„Santaka“ / Iš krašto istorijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-04-15 09:01

Dalinkitės:  


Lenkų kunigų žudynių liudininkas Albinas Padolskis stovi prie duobės, kur buvo palaidotos genocido aukos.
Kęstučio INKRATOS nuotr.

Iš krašto istorijos

Aiškėja Gurbšilio žudynių paslaptis



Nuo pokario laikų Rūdos kaime (Gižų seniūnija) sklandė pasakojimai apie kunigų žudynes Gurbšilio šilo Griškamargio žvyrduobėse. Ši vieta yra greta poilsiautojų pamėgtos miško aikštelės, populiariai vadinamos „prie gairės“.

Nutaręs patikrinti šį pasakojimą, apklausiau keletą Rūdos kaimo gyventojų. Konstancija Maziliauskienė (gim. 1915 m.) prisiminė, kad ji bedirbdama darže matė keletą sunkvežimių, nuvažiavusių į mišką. Tuo metu vadinamojo Lapkelio miško keliu ir pakele bėgiojo trys paaugliai – Albinas Padolskis ir jo draugai broliai Žolynai. Gižuose gražiai ūkininkaujantis ir sodybą puoselėjantis A.Padolskis pasakojo: „Pamatėme per girią važiuojančius sunkvežimius. Mus, vaikus, tiesiog traukė nematyta technika. Sunkvežimiai sustojo prie Griškamargio žvyryno duobių. Su draugais sulipome į egles ir viską stebėjome gal iš kokių 50 m atstumo. Vokiečiai iš juodo automobilio išvedė keturis vyrus, apsirengusius lyg su pižamomis (o gal tai buvo sutanos ar kalinio rūbai? – A.Ž.). Jie iškasė duobę. Po to vokiečiai vyrus vėl įlaipino į juodąją mašiną, prie dujų išmetimo vamzdžio prijungė kažkokį vamzdį ir sunkvežimis nuvažiavo Rūdos kaimo link. Pamiškėje apsisukęs grįžo atgal. Iš sunkvežimio vokiečiai iškėlė keturis kūnus ir sumetė juos į iškastą duobę. Baigę egzekuciją jie apsirengė guminiais kostiumais, užsimovė pirštines, iš kito sunkvežimio išritino dvi statines ir ant lavonų išpylė kažkokį gaižų kvapą skleidžiantį skystį. Paskui į duobes vokiečiai sumetė guminius kostiumus ir viską užpylė trupučiu žemės. Mano dėdė Bungarda, apžiūrėdamas tą duobę, viena koja netyčia į ją įsmuko. Kojoje atsivėrė žaizda ir ilgai negijo.“

Šį pasakojimą paliudijo Rūdos kaimo gyventojas Justinas Radzevičius (gim. 1921 m.), nes tą įvykį matė dar paaugle būdama jo žmona Ona. Tai, kad Bungarda turėjo negyjančią žaizdą, patikino ir Salomėja Žalnieraitienė. Tikimės, kad gal atsilieps ir daugiau šios tragedijos liudininkų.

Istorijos instituto istorikė dr. Regina Laukaitytė straipsnyje „Lenkų dvasininkų internavimas Lietuvoje 1942–1944 m.“ rašė: „Maždaug 16 lenkų kunigų, profesorių iš Lukiškių buvo išvežti į Vilkaviškį ir apgyvendinti ten dvasinėje seminarijoje. Lenkų istoriografijoje lenkų profesorių gyvenimas Vilkaviškyje prilyginamas laikymui kalėjime. Istorikas T.Krahelis cituoja anoniminį autorių, vaizdžiai aprašiusį gyvenimo sąlygas: kunigai buvo apgyvendinti erdvios seminarijos palėpėje įrengtuose dviejuose ankštuose kambarėliuose. Nors tų metų kovas buvo labai šaltas, patalpos visai nešildytos. 1942 m. Lietuvos vyskupai, susirinkę į konferenciją Kaune, susipažino su Vilkaviškyje gyvenančių ir kitur ištremtų bei kalinamų lenkų kunigų klausimu, jų padėtimi, išlaisvinimo galimybėmis.“

Istoriniai šaltiniai gal atskleis ir Gurbšilio paslaptį. Viena aišku, jog aukšti lenkų dvasininkai, kunigų seminarijos profesoriai į Vilkaviškio žemę atgulė 1942 m. pavasarį. Įvykius toliau tirs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas