|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-04-04 18:04
|
|
|
S.Olišauskui beliko pamoti nuo jo tolstančiam laivui.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Vilkaviškietį laivas paliko atviroje jūroje
Vilkaviškietis Silvestras Olišauskas:
– Nuotykis, kuris tuo metu visai neatrodė juokingas ir iš kurio pasimokiau visam gyvenimui, nutiko prieš porą metų. Mėgstu keliauti, todėl į Egiptą vykau nebe pirmą kartą. Galiu pasigirti neblogai mokąs plaukti, todėl ir Egipte, Hurgadoje, nutariau paplaukioti. Į kelionę tąkart išsirengiau vienas, o tai ir buvo didžiausia mano klaida. Susiradau laivą, plukdantį turistų grupes, ir išplaukėme Giftūno salos link.
Laivas sustojo netoli salos ir mus, turistus, išleido paplaukioti. Kadangi rifuose esu plaukiojęs ne kartą ir jaučiausi lyg namuose, nieko nelaukęs nuplaukiau tolyn kaip tikras asas. Buvau užsimovęs plaukmenis, užsidėjęs nardymo akinius. Nuo laivo atitolau gal 200 metrų atstumu – ten nuostabūs rifai ir vandens gyvūnija. Žavėjausi vienu už kitą gražesniais koralais. Kai nutariau grįžti į laivą, atsisukęs nustėrau – laivelis jau „metė dūmą“ ir mane palikęs atviroje jūroje plaukė savo keliais. Bandžiau rėkti, bet greitai supratau, kad tai beprasmiška. Ritosi maždaug metro aukščio bangos, per kurių ošimą nieko nebuvo girdėti.
Apėmė toks jausmas, kurį žodžiais sunku nusakyti. Apsidairiau. Krantas buvo gal už kilometro. Blaiviai pamąstęs supratau, kad kaip nors nusikapstysiu.
Beplaukdamas į krantą pamačiau dar vieną laivą. Priplaukiau arčiau ir kiek sugebėdamas angliškai puoliau aiškinti, kas man nutiko. Bet angliškai prastai kalbantys arabai tik gūžčiojo pečiais. Kai jie pagaliau mane suprato, priėmė į laivą ir išklausinėjo. Tada kažkokiu stebuklingu būdu išsiaiškino, kuris laivas mane paliko (nors aš jo pavadinimo nebuvau įsidėmėjęs), ir susisiekė su jo įgula. Po to nuplukdė mane iki salos, išlaipino ir liepė laukti, kol atplauks mano laivas.
Atsidūriau negyvenamoje saloje, kurioje radau vieną nudžiūvusią palmę ir beduiną. Jis, matyt, pardavinėdavo suvenyrus į salą retkarčiais užsukantiems turistams. Bet šis nesuprato nė vieno žodžio angliškai.
Lyg tyčia, netrukus pakilo smėlio audra. Stipraus vėjo pakeltas aštrus smėlis čaižė nuogą kūną. Bandžiau slėptis vandenyje, bet tarp didelių bangų taip pat buvo nemalonu. Praėjo kelios valandos, o aš nuogas, be pinigų ir dokumentų, smėlio audros nučaižytu kūnu sėdėjau negyvenamoje saloje ir laukiau.
Į vakarą, po 4 ar 5 valandų, mano laivas vis dėlto užsuko į salą manęs pasiimti. Kitiems keleiviams buvo linksma, jie juokėsi, o man – visai nejuokinga.
Vilkaviškietis Silvestras Olišauskas:
– Nuotykis, kuris tuo metu visai neatrodė juokingas ir iš kurio pasimokiau visam gyvenimui, nutiko prieš porą metų. Mėgstu keliauti, todėl į Egiptą vykau nebe pirmą kartą. Galiu pasigirti neblogai mokąs plaukti, todėl ir Egipte, Hurgadoje, nutariau paplaukioti. Į kelionę tąkart išsirengiau vienas, o tai ir buvo didžiausia mano klaida. Susiradau laivą, plukdantį turistų grupes, ir išplaukėme Giftūno salos link.
Laivas sustojo netoli salos ir mus, turistus, išleido paplaukioti. Kadangi rifuose esu plaukiojęs ne kartą ir jaučiausi lyg namuose, nieko nelaukęs nuplaukiau tolyn kaip tikras asas. Buvau užsimovęs plaukmenis, užsidėjęs nardymo akinius. Nuo laivo atitolau gal 200 metrų atstumu – ten nuostabūs rifai ir vandens gyvūnija. Žavėjausi vienu už kitą gražesniais koralais. Kai nutariau grįžti į laivą, atsisukęs nustėrau – laivelis jau „metė dūmą“ ir mane palikęs atviroje jūroje plaukė savo keliais. Bandžiau rėkti, bet greitai supratau, kad tai beprasmiška. Ritosi maždaug metro aukščio bangos, per kurių ošimą nieko nebuvo girdėti.
Apėmė toks jausmas, kurį žodžiais sunku nusakyti. Apsidairiau. Krantas buvo gal už kilometro. Blaiviai pamąstęs supratau, kad kaip nors nusikapstysiu.
Beplaukdamas į krantą pamačiau dar vieną laivą. Priplaukiau arčiau ir kiek sugebėdamas angliškai puoliau aiškinti, kas man nutiko. Bet angliškai prastai kalbantys arabai tik gūžčiojo pečiais. Kai jie pagaliau mane suprato, priėmė į laivą ir išklausinėjo. Tada kažkokiu stebuklingu būdu išsiaiškino, kuris laivas mane paliko (nors aš jo pavadinimo nebuvau įsidėmėjęs), ir susisiekė su jo įgula. Po to nuplukdė mane iki salos, išlaipino ir liepė laukti, kol atplauks mano laivas.
Atsidūriau negyvenamoje saloje, kurioje radau vieną nudžiūvusią palmę ir beduiną. Jis, matyt, pardavinėdavo suvenyrus į salą retkarčiais užsukantiems turistams. Bet šis nesuprato nė vieno žodžio angliškai.
Lyg tyčia, netrukus pakilo smėlio audra. Stipraus vėjo pakeltas aštrus smėlis čaižė nuogą kūną. Bandžiau slėptis vandenyje, bet tarp didelių bangų taip pat buvo nemalonu. Praėjo kelios valandos, o aš nuogas, be pinigų ir dokumentų, smėlio audros nučaižytu kūnu sėdėjau negyvenamoje saloje ir laukiau.
Į vakarą, po 4 ar 5 valandų, mano laivas vis dėlto užsuko į salą manęs pasiimti. Kitiems keleiviams buvo linksma, jie juokėsi, o man – visai nejuokinga.
Publikuota: 2008-04-04 18:04:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|