„Santaka“ / Poezijos knyga – išsipildžiusi mokytojos svajonė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-04-08 09:42

Dalinkitės:  


Knygos pristatymo vakarą E.Baukienę supo jai brangūs žmonės. Kairėje – dukra Birutė, dešinėje – buvusi mokinė ir kolegė J.Sinkevičienė.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Poezijos knyga – išsipildžiusi mokytojos svajonė

Laima VABALIENĖ

Eleonora Baukienė mokyklai, mokiniams atidavė keturiasdešimt savo gyvenimo metų. Penktadienio vakaras „Aušros“ vidurinėje mokykloje, kai buvo pristatyta mokytojos poezijos knygelė „Būties krantuos“, ją vėl tarsi grąžino į tuos metus. Jaukų, nuoširdų renginį jos buvusi mokinė, vėliau kolegė Gražina Sakalauskienė pavadino pamoka. Nepakartojama poezijos pamoka, priminusia visiems tikrąsias žmogiškąsias vertybes, kurios niekada nesensta.

„Jei tavyje gyvena poezijos dvasia, jeigu tu kuri, vadinasi, tu gyveni. Ir tavo dvasinė energija kuria širdies dainą. Ir tu kursi, kol tavo ranka pajėgs užrašyti tos dainos žodžius“, – prisimindama savo kūrybinį kelią kalbėjo E.Baukienė. Prisiminimai grąžino į saulėtosios jaunystės dienas, kai buvo prirašyti pirmieji eilių sąsiuviniai, mokytojavimo pradžią, kai mintys liejosi proza – buvo kuriami apsakymai. Užvėrus mokyklos duris, vėl ėmė skambėti eilės… Pasak Vilijos Žalienės, „širdies gelmių išskaistinti žodžiai – paprasti ir šventi kaip išpažintis“. Ir negali jų negirdėti, negali jais netikėti.

Knygelės lapus lyg autorės sielos virpesių dienoraštį vakaro metu vertė „Aušros“ vidurinės mokyklos mokytoja, buvusi E.Baukienės mokinė ir kolegė Jolita Sinkevičienė. Kalbėdama apie knygelės eilėraščius, ji tarsi leido pamatyti, kaip autorė vaikšto po savo vaikystės namus, kaip jos gimtinėje sprogsta karklai ir geltonoje pienių pievoje pinami vaikystės vainikai. Kokia nepaprasta Sūduvos gamta – ypač pavasarį, kai toks mėlynas dangus, pasipuošęs debesėlio garbana. Leido pajusti, koks begalinis gali būti ilgesys ir slėpininga liūdesio gaida, kai širdį spaudžia praradimo skausmas…

J.Sinkevičienė kalbėjo, kad poezijoje ieškome atsakymų į žmogaus gyvenimo prasmės klausimus. Ji sakė: „To savo mokytojos mes klausdavome ir per literatūros pamokas – ji visuomet rasdavo, ką mums atsakyti.“ Tąvakar kaip atsakymas į daugelį klausimų skambėjo mokytojos E.Baukienės eilės, kurias skaitė jos buvusios mokinės ir kolegės Gražina Sakalauskienė, Elytė Buzaitienė, Onutė Šimanskienė, Vanda Puskunigienė ir kitos vakaro dalyvės.

Vilmos Anelauskienės bei „Aušros“ vidurinės mokyklos vokalinio ansamblio „Aušrinė“ dainininkų lūpose mokytojos eilėraščiai liejosi dainomis.

Vienai savo mokinei dovanodama knygelę „Būties krantuos“ E.Baukienė užrašė: „Poezija suteikia mums jėgų kovoti su kasdienybės rūpesčiais.“ Ir ta pora valandų, kol truko literatūrinis vakaras, iš tikro sutirpdė ilgos darbo savaitės rūpesčius, sušildė širdis ir apgaubė nuoširdžia bendravimo šiluma. Ji sklido ir iš renginio organizatorių, ir iš dalyvių, tarp kurių buvo daug mokytojai brangių ir mielų žmonių, pavyzdžiui, būrelis bendraklasių, kurie knygelės autorę, kaip ir gimnazijos laikais, vadino tiesiog seniūne Ele. „Kad ji būtų didelė poetė, mes besimokydami to nepastebėjome, buvo užsislaptinusi. Bet kai reikėdavo sukurti klasės vakarėliui kupletus, visada įsijungdavo. O per vaidinimus Elė visuomet būdavo garbinga mokytoja. Tokia rimta, su akiniais. Ir labai gerai atlikdavo savo vaidmenį“, – prisiminimais dalijosi bendraklasė, marijampolietė prancūzų kalbos mokytoja Silvija Misevičienė.

Ir bendraklasiai, ir buvę mokinai, ir kolegos, ir šiaip poezijos gerbėjai drauge su E.Baukiene džiaugėsi jos išsipildžiusia svajone – pagaliau išleista eilėraščių knyga. Ji – tarsi kūrėjos gyvenimo atspindys, o gyvenimo dienose dar daug tuščių lapų. „Lauksime, kad tuos lapus užpildytų nauji eilėraščiai“, – taip galima būtų apibendrinti visus linkėjimus, tą vakarą skirtus knygos autorei E.Baukienei.






Mano mokyklai – nuoširdžiausiai ačiū



Mano eilėraščių rinktinės „Būties krantuos“ pristatymą ruošė „Aušros“ vidurinės mokyklos mokytojos, mano buvusios mokinės ir kolegės, bibliotekos darbuotojos. Ačiū joms.

Ypač esu dėkinga mokyklos direktoriui A.Žikevičiui, pavaduotojai J.Sinkevičienei, kuri taip puikiai vedė vakaro programą. Mano eilėraščių žodžiai skambėjo ir dainomis. Už jas esu dėkinga muzikos mokytojai R.Štrimaitienei ir Vilkaviškio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojai V.Anelauskienei.

Esu dėkinga ir literatų klubo „Seklyčia“ vadovei J.Kurtinaitienei bei V.Žalienei už širdį sujaudinusius žodžius, už nuolatinę paramą ir rūpestį. Noriu padėkoti ir „Aušros“ vidurinės mokyklos III laidos abiturientei J.Daniliauskienei, kuri ne tik padėjo puošti šventei aplinką, bet vakaro metu apgaubė mane savo pačios numegztu šaliu – tarsi mano mielųjų abiturientų atminimo ir meilės šviesa.

Eleonora BAUKIENĖ







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas