„Santaka“ / Parduotas senas traktorius supykdė kaimynus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-04-15 08:13

Dalinkitės:  


Sunkiai judantys Ona ir Leonas Smilgiai ilgai ėjo iki kieme stovinčios mašinos, o atvykusius pas kaimyną juos pasitiko užrakinti vartai.

Autorės nuotr.


Parduotas senas traktorius supykdė kaimynus

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Į redakciją paskambino Keturkaimyje (Kybartų sen.) gyvenanti Ona Smilgiuvienė. Garbaus amžiaus moteris skundėsi, kad ji ir jos sutuoktinis Leonas Smilgius nesutaria su kaimynu Valentinu Perliuba, kuris pardavė už pajus kolūkio byrėjimo laikais gautą traktorių „Belorus“ ir nepasidalijo pinigų su neįgaliais senukais. Mat jiems, anot moters, priklausė bemaž trečdalis parduoto daikto.



Dalies neišpirko

Atvykus į tvarkingus ir jaukius Smilgių namus, šeimininkai papasakojo visą istoriją nuo pradžių. Leonas smulkiai išdėstė, kam dar priklausė traktoriaus dalis, kaip V.Perliuba iš tų žmonių jų dalis atpirko, o Smilgiams prižadėjo, kad visada, kai tik reikės, jiems apdirbs žemę. Ir padėdavo – šešerius metus paprašytas važiuodavo į Smilgių laukus. Vėliau sveikatos neturintys senukai ūkininkavimo atsisakė.

– Bet mes už tą paslaugą jam mokėdavome, – sakė Leonas. – Aš ir „gazoliaus“ užpildavau. Be to, ir tos žemės ten tik pora hektarų buvo. Atrodo, bendraudavome, nesipykdavome. Aš arklį duodavau, kai reikėdavo – bulvių virkščias išveždavau, o dabar kaimynas man pareiškė, kad dar aš skolingas jam už tą traktorių, kurį jis pardavė. Mat jį remontavęs ir savo padargus pirkęs...



Atpigo triskart?

Pirmos grupės neįgalumą turintys sutuoktiniai niekaip negalėjo suprasti, kaip žmogus, šitiek metų dirbęs su traktoriumi, kurio dalis priklausė ir jiems, gali taip pasakyti. Mat pats žemės turėjęs V.Perliuba laukus apdirbdavo ir kitiems. Jis už tai imdavo iš žmonių pinigus. Smilgiai už savo dalies nuomą pinigų nereikalavo, nors jiems patiems žemės apdirbti jau paskui nereikėjo. Kaimynas traktoriumi naudojosi vienas. Keturkaimiškiai sakė, kad ir mintis tokia į galvą nebuvo atėjusi. Savo vaikų neturintys senukai graudinosi, kad pasitikėjo nesąžiningu žmogumi.

– Praeitais metais jis tą traktorių norėjo parduoti už 15 tūkstančių litų, bet niekas nepirko, – sakė O.Smilgiuvienė. – Dabar jau V.Perliuba teigia, kad „Belorusą“ pardavė už 5 tūkstančius litų. Ir traktorių nupirkęs kaimynas tą patį tvirtina. Kažkaip keistai atrodo, kai per metus kaina nukrenta net dviem trečdaliais...



Nebuvo namuose

Dar kartą panorusi pasikalbėti su kaimynu O.Smilgiuvienė skambino jam laidiniu telefonu, bet linija buvo užimta. Tad, susėdę į automobilį, išsiruošėme aplankyti Perliubų namus. Sunkiai judantys senukai labai ilgai ėjo net iki kieme stovinčios transporto priemonės.

Deja, pastangos pasikalbėti su kaimynais buvo bevaisės. Uždaryti aukšti metaliniai vartai nebuvo atverti, o į skambutį prie jų niekas nereagavo, tik piktai kieme lojo didžiulis vilkšunis.



Skolingi patys...

Valentiną Perliubą, kuris, pasirodo, jau buvęs „Santakos“ puslapiuose dėl konflikto su vietiniais dėl plynės, rasti pavyko tik mobiliuoju telefonu. Keturkaimiškis, o vėliau ragelį perėmusi jo žmona Danutė aiškino, kad dėl Smilgių dalies jie niekada neužsigynė. Moteris sakė, kad kvietė senukus pasikalbėti, susiskaičiuoti, kiek pinigų jie skolingi už tai, kad dirbdamas jų porą hektarų V.Perliuba naudojo savo padargus, mat Smilgiai jam mokėjo tik už darbą. Be to, traktorių reikėjo remontuoti, dalys kiek kainavo...



Tartis neis

– Vyras kokius 6 metus jiems bernavo, kada tik paprašė – per karščius dirbo jų žemę, o patys jie pavėsy kaip ponai sėdėjo, – širdo Danutė Perliubienė. – Nenorėjo pinigų iš karto gauti, tai patys kalti. Jei dabar nori dalies, tai tegul už inventorių nuomą atmoka. Ir už įdėtas dalis, nes jei Valentinas būtų netaisęs, tai iš traktoriaus dabar tik lukštai būtų likę. Be to, kiek ten jau tos jų dalies, gal vienas ratas ir priklausė, ir tas pats mažiukas. Atrodo, draugiškai visą laiką sutarėme, dirbome, o dabar skundžiasi. Sakiau, kad ateitų pakalbėti. Turi ten gerų kaimynų, giminių, tegul atveža. Mes tai pas juos tikrai neisime. Be reikalo, būdami be sveikatos, nervinasi, ir taip greitoji vos ne kas savaitę pas juos stovi ant kiemo.



Ne visi pikti

Atrodo, kad net ir teisiškai Smilgiams niekas nepriklauso. Mat jokių traktoriaus dokumentų jie neturi. D.Perliubienė sakė, kad jie kartu važiavo į seniūniją ir jau seniai persirašė „Belorusą“ savo vardu.

– Eiti tartis, derėtis turbūt irgi neapsimoka, – svarstė Leonas Smilgius. – Taip išeina, kad dar mes jiems liksime skolingi...

Ir sutuoktinė graudinosi dėl tokios neteisybės. Moteris sakė, kad jai reikėtų visiškos globos, nes paeiti darosi vis sunkiau. Vyras irgi jau nekoks prižiūrėtojas. Gerai, kad ne visi žmonės tokie pikti. Šalia gyvenantys jauni kaimynai padeda senukams kuo galėdami, dažnai užeina, nuveža pas daktarus.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas