|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-05-03 08:59
Birutės NENĖNIENĖS nuotr.
O šios gyrėsi viena kitai sūnumis: – Mano sūnus, – pasakojo pirmoji, – toks guvus ir miklus, kad niekas jam negali prilygti. – O manasis, – didžiavosi antroji, – dainuoja kaip lakštingala. Niekas kitas pasaulyje neturi tokio gražaus balso. – O ką tu galėtum pasakyti apie sąvąjį? – paklausė trečiosios, kuri vandenį sėmė tylėdama. – Net ir nežinau, – atsakė ši. – Jis šaunus vaikinas, kaip ir daugelis kitų. Tačiau jokiais išskirtiniais gebėjimais nepasižymi... Kai ąsočiai buvo pilni, moterys pasuko namų link. Senolis palengva sekė iš paskos. Pilni vandens indai slėgė pečius, vargšelės vos juos nulaikė. Galiausiai suskaudo rankas, ir moterys sustojo pailsėti. Jų pasitikti atėjo trys jaunuoliai. Pirmasis kaip mat surengė pasirodymą: ėmė vaikščioti ant rankų, kojomis sukti ore ratus, po keletą kartų atliko salto mortale. Moterys susižavėjusios aikčiojo: – Tai bent vikrumėlis! Antrasis uždainavo. Skambus jo balsas vilnijo ore tarsi lakštingalos trelės. Moterų akyse sužibo jaudulio ašaros: – Jis tikras angelas! Trečiasis vaikinas priėjo prie motinos, ir, pakėlęs sunkų vandens ąsotį, žengė namų pusėn. Moterys atsigręžė į senolį: – Kaip tau mūsų sūnūs? – Sūnūs? – gūžtelėjo pečiais nustebęs vyriškis. – Aš mačiau tik vieną sūnų! „Jūs pažinsite juos iš vaisių“ (Mt 7, 16, Naujasis Testamentas) Bruno FERRERO Publikuota: 2005-05-03 08:59:24 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|