Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-04-08 09:48

---

Algimanta KABIŠAITIENĖ



Tėvų namai tuštėja,

Jau nesėdi prie stalo tėvas,

Nesišypso paduodamas ranką,

Savo mėlynom išblukusio

dangaus akim,

Nesiveda obuolių į sodą

Ir neateina prie stalo – – –

Kaip per sapną atsimenu

Eiseną, sustojusią prie namų

Ir nulingavusią tolyn,

Lyg vėlų rudenį

Per vėlai susirengusį skristi

Paukščių būrį – – –





Kostas TENDZEGOLSKIS



Kiemas



Striksi žvirbliai, zylės po tą kiemą,

Smėleliu ir žvyreliu išpiltą.

Inkilėlį saugoja varnėnas –

Sparnais skėsčioja ir švilpia.



Ir darželio rūtos nepalieka,

Nes bernelis dar atjos ant žirgo.

Prieš saulutę katinas čia miega,

O ant stiklo spindulėlis virpa…



Iš vaikystės sapno atsibudus

Čia svirtis dar prie šulinio linksi,

Čia motulė vėto miežio grūdą

Ir vaikams dorais užaugti linki.



Gandro lizdas taip aukštai iškeltas,

Net galva apsvaigsta į jį žiūrint.

Prie klėtelės – plaktuku ir kaltu

Tėvas triūsia saulėj be kepurės.





Vida VOSYLIENĖ



Vaikystės pėdos



Vaikystės pėdos žaliame aksome

Paliko neišnykstančią rasotą brydę,

Sugrįžusi į tėviškę matau iš tolo –

Lineliai melsvomis akim pražydę.



Gandras strypčioja – pradalges matuoja,

Kregždutės karpo mėlynžiedį dangų,

Tėvas pamažu juodom vagom žingsniuoja,

Mama lininę drobę prie balutės rango.



O mes kaip vyturiai plasnojam, skrendam,

Upėje ištaškom saulėtą Vaivos lanką,

Vaikystės dienos – nepakartojama legenda,

Prisiminimų duonos čia visiems pakanka.



O kad sugrįžtų tos laimingos dienos!

Visi suskristume į gimtą gūžtą,

Liepsnotų pabaliuos purienos –

Bet ąžuolai po vieną nyksta, krenta…





Juozas ŠALČIŪNAS



Vakariniai paukščiai



Nubris grioviais

Gelsvėjančios purienos,

Beržų vainikai

Ilgesiu linguos.

Atbundančios gamtos

Užlietos dienos

Ramins visus ir guos.

Sklaidysis lengvas,

Permatomas rūkas,

Kažkur aukštybėj

Gervių šauksmas sklis,

Virpės jų aidas

Geltonuos kačiukuos

Ir pamažu nutils.

Kai skverbsis sutema

Ir skris vėl slankos,

Netrokšiu aš jų žudymo –

Mirties.

Vien atgaivos gamtoj –

Beslystančios iš rankų

Gyvenimo vilties.

Na, štai ir ji,

Blausių spalvų apsemta,

Nuleidus snapą

Sklendžia pamažu, –

Staiga nuaidi šūvis,

Paukštis krenta...

Bet dingsta už beržų.

Kažkas nematoma ranka

Savimeilę paglosto.

Ir vėl nuskrendančius

Paukščius girdžiu, –

Nereikia nieko,

Tik sparnų jų mostą

Parnešt namo geidžiu.





Vytas DRUNIS



Sodų žydėjimas

Sodų žydėjimą

šalnos pakando,

žmogaus stiprybę

skausmas išbando.



Ar jauti,

kaip širdį glosto

rytmečio rasa

ant skruosto?



Ak, buvo...

Visko buvo tiek daug...

Tik džiaugsmo – mažai.

Atsidusai.

Tai ne ašaros,

tai tik lietaus lašai.



Senus vartus paliko atvirus,

gyvenimas pro juos išėjęs.

O sode,

kaip ir kadais,

Sūpuokles supa vėjas.





Danguolė SAKALAUSKIENĖ



Iki skausmo paraus putinai:

Skaudžiom ašarom lietūs taškysis.

Ar žinai, kad praeis visa tai?

Vėl žibutė šypsosis,

Pienių medum vėl ims lyti.



Nesidžiauk, kad kažko per daug atradai,

Neliūdėk viską praradęs, iš kelio išklydęs –

Šitoj žemėj mes – mažyčiai žiogai!

Kilę – puolę...

Laisvės paukštę pagavę.

Ir šviesos neišvydę...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---