačių vadovėlių, kaip ir kitose mokyklose, dirba kvalifikuoti mokytojai.

Pedagogai gali pasidžiaugti, jog dauguma vaikų čia sėkmingai mokosi bei toliau siekia išsilavinimo. „Tik nesusipažinusieji su mūsų mokykla ir ugdymo procesu pasėja nepasitikėjimo ir abejonių“, – sakė mokytojai apie visuomenėje sklandantį dviprasmišką požiūrį į Giedrių mokyklą. Dvylika metų Giedrių pagrindinėje mokykloje dirbanti ir nuolatos būdama darbinių klasių auklėtoja mokytoja A.Liaudinskienė akcentavo, jog ne iš vienos vaikų laidos ir jų tėvų yra išgirdusi teigiamą nuomonę bei padėką už mokytojų draugišką požiūrį į juos, už nuoširdų bendravimą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas