„Santaka“ / Iš krašto istorijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-04-15 09:01

Dalinkitės:  


Lenkų kunigų žudynių liudininkas Albinas Padolskis stovi prie duobės, kur buvo palaidotos genocido aukos.
Kęstučio INKRATOS nuotr.

Iš krašto istorijos


Aiškėja Gurbšilio žudynių paslaptis



Nuo pokario laikų Rūdos kaime (Gižų seniūnija) sklandė pasakojimai apie kunigų žudynes Gurbšilio šilo Griškamargio žvyrduobėse. Ši vieta yra greta poilsiautojų pamėgtos miško aikštelės, populiariai vadinamos „prie gairės“.

Nutaręs patikrinti šį pasakojimą, apklausiau keletą Rūdos kaimo gyventojų. Konstancija Maziliauskienė (gim. 1915 m.) prisiminė, kad ji bedirbdama darže matė keletą sunkvežimių, nuvažiavusių į mišką. Tuo metu vadinamojo Lapkelio miško keliu ir pakele bėgiojo trys paaugliai – Albinas Padolskis ir jo draugai broliai Žolynai. Gižuose gražiai ūkininkaujantis ir sodybą puoselėjantis A.Padolskis pasakojo: „Pamatėme per girią važiuojančius sunkvežimius. Mus, vaikus, tiesiog traukė nematyta technika. Sunkvežimiai sustojo prie Griškamargio žvyryno duobių. Su draugais sulipome į egles ir viską stebėjome gal iš kokių 50 m atstumo. Vokiečiai iš juodo automobilio išvedė keturis vyrus, apsirengusius lyg su pižamomis (o gal tai buvo sutanos ar kalinio rūbai? – A.Ž.). Jie iškasė duobę. Po to vokiečiai vyrus vėl įlaipino į juodąją mašiną, prie dujų išmetimo vamzdžio prijungė kažkokį vamzdį ir sunkvežimis nuvažiavo Rūdos kaimo link. Pamiškėje apsisukęs grįžo atgal. Iš sunkvežimio vokiečiai iškėlė keturis kūnus ir sumetė juos į iškastą duobę. Baigę egzekuciją jie apsirengė guminiais kostiumais, užsimovė pirštines, iš kito sunkvežimio išritino dvi statines ir ant lavonų išpylė kažkokį gaižų kvapą skleidžiantį skystį. Paskui į duobes vokiečiai sumetė guminius kostiumus ir viską užpylė trupučiu žemės. Mano dėdė Bungarda, apžiūrėdamas tą duobę, viena koja netyčia į ją įsmuko. Kojoje atsivėrė žaizda ir ilgai negijo.“


Šį pasakojimą paliudijo Rūdos kaimo gyventojas Justinas Radzevičius (gim. 1921 m.), nes tą įvykį matė dar paaugle būdama jo žmona Ona. Tai, kad Bungarda turėjo negyjančią žaizdą, patikino ir Salomėja Žalnieraitienė. Tikimės, kad gal atsilieps ir daugiau šios tragedijos liudininkų.

Istorijos instituto istorikė dr. Regina Laukaitytė straipsnyje „Lenkų dvasininkų internavimas Lietuvoje 1942–1944 m.“ rašė: „Maždaug 16 lenkų kunigų, profesorių iš Lukiškių buvo išvežti į Vilkaviškį ir apgyvendinti ten dvasinėje seminarijoje. Lenkų istoriografijoje lenkų profesorių gyvenimas Vilkaviškyje prilyginamas laikymui kalėjime. Istorikas T.Krahelis cituoja anoniminį autorių, vaizdžiai aprašiusį gyvenimo sąlygas: kunigai buvo apgyvendinti erdvios seminarijos palėpėje įrengtuose dviejuose ankštuose kambarėliuose. Nors tų metų kovas buvo labai šaltas, patalpos visai nešildytos. 1942 m. Lietuvos vyskupai, susirinkę į konferenciją Kaune, susipažino su Vilkaviškyje gyvenančių ir kitur ištremtų bei kalinamų lenkų kunigų klausimu, jų padėtimi, išlaisvinimo galimybėmis.“

Istoriniai šaltiniai gal atskleis ir Gurbšilio paslaptį. Viena aišku, jog aukšti lenkų dvasininkai, kunigų seminarijos profesoriai į Vilkaviškio žemę atgulė 1942 m. pavasarį. Įvykius toliau tirs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.




Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius





Publikuota: 2008-04-15 09:01:20

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai